versija spausdinimui
(0)
Ne visi žmonės turi laiko, žinių ar noro domėtis investavimu, analizuoti ir savarankiškai investuoti. Tokiu atveju jie gali rinktis įvairius investicinius fondus. Šįkart mūsų dėmesio centre Lietuvoje veikiančių trečiosios pakopos pensijų fondų apžvalga ir jų naujausi veiklos rezultatai.
Lietuvoje veikiantys trečiosios pakopos pensijų fondai
Kaupimas trečiosios pakopos pensijų fonduose – tai savarankiškas, savanoriškas papildomas kaupimas pensijai. Įmokas, tam galima skirti norimą sumą, į asmeninę sąskaitą pensijų fonduose galite mokėti patys, bet tai daryti gali ir jūsų sutuoktinis, darbdavys ar kiti asmenys. Kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose taupoma pensijai – tai ilgalaikis taupymo tikslas ir jam pasiekti turite ilgą laikotarpį, pavyzdžiui 20 – 30 metų.
Šiuo metu mūsų šalyje investuoti į trečiosios pakopos pensijų fondus siūlo trys didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai, t.y. SEB (SEB investicijų valdymas - keturi fondai: SEB pensija 58+, SEB pensija 50+, SEB pensija 18+ bei SEB index. Klimato ateitis), Swedbank (Swedbank investicijų valdymas - trys fondai: Swedbank Pensijų fondas 30 (pavadinimas pakeistas į Pensijos fondas 60+ (apriboto nutraukimo)), Swedbank Pensijų fondas 60 (pavadinimas pakeistas į Pensijos fondas 50+ (apriboto nutraukimo)) bei Swedbank Pensijų fondas 100 (pavadinimas pakeistas į Pensijos fondas 18+ (apriboto nutraukimo)), be to, nuo šių metų balandžio pradžios atsirado dar trys nauji fondai: Pensijos fondas 60+, Pensijos fondas 50+ bei Pensijos fondas 18+ ir Luminor (Luminor investicijų valdymas - šeši fondai: Luminor pensija 1 plius, Luminor pensija 2 plius, Luminor pensija darbuotojui 1 plius, Luminor pensija darbuotojui 2 plius, Luminor pensija 3 plius bei Luminor tvari ateitis index) bei aktyvų valdymo įmonė INVL Asset Management (penki fondai: INVL Stabilus, INVL Apdairus, INVL Medio III 47+, INVL Drąsus bei INVL Extremo III 16+). Lietuvos bankas, kuris vykdo tiek šalyje veikiančių bankų, tiek finansų rinkų ir jų dalyvių bei tuo pačiu pensijų fondų veiklos priežiūrą, trečiosios pakopos fondus pagal investavimo kryptį ir riziką skirsto į obligacijų, mišrius bei akcijų.
Atkreipiame jūsų dėmesį, jog potencialiems investuotojams Lietuvoje buvo pasiūlyti du nauji trečiosios pakopos pensijų fondai:
Luminor tvari ateitis index (įsteigtas 2021 metais) - sukurtas dalyviams, siekiantiems potencialiai aukštesnės grąžos ilgu laikotarpiu ir prisiimantiems didelius vertės svyravimus. Didelės rizikos fondas, iki 100 procentų turto gali būti investuojama akcijų rinkose. Akcijoms pasirinkta pasaulinė kryptis, kurios ilgalaikis pajamingumas yra stabilesnis, palyginti su sektoriniu ar regioniniu principu sudarytų fondų pajamingumu. Tinkamas 18 - 49 metų kaupiantiesiems, siekiantiems aukštų ESG standartų kaupiant pensiją.
SEB index. Klimato ateitis (įsteigtas 2022 metais) - tai indeksinis pensijų fondas, kurio visas turtas investuojamas į pasyvias investavimo priemones (indeksinius fondus - iki 100 procento fondo turto investuojama į pasaulio įmonių akcijas). Pagrindinis fondo tikslas - patiriant kuo mažesnes valdymo išlaidas atkartoti lyginamojo indekso grąžą. Be to, siekiama, kad bendra fondo sudėtyje esančių įmonių išskiriama anglies dvideginio emisija būtų bent 30 procentų mažesnė (lyginant su įprastu pasaulio akcijų indeksu) ir nuolat mažėtų. Šis fondas skirtas dalyviams, kuriems iki pensinio amžiaus yra likę daugiau negu 15 metų.
Trečiosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendra visų trečiosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė siekė 216,67 mln. eurų, o bendras dalyvių skaičius sudarė 80,347 tūkstančius žmonių. Palyginus 2021 metų pirmojo ketvirčio pabaiga, tai yra atitinkamai 19,3 ir 4,9 procento daugiau.
Kaip matome pateiktoje diagramoje, didžiausią dalį visų grynųjų aktyvų, t.y. 37,6 procento šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje jau valdė INVL Asset Management, kai prieš metus šioje srityje lyderiavo Luminor investicijų valdymas (dabar valdo 35,8 procento visų aktyvų). Pirmosios kompanijos valdomų aktyvų vertė per metus paaugo net trisdešimt dviem procentais, o dalyvių skaičius - 17,2 procento, o antrosios kompanijos valdomo turto vertė pakilo tik 8,2 procento, tuo tarpu dalyvių skaičius netgi krito 2,8 procento iki 37,739 tūkstančių žmonių, tačiau ir toliau išlieka pats didžiausias tarp keturių trečiosios pakopos pensijų fondų valdytojų, t.y. net keturiasdešimt septyni procentai visų dalyvių. Trečioje vietoje pagal minimus abu rodiklius yra SEB investicijų valdymas, kurio valdomų aktyvų vertė per metus paaugo 16,5 procento iki 53,46 mln. eurų, o fondų dalyvių skaičius - apie penkis procentus iki 13,776 tūkstančių žmonių. Mažiausiai klientų turi ir tuo pačiu mažiausią grynųjų aktyvų vertę valdo Swedbank investicijų valdymas, tačiau tai susiję su tuo, kad šio banko investicijų bendrovė savo trečiosios pakopos pensijų fondus įkūrė ir tuo pačiu pradėjo veiklą tik 2019 metų pabaigoje.
Kalbant apie atskirus Lietuvoje veikiančius trečiosios pakopos pensijų fondus, kovo pabaigoje pagal valdomų grynųjų aktyvų vertę kaip ir prieš metus lyderiavo Luminor pensija 2 plius fondas su 48,26 mln. eurų (per metus paaugo virš aštuonių procentų), be to, jis tuo pačiu turėjo ir daugiausiai dalyvių, t.y. 25,899 tūkstančius, bet per metus jų sumažėjo 3,5 procento. Tai mišrus fondas, kuris, kaip nurodoma, pusę lėšų investuoja akcijų rinkose, o likusią dalį – į vyriausybių, bankų ir bendrovių obligacijas bei indėlius. Toliau pagal pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje valdytų aktyvų vertę, kuri faktiškai tokia pati, rikiuojasi INVL Extremo III 16+ bei SEB pensija 18+ trečiosios pakopos pensijų fondai. Tiesa, pirmojo atveju valdomo turto vertė per metus pašoko net 55,9 procento, o antrojo pastebimai mažiau, t.y. 19,2 procento. Kalbant apie dalyvių skaičių, tai pirmuoju atveju jis paaugo 23,8 procento iki 15,156 tūkstančių žmonių, o antruoju - tik apie keturis procentus iki 11,283 tūkstančių dalyvių. Verta pastebėti, kad skirtingai nuo Luminor pensija 2 plius fondo, INVL Extremo III 16+ bei SEB pensija 18+ trečiosios pakopos pensijų fondai yra patys rizikingiausi, nes absoliučiai didžiausią dalį valdomo turto investuoja į akcijas.
Kaip matome pateiktame paveiksle su diagramomis, visi kiti trečiosios pakopos pensijų fondai siūlantys savo paslaugas mūsų šalyje pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje turėjo kur kas mažiau klientų bei tuo pačiu valdė kur kas mažesnius aktyvus.
