Baltijos akcijų rinkos apžvalga (2 dalis)

» Straipsniai » Apžvalgos
Autorius: traders.lt Data: 2022-03-20 16:50 Komentarai: (0)
Kiek anksčiau buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių bankų bei įmonių veiklos rezultatai, tačiau kaip įprasta neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis (didžioji dalis jų šiais metais atpigo) prekiaujama Baltijos biržoje bei kurių skaičius didėja.


Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%), EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.

Atsižvelgiant į tai, kad ne visų apžvelgiamų bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais.

Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp įmonių savo ketvirčio ataskaitų neskelbia: Panevėžio Statybos Trestas, Žemaitijos Pienas, Rokiškio Sūris, K2 LT, Linda Nektar, East West Agro, MADARA Cosmetics, NEO Finance, ELMO Rent, Bercman Technologies, Modera, Saunum Group, TextMagic ir VIRŠI-A.

Tuo tarpu Bercman Technologies, Ditton pievadkezu rūpnica, Invalda INVL, INVL Technology, Panevėžio Statybos Trestas, Rokiškio Sūris bei Žemaitijos Pienas vis dar nepaskelbė savo praėjusių metų veiklos rezultatų. Tad lentelėje ties šių kompanijų veiklos rezultatų pokyčiais procentine išraiška ir santykiniais finansiniais rodikliais paliekame klaustukus.



Pažvelgus į apskaičiuotas bendras veiklos rezultatų medianas matome, kad per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2020 metų ketvirtuoju ketvirčiu, pajamų pokyčio iš neigiamos pasidarė teigiama, o štai EBITDA pelno atveju buvo atvirkščiai, be to, tas pas fiksuota ir tarp Lietuvos atstovių. Tuo tarpu paslaugų šakoje bei tarp Latvijos ir Estijos įmonių veiklos rezultatų pokyčių medianos per lyginamąjį laikotarpį paaugo, o štai pramonėje pajamų pokyčių mediana pakilo, kai EBITDA pelnų procentinis rodiklis tapo neigiamu. Finansų sektoriuje ūgtelėjo tik EBITDA pelnų pokyčių mediana.

Tarp Baltijos šalių įmonių per paskutinį 2021 metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pastebimiausiai savo pajamas ir pelnus kilstelėjo Latvijos dujų tiekėja Latvijas Gaze, kita šios šalies atstovė SAF Tehnika, kuri veikia informacinių technologijų srityje bei mūsų šalies kompanija Amber Grid. Tuo tarpu labiausiai eilinį ketvirtį iš eilės pablogėjo drabužių siuvimu ir pardavimu užsiimančios Baltika bei Lietuvos įmonės Klaipėdos naftos veiklos rezultatai. Verta pažymėti, jog nemažos dalies kompanijų EBITDA iš teigiamos pasidarė neigiama.



Bendra ketvirčio EBITDA marža siekia vos šešis procentus ir yra daugiau nei dvigubai mažesnė nei prieš metus, kai sudarė 13,1 procento. Visais kitais atvejais apskaičiuotos EBITDA pelningumų medianos irgi smuktelėjo, išskyrus Latvijos įmones, kur šis rodiklis paaugo. Lyginant su 2020 metų ketvirtu ketvirčiu, savo minimą rodiklį kilstelėjo vos šešios bendrovės, o kritimą fiksavo net tryliką, t.y. daugiau nei dvigubai daugiau. Šįkart didžiausias EBITDA maržas sugeneravo nekilnojamo turto srityje veikiantis EfTEN Real Estate Fund III, dujų tiekėja Latvijas Gaze bei Amber Grid. Tuo tarpu tokių įmonių kaip City Service, Kauno energijos, Nordecon, PRFoods, Snaigės, Utenos trikotažo ir Vilniaus baldų minimas ketvirčio pelningumo rodiklis buvo neigiamas.

Kalbant apie turto grąžą arba ROA, šiuo atveju bendra šio rodiklio mediana, lyginant su 2020 metų ketvirtu ketvirčiu, iš teigiamos pasidarė neigiama. Tas pats reiškinys fiksuotas ir pramonėje bei tarp Lietuvos ir Estijos atstovių, o štai tiek paslaugų srityje, finansų sektoriuje bei tarp Latvijos kompanijų ROA mediana per lyginamąjį laikotarpį paaugo. Tarp analizuojamų Baltijos biržos atstovių per minimą laikotarpį savo šį pelningumo rodiklį kilstelėjo devynios, o kritimą fiksavo daugiau, t.y. trylika. Latvijas Gaze gali pasigirti tuo, kad per praėjusį ketvirtį sugeneravo absoliučiai didžiausią turto grąžą, kuri siekė net 24.2 procento. Tačiau buvo daug įmonių (net dvylika, kai prieš metus - tik penkios), kurios patyrė grynąjį nuostolį, tad jų ROA buvo neigiamas.


