versija spausdinimui
(0)
Seniausias pasaulyje Centrinis bankas nustebino rinką dideliu palūkanų normos kėlimu. Ji padidėjo net 100 bazinių punktų. Tai didžiausias pokytis nuo 1992 metų lapkričio mėnesio.
„Infliacija per didelė. Tai rimtai paveikia namų ūkių perkamąją galią, todėl tiek įmonėms, tiek namų ūkiams sunku planuoti savo finansus. Pinigų politika dabar turi būti dar labiau sugriežtinta, kad infliacija vėl pasiektų užsibrėžtą tikslą“ – tiesiai šviesiai rėžė Švedijos banko (Riksbank), įkurto 1668 metais, valdyba.
Pareinant prie detalių, tai buvo 100 bazinių punktų padidėjimas, t.y. nuo 0,75 iki 1,75 procento. Rinka tikėjosi, kad pinigų kaina pakils „tik“ 75 baziniais punktais. Kaip matote, Riksbank palūkanų norma vis dar yra juokingai žema po daugelio metų, kai kredito kaina buvo neigiama. 2015-2020 metais švedai naudojo neigiamas palūkanų normas, kad 2019 metų pabaigoje jas padidintų iki nulio. Į teigiamų palūkanų zoną jie pateko tik balandį, padidinę ją 25 baziniais punktais. Antrasis palūkanų kėlimas įvyko birželio pabaigoje ir siekė 50 bazinių punktų.
Riksbank valdžios institucijos atstovai paskelbė, kad per ateinančius šešis mėnesius bus toliau vykdomas griežtinimas. Jų tikslas – sumažinti nepriimtinai didelę kainų infliaciją ir grąžinti ją iki 2 procentų tikslo. Įdomu tai, kad Švedijos Centrinis bankas ketina tęsti savo turto pirkimo programą (šnekamojoje kalboje vadinamą „pinigų spausdinimu“) ir palaipsniui ją nutraukti iki metų pabaigos.
„Riksbank yra toli už kreivės ir dabar bando pasivyti. Pinigų politika iš tiesų turi būti griežta. Bankas padarys viską, ko reikia, kad sumažintų infliaciją, net jei tai sukels recesiją“ – taip antradienio Švedijos pinigų politikos institucijos sprendimą komentavo Nordea vyriausiasis analitikas Torbjörn Isaksson.
Po antradienio sprendimo pagrindinė palūkanų norma Švedijoje pasiekė aukščiausią lygį nuo 2012 metų, tačiau vis dar išlieka žema, palyginti su šalyje siaučiančia infliacija. 2022 metų rugpjūčio mėnesį metinė vartotojų infliacija Švedijoje pasiekė 9,8 procento, t.y. aukščiausią lygį nuo 1991 metų birželio mėnesio, arba per daugiau nei 30 metų. Švedus, kaip ir likusią Europą, kankina kylančios energijos kainos (nepaisant to, kad beveik 100 procentų Švedijos energijos gaminama naudojant nulinės emisijos šaltinius – t.y. atomines, vandens ir vėjo jėgaines). Taip pat brangsta maistas (14 procentų per metus, didžiausias augimas nuo 1984 metų vasario mėnesio), auga restoranų ir viešbučių bei buto išlaikymo išlaidos.
Rugsėjo mėnesį Riksbank atidarė palūkanų normų kėlimo festivalį išsivysčiusiose šalyse. Trečiadienį bent 75 bazinių punktų augimo tikimasi iš Amerikos Federalinio Rezervų banko. Ketvirtadienį sprendimus dėl palūkanų kėlimo turės priimti Norges Bank (+50 bazinių punktų), Šveicarijos nacionalinis bankas (+75 baziniai punktai) ir Anglijos bankas (+50 bazinių punktų).
„Infliacija per didelė. Tai rimtai paveikia namų ūkių perkamąją galią, todėl tiek įmonėms, tiek namų ūkiams sunku planuoti savo finansus. Pinigų politika dabar turi būti dar labiau sugriežtinta, kad infliacija vėl pasiektų užsibrėžtą tikslą“ – tiesiai šviesiai rėžė Švedijos banko (Riksbank), įkurto 1668 metais, valdyba.
Pareinant prie detalių, tai buvo 100 bazinių punktų padidėjimas, t.y. nuo 0,75 iki 1,75 procento. Rinka tikėjosi, kad pinigų kaina pakils „tik“ 75 baziniais punktais. Kaip matote, Riksbank palūkanų norma vis dar yra juokingai žema po daugelio metų, kai kredito kaina buvo neigiama. 2015-2020 metais švedai naudojo neigiamas palūkanų normas, kad 2019 metų pabaigoje jas padidintų iki nulio. Į teigiamų palūkanų zoną jie pateko tik balandį, padidinę ją 25 baziniais punktais. Antrasis palūkanų kėlimas įvyko birželio pabaigoje ir siekė 50 bazinių punktų.
Riksbank valdžios institucijos atstovai paskelbė, kad per ateinančius šešis mėnesius bus toliau vykdomas griežtinimas. Jų tikslas – sumažinti nepriimtinai didelę kainų infliaciją ir grąžinti ją iki 2 procentų tikslo. Įdomu tai, kad Švedijos Centrinis bankas ketina tęsti savo turto pirkimo programą (šnekamojoje kalboje vadinamą „pinigų spausdinimu“) ir palaipsniui ją nutraukti iki metų pabaigos.
„Riksbank yra toli už kreivės ir dabar bando pasivyti. Pinigų politika iš tiesų turi būti griežta. Bankas padarys viską, ko reikia, kad sumažintų infliaciją, net jei tai sukels recesiją“ – taip antradienio Švedijos pinigų politikos institucijos sprendimą komentavo Nordea vyriausiasis analitikas Torbjörn Isaksson.
Po antradienio sprendimo pagrindinė palūkanų norma Švedijoje pasiekė aukščiausią lygį nuo 2012 metų, tačiau vis dar išlieka žema, palyginti su šalyje siaučiančia infliacija. 2022 metų rugpjūčio mėnesį metinė vartotojų infliacija Švedijoje pasiekė 9,8 procento, t.y. aukščiausią lygį nuo 1991 metų birželio mėnesio, arba per daugiau nei 30 metų. Švedus, kaip ir likusią Europą, kankina kylančios energijos kainos (nepaisant to, kad beveik 100 procentų Švedijos energijos gaminama naudojant nulinės emisijos šaltinius – t.y. atomines, vandens ir vėjo jėgaines). Taip pat brangsta maistas (14 procentų per metus, didžiausias augimas nuo 1984 metų vasario mėnesio), auga restoranų ir viešbučių bei buto išlaikymo išlaidos.
Rugsėjo mėnesį Riksbank atidarė palūkanų normų kėlimo festivalį išsivysčiusiose šalyse. Trečiadienį bent 75 bazinių punktų augimo tikimasi iš Amerikos Federalinio Rezervų banko. Ketvirtadienį sprendimus dėl palūkanų kėlimo turės priimti Norges Bank (+50 bazinių punktų), Šveicarijos nacionalinis bankas (+75 baziniai punktai) ir Anglijos bankas (+50 bazinių punktų).