Šiais metais tarp Lietuvos trečiosios pakopos pensijų fondų visi fiksuoja neigiamą investicinę grąžą, kas susiję su korekcija - išpardavimu finansų rinkose. Mažiausią minusinę grąžą bent kol kas šiuo metu demonstruoja du INVL Asset Management aktyvų valdymo bendrovės trečiosios pakopos pensijų fondai, t.y. INVL Drąsus bei INVL Extremo III 16+, kurie iki šimto procentų savo valdomo turto investuoja į akcijas. Tuo tarpu bendras šių metų trečiosios pakopos pensijų fondų investicinių gražų vidurkis yra neigiamas ir siekia 5,91 procento. Didžiausia nuo šių metų fiksuojama minusine grąža išsiskiria Swedbank Pensijų fondas 30 (-8.47 procento), Luminor pensija 3 plius (-7.82 procento) bei Swedbank Pensijų fondas 60 (-7.33 procento). Verta pabrėžti, kad visų trijų paminėtų pensijų fondų investavimo strategija skiriasi, t.y. pirmuoju atveju daugiausiai investuojama į obligacijas (70 procentų), antruoju atveju daugiau į akcijas (60 procentų), o trečiuoju atveju - investuojama viso pasaulio akcijų rinkose, t.y. daugiausia investuojama į kitus akcijų fondus, siekiant ilgalaikio vertės augimo.
Per pastaruosius vienerius metus daugiausiai savo dalyviams uždirbo (pastaba, du trečiosios pakopos pensijų fondai buvo įsteigti ir savo veiklą pradėjo tik 2021 metais arba 2022 metais) Swedbank Pensijų fondas 100 (pavadinimas pakeistas į Pensijos fondas 18+ (apriboto nutraukimo)), t.y. investicinė grąža siekia beveik dvyliką procentų, kai tuo tarpu antroje pozicijoje esančio INVL Drąsus atveju ji sudaro 9.29 procento. Abu šie trečiosios pakopos pensijų fondai iki šimto procentų savo valdomo turto investuoja į akcijas. Verta pabrėžti, jog iš šešiolikos tokio tipo fondų, kurių duomenys yra žinomi, per pastaruosius vienerius metus net devyni generuoja neigiamą investicinę grąžą (didžiausiąs INVL Stabilus (-7.44 procento), SEB pensija 58+ (-6.35 procento) bei Luminor pensija 1 plius (-5.77 procento)), o bendras vidurkis vis gi yra nežymiai teigiamas ir siekia 0.22 procento. Minusinį rezultatą iš esmės generuoja tie trečiosios pakopos fondai, kurie iš vis neinvestuoja arba mažiausiai investuoja į akcijas.
Kalbant apie vidutinį investavimo trukmės laikotarpį, t.y. per pastaruosius trejus metus (pastaba, kai kurie trečiosios pakopos pensijų fondai buvo įsteigti ir savo veiklą pradėjo prieš mažiau nei trejus metus) daugiausiai savo klientams uždirbo du trečiosios pakopos pensijų fondai, t.y. INVL Extremo III 16+ bei SEB pensija 18+, kurių grąža siekia atitinkamai 34.3 bei 34.22 procento ir daugiau nei dvigubai lenkia bendrą vidurkį, kuris sudaro 14.13 procento. Taip pat solidžiais prieaugiais gali pasigirti ir kiti du fondai, t.y. Luminor pensija 3 plius bei INVL Drąsus. Verta pažymėti, jog visi keturi paminėti trečiosios pakopos pensijų fondai pagrinde investuoja tiesiogiai ar netiesiogiai į akcijas, tad vidutiniu laikotarpiu būtent tokio tipo investicijos yra pelningiausios. Tuo tarpu kaip matome į obligacijas investuojančių fondų investicinė grąža per pastaruosius trejus metus buvo nors ir nežymiai, bet vis dėl to neigiama.
Tarp trečiosios pakopos pensijų fondų per pastaruosius penkerius metus, kaip beje ir per pastaruosius trejus, absoliučiai daugiausiai savo dalyviams uždirbo INVL Extremo III 16+ fondas, kurio investicinė grąža siekia net beveik penkiasdešimt du procentus. Kiti į akcijas investuojantys tokio tipo fondai, t.y. SEB pensija 18+, Luminor pensija 3 plius ir INVL Drąsus irgi sugeneravo kur kas didesnę, t.y. daugiau nei dvigubai didesnę grąžą nei siekia bendras vidurkis, kuris sudaro 21,41 procento. Autsaiderių gretose, kalbant apie grąžą per pastaruosius penkerius metus, vėl atsidūrė tie patys Lietuvoje savo paslaugas siūlantys trečiosios pakopos pensijų fondai kaip minėta apžvelgiant prieaugį per trejus metus, t.y. tie, kurie investuoja į skolos vertybinius popierius.