Kalbant apie metinius veiklos rezultatus, kaip matome lentelėje, praėjusiais metais, lyginant su ankstesniais metais, bendra pajamų pokyčių mediana iš neigiamos pasidarė teigiama, tačiau štai EBITDA pelnų  atveju šis procentinis rodiklis nors ir išliko teigiamas, bet smuktelėjo. Lygiai toks pats reiškinys fiksuotas tarp pramonės šakos narių bei Lietuvos, Estijos ir Latvijos atstovių. Tuo tarpu paslaugų šakoje paaugo tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos, o štai finansų sektoriuje EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška iš neigiamos pasidarė teigiama, o pajamų kiek smuktelėjo. 

Per praėjusius metus tarp analizuojamų Baltijos atstovių labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino Latvijos atstovė SAF Tehnika, finansų srityje veikianti NEO Finance bei Lietuvos lengvosios pramonės atstovė Linas. Be to, beveik tris kartus savo EBITDA pelną kilstelėjo Estijos medienos gaminių gamintoja Nordic Fibreboard. Tuo tarpu didžiausią pajamų ir EBITDA pelnų kritimą fiksavo drabužių kūrimu, siuvimu ir pardavimu užsiimanti Baltika, mūsų šalies atstovė Klaipėdos nafta bei nekilnojamo turto srityje veikianti INVL Baltic Real Estate. Be to, didesnį EBITDA pelno nuosmukį užfiksavo ir dvi Lietuvos pramonės atstovės, t.y. šaldytuvų gamintoja Snaigė bei baldų gamintojas Vilniaus baldai. Verta pažymėti, jog kai kurių įmonių EBITDA, lyginant su 2020 metais, tapo neigiama.

Pažvelgus į apskaičiuotus EBITDA pelningumo rodiklius matome, kad bendra mediana per metus nors ir nežymiai, bet paaugo nuo 12,5 iki 13,6 procento. Prieaugis fiksuotas ir kalbant apie kitas apskaičiuotas šio rodiklio medianas, išskyrus Lietuvos įmones, finansų sektorių ir paslaugų sritį. Lyginant su 2020 metais, savo EBITDA pelningumus kilstelėjo devynios įmonės, o štai kritimą fiksavo daugiau nei dvigubai daugiau, t.y. devyniolika. EfTEN Real Estate Fund III, K2 LT bei INVL Baltic Farmland gali pasigirti tuo, kad 2021 metais sugeneravo didžiausias EBITDA maržas. Tuo tarpu šešių bendrovių, t.y. City Service, ELMO Rent, Nordecon, PRFoods, Saunum Group bei Utenos trikotažo minimas pelningumo rodiklis buvo neigiamas.

Bendra ROA rodiklio mediana per praėjusius metus, palyginus su ankstesniais metais,  smuktelėjo. Toks pats neigiamas reiškinys fiksuotas ir pramonėje bei tarp Estijos įmonių, kur turto grąžos medianos netgi tapo su minuso ženklu, bei tarp Lietuvos kompanijų ir paslaugų šakoje. Tuo tarpu tarp Latvijos įmonių ir finansų sektoriuje ROA medianiniai rodikliai paaugo. Per 2021 metus savo minimą pelningumo rodiklį kilstelėjo vienuolika bendrovių, o kritimą fiksavo daugiau, t.y. devyniolika. Didžiausias metines turto grąžas šįkart sugeneravo  kompanija iš Latvijos SAF Tehnika, kosmetikos gamintoja MADARA Cosmetics bei krematoriumo paslaugas teikiantis K2 LT. Net tryliką Baltijos šalių įmonių praėjusius metus baigė patyrusios grynąjį nuostolį, tad jų ROA buvo su minuso ženklu, o didžiausias neigiamas turto grąžas fiksavo ELMO Rent, Saunum Group bei Baltika.

