versija spausdinimui
(0)
Vengrijos centrinis bankas kirto iš peties – bazinė palūkanų norma vakar dienos posėdyje padidinta iš karto 185 baziniais punktais (iki 7,75 procento). Dauguma prognozuotojų tikėjosi padidinimo 50 bazinių punktų (iki 6,40 procento).
Imtis tokio drastiško veiksmo centrinį banką paskatino ne tik įsibėgėjusi infliacija, bet ir rekordiškai atpigusi šalies valiuta. Vengrijos forintas euro atžvilgiu po vakarykščio sprendimo pabrango 1,28 procento. Didžiųjų euro zonos šalių vartotojų nuotaiką toliau gadina rekordiniai infliacijos rodikliai ir karas Ukrainoje. Vokietijos vartotojų pasitikėjimo indeksas nukrito į visų laikų žemiausią lygį, o Prancūzijos mažėjo šeštą mėnesį iš eilės. Prancūzija sumažino savo BVP augimo prognozę 2022-iesiems nuo 4 iki 2,5 procento.
Europos akcijų indeksai vakar šiek tiek ūgtelėjo („Stoxx Europe 600“ +0,27 proc.), JAV prekybos sesija irgi prasidėjo teigiamais pokyčiais, bet investuotojų nuotaika vėliau gerokai subjuro („S&P 500“ -2,01 proc., NASDAQ -2,98 procento). Dideliais neigiamais pokyčiais išsiskyrė technologijų sektoriaus gigantų akcijos („Amazon“ -5,14 proc., „Tesla“ -5,00 procento). JAV vartotojų pasitikėjimo rodiklis, atspindintis ekonomikos perspektyvų vertinimą per artimiausius 6 mėnesius, birželį nukrito į beveik 10-ies metų žemumas. Rinkos dalyvių nenuramino FED Niujorko ir San Francisko bankų vadovų patikinimai, kad ekonominės recesijos galimybė JAV nėra didelė ir labiausiai tikėtinas scenarijus išlieka minkštas nusileidimas. Šiandien bus paskelbti preliminarūs birželio mėn. infliacijos Vokietijoje ir Ispanijoje įverčiai. Prognozuojama, kad kainų augimo tempas siekė atitinkamai 7,9 ir 8,8 procento.
Azijos šalių biržose 9 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI buvo nukritęs 0,96 proc., Kinijos „Shanghai Composite“ 1,12 proc., Pietų Korėjos KOSPI 1,52 procento.
OMXB indeksas pakilo pirmą kartą per pastarąsias penkias prekybos sesijas (+0,32 procento). Aktyviausiai prekiauta Šiaulių banko (+1,09 proc.) ir „Enefit Green“ (+0,93 proc.) akcijomis. Prekyba išlieka vasariška – per tris biržas vakar perleista akcijų vos už kiek daugiau, negu 1 mln. eurų.
Imtis tokio drastiško veiksmo centrinį banką paskatino ne tik įsibėgėjusi infliacija, bet ir rekordiškai atpigusi šalies valiuta. Vengrijos forintas euro atžvilgiu po vakarykščio sprendimo pabrango 1,28 procento. Didžiųjų euro zonos šalių vartotojų nuotaiką toliau gadina rekordiniai infliacijos rodikliai ir karas Ukrainoje. Vokietijos vartotojų pasitikėjimo indeksas nukrito į visų laikų žemiausią lygį, o Prancūzijos mažėjo šeštą mėnesį iš eilės. Prancūzija sumažino savo BVP augimo prognozę 2022-iesiems nuo 4 iki 2,5 procento.
Europos akcijų indeksai vakar šiek tiek ūgtelėjo („Stoxx Europe 600“ +0,27 proc.), JAV prekybos sesija irgi prasidėjo teigiamais pokyčiais, bet investuotojų nuotaika vėliau gerokai subjuro („S&P 500“ -2,01 proc., NASDAQ -2,98 procento). Dideliais neigiamais pokyčiais išsiskyrė technologijų sektoriaus gigantų akcijos („Amazon“ -5,14 proc., „Tesla“ -5,00 procento). JAV vartotojų pasitikėjimo rodiklis, atspindintis ekonomikos perspektyvų vertinimą per artimiausius 6 mėnesius, birželį nukrito į beveik 10-ies metų žemumas. Rinkos dalyvių nenuramino FED Niujorko ir San Francisko bankų vadovų patikinimai, kad ekonominės recesijos galimybė JAV nėra didelė ir labiausiai tikėtinas scenarijus išlieka minkštas nusileidimas. Šiandien bus paskelbti preliminarūs birželio mėn. infliacijos Vokietijoje ir Ispanijoje įverčiai. Prognozuojama, kad kainų augimo tempas siekė atitinkamai 7,9 ir 8,8 procento.
Azijos šalių biržose 9 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI buvo nukritęs 0,96 proc., Kinijos „Shanghai Composite“ 1,12 proc., Pietų Korėjos KOSPI 1,52 procento.
OMXB indeksas pakilo pirmą kartą per pastarąsias penkias prekybos sesijas (+0,32 procento). Aktyviausiai prekiauta Šiaulių banko (+1,09 proc.) ir „Enefit Green“ (+0,93 proc.) akcijomis. Prekyba išlieka vasariška – per tris biržas vakar perleista akcijų vos už kiek daugiau, negu 1 mln. eurų.