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor ir INVL Asset Management.
Lietuvoje veikiantys trečiosios pakopos pensijų fondai
Kaupimas trečiosios pakopos pensijų fonduose – tai savarankiškas, savanoriškas papildomas kaupimas pensijai. Įmokas, tam galima skirti norimą sumą, į asmeninę sąskaitą pensijų fonduose galite mokėti patys, bet tai daryti gali ir jūsų sutuoktinis, darbdavys ar kiti asmenys. Kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose taupoma pensijai – tai ilgalaikis taupymo tikslas ir jam pasiekti turite ilgą laikotarpį, pavyzdžiui 20 – 30 metų.
Šiuo metu mūsų šalyje investuoti į trečiosios pakopos pensijų fondus siūlo trys didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai, t.y. SEB (SEB investicijų valdymas - keturi fondai: SEB pensija 58+, SEB pensija 50+, SEB pensija 18+ bei SEB index. Klimato ateitis), Swedbank (Swedbank investicijų valdymas - trys fondai: Swedbank Pensijų fondas 30 (pavadinimas pakeistas į Pensijos fondas 60+ (apriboto nutraukimo)), Swedbank Pensijų fondas 60 (pavadinimas pakeistas į Pensijos fondas 50+ (apriboto nutraukimo)) bei Swedbank Pensijų fondas 100 (pavadinimas pakeistas į Pensijos fondas 18+ (apriboto nutraukimo)), be to, nuo šių metų balandžio pradžios atsirado dar trys nauji fondai: Pensijos fondas 60+, Pensijos fondas 50+ bei Pensijos fondas 18+ ir Luminor (Luminor investicijų valdymas - šeši fondai: Luminor pensija 1 plius, Luminor pensija 2 plius, Luminor pensija darbuotojui 1 plius, Luminor pensija darbuotojui 2 plius, Luminor pensija 3 plius bei Luminor tvari ateitis index) bei aktyvų valdymo įmonė INVL Asset Management (penki fondai: INVL Stabilus, INVL Apdairus, INVL Medio III 47+, INVL Drąsus bei INVL Extremo III 16+). Lietuvos bankas, kuris vykdo tiek šalyje veikiančių bankų, tiek finansų rinkų ir jų dalyvių bei tuo pačiu pensijų fondų veiklos priežiūrą, trečiosios pakopos fondus pagal investavimo kryptį ir riziką skirsto į obligacijų, mišrius bei akcijų.
Atkreipiame jūsų dėmesį, jog potencialiems investuotojams Lietuvoje buvo pasiūlyti du nauji trečiosios pakopos pensijų fondai:
Luminor tvari ateitis index (įsteigtas 2021 metais) - sukurtas dalyviams, siekiantiems potencialiai aukštesnės grąžos ilgu laikotarpiu ir prisiimantiems didelius vertės svyravimus. Didelės rizikos fondas, iki 100 procentų turto gali būti investuojama akcijų rinkose. Akcijoms pasirinkta pasaulinė kryptis, kurios ilgalaikis pajamingumas yra stabilesnis, palyginti su sektoriniu ar regioniniu principu sudarytų fondų pajamingumu. Tinkamas 18 - 49 metų kaupiantiesiems, siekiantiems aukštų ESG standartų kaupiant pensiją.
SEB index. Klimato ateitis (įsteigtas 2022 metais) - tai indeksinis pensijų fondas, kurio visas turtas investuojamas į pasyvias investavimo priemones (indeksinius fondus - iki 100 procento fondo turto investuojama į pasaulio įmonių akcijas). Pagrindinis fondo tikslas - patiriant kuo mažesnes valdymo išlaidas atkartoti lyginamojo indekso grąžą. Be to, siekiama, kad bendra fondo sudėtyje esančių įmonių išskiriama anglies dvideginio emisija būtų bent 30 procentų mažesnė (lyginant su įprastu pasaulio akcijų indeksu) ir nuolat mažėtų. Šis fondas skirtas dalyviams, kuriems iki pensinio amžiaus yra likę daugiau negu 15 metų.
Trečiosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendra visų trečiosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė siekė 216,67 mln. eurų, o bendras dalyvių skaičius sudarė 80,347 tūkstančius žmonių. Palyginus 2021 metų pirmojo ketvirčio pabaiga, tai yra atitinkamai 19,3 ir 4,9 procento daugiau.
Kaip matome pateiktoje diagramoje, didžiausią dalį visų grynųjų aktyvų, t.y. 37,6 procento šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje jau valdė INVL Asset Management, kai prieš metus šioje srityje lyderiavo Luminor investicijų valdymas (dabar valdo 35,8 procento visų aktyvų). Pirmosios kompanijos valdomų aktyvų vertė per metus paaugo net trisdešimt dviem procentais, o dalyvių skaičius - 17,2 procento, o antrosios kompanijos valdomo turto vertė pakilo tik 8,2 procento, tuo tarpu dalyvių skaičius netgi krito 2,8 procento iki 37,739 tūkstančių žmonių, tačiau ir toliau išlieka pats didžiausias tarp keturių trečiosios pakopos pensijų fondų valdytojų, t.y. net keturiasdešimt septyni procentai visų dalyvių. Trečioje vietoje pagal minimus abu rodiklius yra SEB investicijų valdymas, kurio valdomų aktyvų vertė per metus paaugo 16,5 procento iki 53,46 mln. eurų, o fondų dalyvių skaičius - apie penkis procentus iki 13,776 tūkstančių žmonių. Mažiausiai klientų turi ir tuo pačiu mažiausią grynųjų aktyvų vertę valdo Swedbank investicijų valdymas, tačiau tai susiję su tuo, kad šio banko investicijų bendrovė savo trečiosios pakopos pensijų fondus įkūrė ir tuo pačiu pradėjo veiklą tik 2019 metų pabaigoje.
Kalbant apie atskirus Lietuvoje veikiančius trečiosios pakopos pensijų fondus, kovo pabaigoje pagal valdomų grynųjų aktyvų vertę kaip ir prieš metus lyderiavo Luminor pensija 2 plius fondas su 48,26 mln. eurų (per metus paaugo virš aštuonių procentų), be to, jis tuo pačiu turėjo ir daugiausiai dalyvių, t.y. 25,899 tūkstančius, bet per metus jų sumažėjo 3,5 procento. Tai mišrus fondas, kuris, kaip nurodoma, pusę lėšų investuoja akcijų rinkose, o likusią dalį – į vyriausybių, bankų ir bendrovių obligacijas bei indėlius. Toliau pagal pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje valdytų aktyvų vertę, kuri faktiškai tokia pati, rikiuojasi INVL Extremo III 16+ bei SEB pensija 18+ trečiosios pakopos pensijų fondai. Tiesa, pirmojo atveju valdomo turto vertė per metus pašoko net 55,9 procento, o antrojo pastebimai mažiau, t.y. 19,2 procento. Kalbant apie dalyvių skaičių, tai pirmuoju atveju jis paaugo 23,8 procento iki 15,156 tūkstančių žmonių, o antruoju - tik apie keturis procentus iki 11,283 tūkstančių dalyvių. Verta pastebėti, kad skirtingai nuo Luminor pensija 2 plius fondo, INVL Extremo III 16+ bei SEB pensija 18+ trečiosios pakopos pensijų fondai yra patys rizikingiausi, nes absoliučiai didžiausią dalį valdomo turto investuoja į akcijas.
Kaip matome pateiktame paveiksle su diagramomis, visi kiti trečiosios pakopos pensijų fondai siūlantys savo paslaugas mūsų šalyje pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje turėjo kur kas mažiau klientų bei tuo pačiu valdė kur kas mažesnius aktyvus.
