versija spausdinimui
(0)
Antradienio sesijos metu Volstryte tęsėsi dinamiškas atsigavimas: Dow Jones 30316.32 (+2.80%), S&P500 3790.93 (+3.06%), Nasdaq 11176.41 (+3.34%). Akcijų indeksai atšoko nuo meškų rinkos apačios dėl lūkesčių, kad Federalinio rezervų banko politikoje bus „balandiškas posūkis“.
Kas pasikeitė per savaitgalį, dėl ko Niujorko indeksai per dvi dienas išaugo 5-6%? Iš esmės tikriausiai nieko. Pasaulio ekonomika ir toliau susiduria su kainų infliacija, kurios nematė dešimtmečius, todėl gresia didelis nuosmukis. Tačiau investuotojų požiūris pasikeitė. Rinkoje pasigirsta spėlionių, kad dėl prastėjančių duomenų iš JAV ekonomikos Federalinis rezervų bankas darys vadinamąjį „balandišką posūkį“ (FED Pivot).
Daroma prielaida, kad po lapkričio (o galbūt net ir gruodžio) federalinių fondų normų padidinimo FED sustos toliau kelti palūkanas ir kad to dėka ekonomika išvengs vadinamojo kieto nusileidimo (tai yra staigus nuosmukis). Praėjusią savaitę prie tokių spekuliacijų prisidėjo Anglijos bankas, kuris, nepaisant metinės vartotojų infliacijos, pasiekusios 10 procentų, „laikinai“ atnaujino QE, t.y. obligacijų pirkimo programą.
Antradienį lūkesčiai dėl „FED pivot“ sustiprėjo, nuvylus darbo rinkos duomenims. Laisvų darbo vietų skaičius (vadinamieji JOLTS) rugpjūčio mėnesį fiksavo didžiausią sumažėjimą nuo 2020 metų pavasario. Nors šis rodiklis išliko labai aukštas (per 10 mln.), pastaraisiais mėnesiais jo stiprūs nuosmukiai rodo JAV darbo rinkos bumo susilpnėjimą. O būtent pernelyg laisvos darbo rinkos „sugriežtinimas“ yra vienas iš Federalinio rezervo banko tikslų, kuris tokiu būdu nori nuslopinti infliacinį spaudimą ekonomikoje.
„Žemesnis nei tikėtasi JOLTS rodmuo rodo silpnėjančią darbo rinką. Jei penktadienį tą pasitvirtins ne žemės ūkio užimtumo ataskaita, tai gali suteikti FED dingstį sulėtinti pinigų griežtinimą“ - sakė Thomas Hayes iš Niujorko Great Hill Capital.
Ypač atšokinėjo didelių technologijų įmonių vertybinių popierių kainos, kurioms pastaraisiais mėnesiais buvo taikomos nuolaidos. Apple akcijos pabrango 2,6 procento, Microsoft – 3,4 procento, Amazon – 4,5 procento, nVidia – 5,2 procento.
Tačiau dienos žvaigžde buvo Twitter, kurios rinkos vertė pašoko daugiau nei 22 procentais. Rinkoje pasirodė neoficialių pranešimų, kad milijardierius Elon Musk vis dėlto nuspręs išpirkti įmonę sumokėdamas po 54,20 dolerių už kiekvieną Twitter akciją. Liepą Musk nutraukė Twitter perėmimo sandorį kaip pretekstą nurodęs „melagingą ir klaidinančią“ informaciją, kurią vadovybė pateikė apie įmonę.
Kas pasikeitė per savaitgalį, dėl ko Niujorko indeksai per dvi dienas išaugo 5-6%? Iš esmės tikriausiai nieko. Pasaulio ekonomika ir toliau susiduria su kainų infliacija, kurios nematė dešimtmečius, todėl gresia didelis nuosmukis. Tačiau investuotojų požiūris pasikeitė. Rinkoje pasigirsta spėlionių, kad dėl prastėjančių duomenų iš JAV ekonomikos Federalinis rezervų bankas darys vadinamąjį „balandišką posūkį“ (FED Pivot).
Daroma prielaida, kad po lapkričio (o galbūt net ir gruodžio) federalinių fondų normų padidinimo FED sustos toliau kelti palūkanas ir kad to dėka ekonomika išvengs vadinamojo kieto nusileidimo (tai yra staigus nuosmukis). Praėjusią savaitę prie tokių spekuliacijų prisidėjo Anglijos bankas, kuris, nepaisant metinės vartotojų infliacijos, pasiekusios 10 procentų, „laikinai“ atnaujino QE, t.y. obligacijų pirkimo programą.
Antradienį lūkesčiai dėl „FED pivot“ sustiprėjo, nuvylus darbo rinkos duomenims. Laisvų darbo vietų skaičius (vadinamieji JOLTS) rugpjūčio mėnesį fiksavo didžiausią sumažėjimą nuo 2020 metų pavasario. Nors šis rodiklis išliko labai aukštas (per 10 mln.), pastaraisiais mėnesiais jo stiprūs nuosmukiai rodo JAV darbo rinkos bumo susilpnėjimą. O būtent pernelyg laisvos darbo rinkos „sugriežtinimas“ yra vienas iš Federalinio rezervo banko tikslų, kuris tokiu būdu nori nuslopinti infliacinį spaudimą ekonomikoje.
„Žemesnis nei tikėtasi JOLTS rodmuo rodo silpnėjančią darbo rinką. Jei penktadienį tą pasitvirtins ne žemės ūkio užimtumo ataskaita, tai gali suteikti FED dingstį sulėtinti pinigų griežtinimą“ - sakė Thomas Hayes iš Niujorko Great Hill Capital.
Ypač atšokinėjo didelių technologijų įmonių vertybinių popierių kainos, kurioms pastaraisiais mėnesiais buvo taikomos nuolaidos. Apple akcijos pabrango 2,6 procento, Microsoft – 3,4 procento, Amazon – 4,5 procento, nVidia – 5,2 procento.
Tačiau dienos žvaigžde buvo Twitter, kurios rinkos vertė pašoko daugiau nei 22 procentais. Rinkoje pasirodė neoficialių pranešimų, kad milijardierius Elon Musk vis dėlto nuspręs išpirkti įmonę sumokėdamas po 54,20 dolerių už kiekvieną Twitter akciją. Liepą Musk nutraukė Twitter perėmimo sandorį kaip pretekstą nurodęs „melagingą ir klaidinančią“ informaciją, kurią vadovybė pateikė apie įmonę.