versija spausdinimui
(11)
Remiantis paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, euro zonoje ir Europos sąjungoje antrą mėnesį iš eilės ūgtelėjo mažmeninės prekybos apimtys, o štai Lietuvoje šis rodiklis paaugo pirmą kartą po to, kai prieš tai krito keturis mėnesius iš eilės.
Vasarį palyginus su sausiu, Lietuvoje mažmeninė prekyba ūgtelėjo 0.4 procento, o euro zonoje bei Europos sąjungoje - po 0.3 procento. Ekonomistai laukė, kad šis rodiklis bendroje valiutos zonoje pakils vidutiniškai dvigubai sparčiau. Mėnesį prieš tai mūsų šalyje mažmeninės prekybos apimtys susitraukė 2.6 procento, euro zonoje paaugo 0.2 procento, o Europos sąjungoje - 0.5 procento.
Bendroje valiutos zonoje per antrąjį šių metų mėnesį degalų pardavimai ūgtelėjo 3.2 procento, o ne maisto produktai pakilo 0.8 procento. Tuo tarpu maisto, gėrimų ir tabako pardavimai smuko 0.5 procento. Europos sąjungoje degalų pardavimai pašoko 3.9 procento, ne maisto produktų augo 0.4 procento, o štai maisto, gėrimų ir tabako smuko 0.4 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, vasarį tarp sąjungos šalių labiausiai mažmeninės prekybos apimtys pašoko Slovėnijoje (aštuoniais procentais) bei Nyderlanduose, kur augo keturiais procentais. Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis smuko Belgijoje (1.8 procento) ir Estijoje, kur krito 1.7 procento.
Metinis mažmeninės prekybos prieaugis Lietuvoje vasarį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, prislopo nuo 18.1 iki 12.7 procento. Euro zonoje vasarį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mažmeninė prekyba paaugo penkiais procentais, kai mėnesį prieš tai metinis prieaugis buvo didesnis ir siekė 8.4 procento. Europos sąjungoje metinis augimas prislopo nuo 8.9 iki 5.4 procento.
Vasarį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje degalų pardavimai paaugo dvyliką procentų, ne maisto produktų - 9.3 procento, o štai maisto, gėrimų ir tabako susitraukė dviem procentais. Europos sąjungoje degalų pardavimai pašoko 12.7 procento, ne maisto produktų - 9.6 procento, kai tuo tarpu maisto, gėrimų ir tabako krito 1.5 procento.
Tarp sąjungos šalių per metus labiausiai mažmeninės prekybos apimtys pašoko Slovėnijoje (21.7 procento) bei Slovakijoje (16.5 procento), o štai daugiausiai krito Austrijoje (5.9 procento) ir Belgijoje (5.1 procento).
Vasarį palyginus su sausiu, Lietuvoje mažmeninė prekyba ūgtelėjo 0.4 procento, o euro zonoje bei Europos sąjungoje - po 0.3 procento. Ekonomistai laukė, kad šis rodiklis bendroje valiutos zonoje pakils vidutiniškai dvigubai sparčiau. Mėnesį prieš tai mūsų šalyje mažmeninės prekybos apimtys susitraukė 2.6 procento, euro zonoje paaugo 0.2 procento, o Europos sąjungoje - 0.5 procento.
Bendroje valiutos zonoje per antrąjį šių metų mėnesį degalų pardavimai ūgtelėjo 3.2 procento, o ne maisto produktai pakilo 0.8 procento. Tuo tarpu maisto, gėrimų ir tabako pardavimai smuko 0.5 procento. Europos sąjungoje degalų pardavimai pašoko 3.9 procento, ne maisto produktų augo 0.4 procento, o štai maisto, gėrimų ir tabako smuko 0.4 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, vasarį tarp sąjungos šalių labiausiai mažmeninės prekybos apimtys pašoko Slovėnijoje (aštuoniais procentais) bei Nyderlanduose, kur augo keturiais procentais. Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis smuko Belgijoje (1.8 procento) ir Estijoje, kur krito 1.7 procento.
Vasarį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje degalų pardavimai paaugo dvyliką procentų, ne maisto produktų - 9.3 procento, o štai maisto, gėrimų ir tabako susitraukė dviem procentais. Europos sąjungoje degalų pardavimai pašoko 12.7 procento, ne maisto produktų - 9.6 procento, kai tuo tarpu maisto, gėrimų ir tabako krito 1.5 procento.
Tarp sąjungos šalių per metus labiausiai mažmeninės prekybos apimtys pašoko Slovėnijoje (21.7 procento) bei Slovakijoje (16.5 procento), o štai daugiausiai krito Austrijoje (5.9 procento) ir Belgijoje (5.1 procento).
, tačiau taip imant maždaug nuo kovo vidurio prasidėjo bruzdėjimas tiek baltijos šalių, tiek ir vakarų europos platformose. Marketingistai siekiasi tiesiogiai, prašo daugiau ir papildomo turinio iš kur eitų investuotojai, daugiau trafiko šaltinių, jau leidžia kaip pagrindinį raktažodį ir platformos pavadinimą naudoti, ko seniau chui sulauksi. Taip, kad reiškinys masinis. Matomai nauji investuotojai nebeateina, o esami išsiiminėja pinigus. Gali būti, kad neužilgo ir pirmų defaultų sulauksim rinkoje, sakyčiau ypač NT platformose, nes ten +- apie 1 mln. reikia per mėnesį išskolinti, kad platforma bent ant 0 dirbtų. Tai kažkaip taip.