Šiais metais tarp Lietuvos trečiosios pakopos pensijų fondų visi fiksuoja neigiamą investicinę grąžą, kas susiję su korekcija - išpardavimu finansų rinkose. Mažiausią minusinę grąžą bent kol kas šiuo metu demonstruoja du INVL Asset Management aktyvų valdymo bendrovės trečiosios pakopos pensijų fondai, t.y. INVL Drąsus bei INVL Extremo III 16+, kurie iki šimto procentų savo valdomo turto investuoja į akcijas. Tuo tarpu bendras šių metų trečiosios pakopos pensijų fondų investicinių gražų vidurkis yra neigiamas ir siekia 5,91 procento. Didžiausia nuo šių metų fiksuojama minusine grąža išsiskiria Swedbank Pensijų fondas 30 (-8.47 procento), Luminor pensija 3 plius (-7.82 procento) bei Swedbank Pensijų fondas 60 (-7.33 procento). Verta pabrėžti, kad visų trijų paminėtų pensijų fondų investavimo strategija skiriasi, t.y. pirmuoju atveju daugiausiai investuojama į obligacijas (70 procentų), antruoju atveju daugiau į akcijas (60 procentų), o trečiuoju atveju - investuojama viso pasaulio akcijų rinkose, t.y. daugiausia investuojama į kitus akcijų fondus, siekiant ilgalaikio vertės augimo.
Per pastaruosius vienerius metus daugiausiai savo dalyviams uždirbo (pastaba, du trečiosios pakopos pensijų fondai buvo įsteigti ir savo veiklą pradėjo tik 2021 metais arba 2022 metais) Swedbank Pensijų fondas 100 (pavadinimas pakeistas į Pensijos fondas 18+ (apriboto nutraukimo)), t.y. investicinė grąža siekia beveik dvyliką procentų, kai tuo tarpu antroje pozicijoje esančio INVL Drąsus atveju ji sudaro 9.29 procento. Abu šie trečiosios pakopos pensijų fondai iki šimto procentų savo valdomo turto investuoja į akcijas. Verta pabrėžti, jog iš šešiolikos tokio tipo fondų, kurių duomenys yra žinomi, per pastaruosius vienerius metus net devyni generuoja neigiamą investicinę grąžą (didžiausiąs INVL Stabilus (-7.44 procento), SEB pensija 58+ (-6.35 procento) bei Luminor pensija 1 plius (-5.77 procento)), o bendras vidurkis vis gi yra nežymiai teigiamas ir siekia 0.22 procento. Minusinį rezultatą iš esmės generuoja tie trečiosios pakopos fondai, kurie iš vis neinvestuoja arba mažiausiai investuoja į akcijas.
Kalbant apie vidutinį investavimo trukmės laikotarpį, t.y. per pastaruosius trejus metus (pastaba, kai kurie trečiosios pakopos pensijų fondai buvo įsteigti ir savo veiklą pradėjo prieš mažiau nei trejus metus) daugiausiai savo klientams uždirbo du trečiosios pakopos pensijų fondai, t.y. INVL Extremo III 16+ bei SEB pensija 18+, kurių grąža siekia atitinkamai 34.3 bei 34.22 procento ir daugiau nei dvigubai lenkia bendrą vidurkį, kuris sudaro 14.13 procento. Taip pat solidžiais prieaugiais gali pasigirti ir kiti du fondai, t.y. Luminor pensija 3 plius bei INVL Drąsus. Verta pažymėti, jog visi keturi paminėti trečiosios pakopos pensijų fondai pagrinde investuoja tiesiogiai ar netiesiogiai į akcijas, tad vidutiniu laikotarpiu būtent tokio tipo investicijos yra pelningiausios. Tuo tarpu kaip matome į obligacijas investuojančių fondų investicinė grąža per pastaruosius trejus metus buvo nors ir nežymiai, bet vis dėl to neigiama.
Tarp trečiosios pakopos pensijų fondų per pastaruosius penkerius metus, kaip beje ir per pastaruosius trejus, absoliučiai daugiausiai savo dalyviams uždirbo INVL Extremo III 16+ fondas, kurio investicinė grąža siekia net beveik penkiasdešimt du procentus. Kiti į akcijas investuojantys tokio tipo fondai, t.y. SEB pensija 18+, Luminor pensija 3 plius ir INVL Drąsus irgi sugeneravo kur kas didesnę, t.y. daugiau nei dvigubai didesnę grąžą nei siekia bendras vidurkis, kuris sudaro 21,41 procento. Autsaiderių gretose, kalbant apie grąžą per pastaruosius penkerius metus, vėl atsidūrė tie patys Lietuvoje savo paslaugas siūlantys trečiosios pakopos pensijų fondai kaip minėta apžvelgiant prieaugį per trejus metus, t.y. tie, kurie investuoja į skolos vertybinius popierius.
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor ir INVL Asset Management.