Kaip įprasta kalbant apie metinius veiklos rezultatus buvo apskaičiuotas ir praėjusių metų pabaigoje buvęs santykinis finansinis įsipareigojimų ir turto rodiklis. Kaip matome lentelėje, šio rodiklio bendra mediana per metus labai nežymiai smuktelėjo nuo 0,52 iki 0,51 reikšmės. Kritimas fiksuotas tiek pramonėje, tiek ir tarp Estijos įmonių, tuo tarpu tarp kitų dviejų Baltijos šalių atstovių jis per metus paaugo, kaip ir finansų sektoriuje, o štai tarp paslaugų atstovių nepakito. Lyginant su 2020 metais, savo įsipareigojimų ir turto santykinį finansinį rodiklį susimažino tryliką bendrovių, dviejų įmonių atveju jis nepakito, o likusių šešiolikos - paaugo. 2021 metų pabaigoje mažiausią įsipareigojimų dalį savo turto struktūroje turėjo Linda Nektar, Trigon Property Development bei TextMagic. O štai tokių įmonių kaip NEO Finance, ELMO Rent, City Service ir Nordecon įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis rodiklis buvo pats didžiausias.



Kalbant apie bendrojo likvidumo rodiklį, per praėjusius metus jo bendra mediana  nežymiai ūgtelėjo. Prieaugis fiksuotas ir visais kitais apskaičiuotais medianų atvejais, išskyrus finansų sektorių ir Lietuvos bei Latvijos įmones. Per 2021 metus savo bendrąjį likvidumą kilstelėjo keturiolika kompanijų, dviejų atveju jis nepakito, o likusių penkiolikos - smuktelėjo. Praėjusių metų pabaigoje didžiausiais bendrojo likvidumo rodikliais išsiskyrė Estijos nekilnojamo turto kompanija Trigon Property Development, alkoholinių gėrimų gamintoja Linda Nektar bei mūsų šalies tekstilinių gaminių siuvėjas Linas. Tuo tarpu tokių įmonių kaip ELMO Rent, City Service bei Vilniaus baldų minimas finansinis santykinis rodiklis šįkart buvo pats mažiausias.

Pristatome ir dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklį, tačiau kadangi skirtingai nuo Vakarų šalių Baltijos atstovės, išskyrus kai kurias, kartu su savo veiklos rezultatais neskelbia kokie visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūlomi išmokėti dividendai už praėjusius metus, šiuo atveju už 2021 metus, ir tai padaro tik prieš minėtus susirinkimus, tad atsižvelgus į tai neskelbiame šio rodiklio už praėjusius metus, o tik pateikiame duomenis už 2020 metus. Kaip akivaizdžiai matome, didžioji dauguma mūsų analizuojamų Baltijos kompanijų už minimus metus savo akcinininkams dividendų nemokėjo, t.y. dvidešimt dvi iš trisdešimt devynių. Tuo tarpu daugiau nei per 2020 metus uždirbo grynojo pelno dividendams lėšų skyrė City Service, Ekspress Grupp, Linda Nektar, Nordecon bei SAF Tehnika. Apie tai, kad už praėjusius metus savo akcininkams ketina išmokėti dividendus iki šiol pranešė šios įmonės: EfTEN Real Estate Fund III, Ekspress Grupp, INVL Baltic Real Estate, Linda Nektar bei SAF Tehnika.

Pažvelgus į pateiktus naujausius rinkos vertės rodiklius matome, kad jie šiuo metu yra iš ties labai žemi, tad galima kalbėti apie esantį per didelį nuvertinimą rinkoje, kas dalinai susiję su mažesniu analizuojamų įmonių akcijų likvidumu ir sumažėjusiu investuotojų noru prisiimti didesnę riziką. Verta pažymėti, kad tarp trijų Baltijos šalių žemiausiais medianiniais P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA ir dividendinio pajamingumo rodikliais bent šiuo metu išsiskiria mūsų šalies įmonės. 

Per 2021 metus brangusių ir pigusių akcijų santykis siekė 25 / 13 ir akivaizdu, kad bendra akcijų kainų pokyčių mediana buvo teigiama ir sudarė 8,6 procento. Per ankstesnius metus šis santykis sudarė 21 / 11 ir bendra akcijų kainų pokyčių mediana irgi buvo teigiama, bet kiek didesnė, t.y. siekė 10,2 procento. Per praėjusius metus pastebimiausiai paaugo finansų sektoriaus atstovių kapitalizacija, kuri šoktelėjo net beveik keturiasdešimt trimis procentais (tarp Baltijos šalių pagal prieaugį lyderiavo mūsų kompanijų akcijos), o mažiausiai pabrango pramonės bendrovių nuosavybės vertybiniai popieriai.  2021 metais pagal rinkos vertės prieaugį lyderiavo Nordic Fibreboard, kurios akcijos pabrango net 333,3 procento. Be to, net 265,9 procento šoktelėjo Saunum Group kapitalizacija, daugiau nei dvigubai pabrango SAF Tehnika, Invalda INVL bei East West Agro vertybiniai popieriai. Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė Baltika, INVL Baltic Real Estate ir ELMO Rent, kurių akcijos atpigo daugiausiai.

