
Anot Wall Street Journal, pigesnės rusiškos naftos prekiautojai naudoja įvairias priemones, kad apeitų JAV sankcijas arba išvengtų didelių draudimo ir atsargų transportavimo kaštų. Vienas iš jų – rusišką naftą naudoja Indijos šio išteklio perdirbėjai, maišantys rusišką naftą su kitos kilmės šiuo energijos šaltiniu kuro ir kitų produktų gamyboje. Tokiu būdu, pasinaudojant galimomis sankcijų spragomis, pristatymai su tokia produkcija pateko į Niujorko ir Naujojo Džersio uostus, pažeidžiant rusiškos naftos importo draudimą.
Kitais atvejais laivai, gabenantys Rusijos žalią naftą ar jos produktus, atviroje jūroje perduoda naftą kitiems laivams arba išjungia atsakiklius, siekdami išvengti didelių išlaidų, susijusių su politine rizika prekiaujant žaliavomis su Rusija. Tokiu būdu, be kita ko, Rusijos nafta gabenama į Kiniją ir Vakarų Europą.
Kaip nustatė Wall Street Journal, Indija tapo vienu iš pagrindinių Rusijos naftos prekybos centrų, kuri nuo Rusijos invazijos pradžios pradėjo masiškai importuoti šią žaliavą, padidindama pristatymus nuo 30 iki 800 tūkstančių barelių per dieną. Tai leido Rusijai sugrąžinti naftos eksportą į beveik prieš invaziją buvusį lygį.