versija spausdinimui
(1)
„Nereguliuojamų kriptovaliutų laukinių vakarų pabaiga“ – taip apie birželio pabaigoje pasiektą kompromisą pareiškė vienas iš derybininkų Europos Parlamento vardu Ernest Urtasun. Vyriausybių ir ES institucijų atstovai nusprendė sugriežtinti taisykles, taikomas subjektams, prekiaujantiems skaitmeniniu turtu.
2019 metais Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) paskelbė rekomendacijas, kuriomis turėjo apibrėžti asocijuotų šalių bendro požiūrio į kriptovaliutas principus. Viena iš rekomendacijų buvo susijusi su informacijos apie šalis, dalyvaujančias sandoriuose, susijusiuose su kriptovaliutų prekyba, pateikimu. 2021 metų liepą Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuris turėjo visapusiškai įgyvendinti FATF rekomendacijas ES, tačiau ši tema pasirodė prieštaringa ir sukėlė diskusiją apie privatumo ribas skaitmeniniame pasaulyje.
Prieš kelis mėnesius atrodė, kad ES vyraus labai ribojantis požiūris. Tarp kitų, dėl AML (kovos su pinigų plovimu) procedūrų įtraukimo visoms operacijoms naudojant pinigines, kurias prižiūri patys kriptovaliutų vartotojai, o ne pvz., birža).
Birželio 29 dieną prie siūlomų naujų reglamentų dirbančios komandos atstovams pavyko pasiekti kompromisą. ES Tarybos pranešime spaudai nurodyta, kad Tarybos ir Europos Parlamento derybininkai susitarė atnaujinti taisykles, reglamentuojančias lėšų pervedimus lydinčios informacijos srautą, kad jos apimtų ir kriptovaliutas. „ES apsunkins nusikaltėlių naudojimąsi kriptovaliutomis“, o pokyčiai „ypač aktualūs dabartiniame geopolitiniame kontekste“ ir apsunkins ekonominių sankcijų Rusijos Federacijai apėjimą, rašoma pranešime.
Tarp svarbiausių susitarimų yra:
Reikalavimas, kad su lėšomis būtų atsiųstas visas informacijos apie pavedimo siuntėją rinkinys, neatsižvelgiant į operacijos kriptovaliuta vertę. Taisyklė taikoma sandoriams tarp piniginių, kuriuos vykdo reguliuojami paslaugų teikėjai (pvz., kriptovaliutų biržos).
Atskiras operacijų tarp paslaugų teikėjų ir nepriglobtų piniginių reguliavimas.
GDPR reglamente (Asmens duomenų apsaugos direktyva) numatytų duomenų apsaugos taisyklių naudojimas.
Twitter platformoje paskelbtoje temoje komandos darbe dalyvavęs europarlamentaras Ernest Urtasun nurodė keletą papildomų detalių. Taisyklės taip pat bus taikomos bankomatų operatoriams, siūlantiems kriptovaliutų operacijas, tačiau sandoriams tarp asmenų (P2P) nebus taikomos. Pervedimams į nepriglobtas pinigines ir iš jų paslaugų teikėjai turės surinkti reikiamą informaciją ir taikyti deramo patikrinimo procedūras, atsižvelgdami į numatomą rizikos lygį. Jei suma viršija 1000 eurų, paslaugų teikėjas turės patvirtinti tikrojo nepriglobtos piniginės savininko tapatybę, jei pervedama iš teikėjo kliento piniginės arba į ją.
Kompromisinius sprendimus turės patvirtinti ES Taryba ir Europos Parlamentas. Po 18 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo jo poveikis turi būti peržiūrėtas. Tada bus sprendžiami ir galimo taisyklių dėl neglobojamų piniginių sugriežtinimo klausimai.
2019 metais Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) paskelbė rekomendacijas, kuriomis turėjo apibrėžti asocijuotų šalių bendro požiūrio į kriptovaliutas principus. Viena iš rekomendacijų buvo susijusi su informacijos apie šalis, dalyvaujančias sandoriuose, susijusiuose su kriptovaliutų prekyba, pateikimu. 2021 metų liepą Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuris turėjo visapusiškai įgyvendinti FATF rekomendacijas ES, tačiau ši tema pasirodė prieštaringa ir sukėlė diskusiją apie privatumo ribas skaitmeniniame pasaulyje.
Prieš kelis mėnesius atrodė, kad ES vyraus labai ribojantis požiūris. Tarp kitų, dėl AML (kovos su pinigų plovimu) procedūrų įtraukimo visoms operacijoms naudojant pinigines, kurias prižiūri patys kriptovaliutų vartotojai, o ne pvz., birža).
Birželio 29 dieną prie siūlomų naujų reglamentų dirbančios komandos atstovams pavyko pasiekti kompromisą. ES Tarybos pranešime spaudai nurodyta, kad Tarybos ir Europos Parlamento derybininkai susitarė atnaujinti taisykles, reglamentuojančias lėšų pervedimus lydinčios informacijos srautą, kad jos apimtų ir kriptovaliutas. „ES apsunkins nusikaltėlių naudojimąsi kriptovaliutomis“, o pokyčiai „ypač aktualūs dabartiniame geopolitiniame kontekste“ ir apsunkins ekonominių sankcijų Rusijos Federacijai apėjimą, rašoma pranešime.
Tarp svarbiausių susitarimų yra:
Reikalavimas, kad su lėšomis būtų atsiųstas visas informacijos apie pavedimo siuntėją rinkinys, neatsižvelgiant į operacijos kriptovaliuta vertę. Taisyklė taikoma sandoriams tarp piniginių, kuriuos vykdo reguliuojami paslaugų teikėjai (pvz., kriptovaliutų biržos).
Atskiras operacijų tarp paslaugų teikėjų ir nepriglobtų piniginių reguliavimas.
GDPR reglamente (Asmens duomenų apsaugos direktyva) numatytų duomenų apsaugos taisyklių naudojimas.
Twitter platformoje paskelbtoje temoje komandos darbe dalyvavęs europarlamentaras Ernest Urtasun nurodė keletą papildomų detalių. Taisyklės taip pat bus taikomos bankomatų operatoriams, siūlantiems kriptovaliutų operacijas, tačiau sandoriams tarp asmenų (P2P) nebus taikomos. Pervedimams į nepriglobtas pinigines ir iš jų paslaugų teikėjai turės surinkti reikiamą informaciją ir taikyti deramo patikrinimo procedūras, atsižvelgdami į numatomą rizikos lygį. Jei suma viršija 1000 eurų, paslaugų teikėjas turės patvirtinti tikrojo nepriglobtos piniginės savininko tapatybę, jei pervedama iš teikėjo kliento piniginės arba į ją.
Kompromisinius sprendimus turės patvirtinti ES Taryba ir Europos Parlamentas. Po 18 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo jo poveikis turi būti peržiūrėtas. Tada bus sprendžiami ir galimo taisyklių dėl neglobojamų piniginių sugriežtinimo klausimai.