Tarp apžvelgiamų Baltijos šalių kompanijų šiais metais pabrango tik vos penkių akcijos, o štai atpigo - net trisdešimt trijų, tad nieko stebėtino, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra neigiama. Daugiausiai krito paslaugų šakos atstovių kapitalizacija, o štai mažiausiai - pramonės įmonių, kai tarp trijų Baltijos šalių pagal rinkos vertės nuosmukį lyderiauja Latvijos įmonės. Labiausiai šiais metais susitraukė investicinės kompanijos Invalda INVL (29,4 procento), nuomos paslaugas teikiančios ELMO Rent bei Saunum Group rinkos vertė. Tuo tarpu daugiausiai nuo metų pradžios pabrango Lino vertybiniai popieriai, kurių kaina pakilo virš septyniolikos procentų.


OMX Vilnius GI indeksas ir toliau išlieka korekcinėje fazėje, kuri dar labiau pagilėjo. Kol kas nematyti itin aiškių šios tendencijos pabaigos ženklų, tačiau būtina atidžiai stebėti padėtį.




OMX Tallinn GI indeksas šiuo metu yra korekcinėje fazėje, tačiau po šį mėnesį buvusio korekcijos pagilėjimo sulaukėme atšokimo. Jei paaiškės, kad tai tvarus reiškinys, jis gali prasitęsti.




OMX Riga GI indeksas šiuo metu taip pat yra korekcinėje fazėje, kuri per pastaruosius kelis mėnesius dar labiau pagilėjo.




Invalda INVL akcijų kaina šiuo metu yra korekcinėje fazėje, tačiau po to, kai ji šį mėnesį pagilino nuosmūkį, sulaukėme atšokimo. Jei paaiškės, jog tai tvarus reiškinys, atšokimas prasitęs.




Lino akcijų kaina bando tvariai pakilti virš prieš korekciją buvusio pasiekto piko. Jei pavyks tai padaryti, tuomet augimas prasitęs.




Nordic Fibreboard akcijų kaina po praėjusių metų rudenį pasiekto augimo piko ir toliau išlieka korekciniame - konsolidaciniame etape.




SAF Tehnika akcijų kaina šį mėnesį pro apatinę dalį ištrūko iš augimo kanalo. Jei paaiškės, jog tai tvarus reiškinys, t.y. nepavyks sugrįžti į minimą kanalą, tuomet gali laukti gilesnė korekcija.




East West Agro akcijų kaina išlieka horizonaliame - konsolidaciniame kanale ir po atšokimo nuo jo apatinės dalies pradėjo augimą.




Baltika akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar praėjusių metų pradžioje. Kol kas nematyti aiškių šios tendencijos pabaigos ženklų.




Ekspress Grupp akcijų kaina po augimo periodo išlieka korekcinėje - konsolidacinėje fazėje. Jei pavyks tvariai pakilti virš augimo piko, tuomet sulauksime naujos augimo bangos.




Vilniaus baldų akcijų išlieka korekcinėje fazėje, tačiau pasiekusi FIBO 61,8 procento lygį bando formuoti nuosmukio dugną. Jei šis lygis atlaikys, galime sulaukti atšokimo, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.




Panevėžio statybos tresto akcijų kaina po nepavykusio bandymo pakilti virš ilgalaikio nuosmukio kanalo viršutinės dalies, pasikoregavo iki ankstesnio kritimo metu suformuoto dugno, kurį patestavo bei nuo kurio atšoko. Jei dugnas atlaikys, tuomet galime sulaukti dar didesnio atšokimo.




Nordecon akcijų kaina šį mėnesį patestavo prieš tai suformuotą dugną ir nuo jo atšoko. Jei paaiškės, kad tai tvarus reiškinys, lauktų dar didesnis atšokimas.




K2 LT akcijų kaina šį mėnesį buvo ištrūkusi iš augimo kanalo pro jo apatinę dalį, tačiau po to iš esmės sugrįžo atgal į jį. Jei paaiškės, kad ištrūkimas iš kanalo buvo tik trumpalaikis reiškinys, tuomet galime sulaukti naujos augimo bangos, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.




Klaipėdos naftos akcijų kaina šį mėnesį nusileido žemiau anksčiau suformuoto dugno, tačiau po to sulaukėme staigaus atšokimo. Jei pavyks išlikti virš minėto dugno, galime sulaukti dar didesnio atšokimo.




EfTEN Real Estate Fund III akcijų kaina pasiekusi FIBO penkiasdešimtiesprocentų lygį bando atsitiesti po korekcijos etapo ir pastebimo kritimo.



 
Dar nėra komentarų