versija spausdinimui
(6)
Paviešinus naujausius duomenimis paaiškėjo, jog per paskutinį žiemos mėnesį Amerikoje dar labiau padidėjo infliacijos spaudimas, kuris pasiekė aukščiausią lygį nuo pat 1982 metų sausio.
Metinis vartotojų kainų indekso prieaugis pašoko nuo 7.5 iki 7.9 procento, kas atitiko lūkesčius. Tuo tarpu atmetus energijos išteklių ir maisto kainų pokyčius, metinė bazinė infliacija šoktelėjo nuo šešių procentų iki 6.4 procento, o prognozuota, kad pasikoreguos iki vidutiniškai 5.9 procento. Tai didžiausias rodiklis nuo pat 1982 metų rugpjūčio.
Vasarį, lyginant su sausiu, kainos Amerikoje paaugo dar 0.8 procento, kas atitiko lūkesčius, kai mėnesį prieš tai prieaugis siekė 0.6 procento. Bazinė infliacija per antrąjį šių metų mėnesį pasistiebė 0.5 procento, kas atitiko prognozių vidurkį, o sausį prieaugis siekė 0.6 procento.
Labiausiai prie infliacijos spaudimo prisideda brangstantys energijos ištekliai, kurių metinis kainų prieaugis vasarį, palyginus su sausiu, kiek sumažėjo nuo 27 iki 25.6 procento, vien degalų kainos per metus pašoko 38 procentais, tiesa, sausį prieaugis siekė 40 procentų.
Metinis būsto nuomos kainų prieaugis per praėjusį mėnesį padidėjo nuo 4.4 iki 4.7 procento (labiausiai nuo pat 1991 metų gegužės), maisto - nuo 7 procentų iki 7.9 procento (didžiausias prieaugis nuo pat 1981 metų liepos), be to, toliau didėjo metinis naujų automobilių kainų prieaugis (nuo 12.2 iki 12.4 procento) bei naudotų transporto priemonių (nuo 40.5 iki 41.2 procento).
Per patį vasarį maistas Amerikoje pabrango dar vienu procentu (labiausiai nuo pat 2020 metų balandžio), energijos ištekliai - 3.5 procento, būsto nuoma - 0.5 procento, naujų automobilių kainos ūgtelėjo 0.3 procento, tuo tarpu naudotos transporto priemonės atpigo 0.2 procento.
Vis dėlto energijos kainų šuolis dėl karo Ukrainoje dar laukia. Prognozuota, jog infliacija aukščiausią tašką pasieks kovo mėnesį, tačiau pastarieji įvykiai Europoje ir tebesitęsiantys pasiūlos apribojimai, didelė paklausa ir darbo jėgos trūkumas greičiausiai išlaikys aukštą infliaciją ilgiau.
Metinis vartotojų kainų indekso prieaugis pašoko nuo 7.5 iki 7.9 procento, kas atitiko lūkesčius. Tuo tarpu atmetus energijos išteklių ir maisto kainų pokyčius, metinė bazinė infliacija šoktelėjo nuo šešių procentų iki 6.4 procento, o prognozuota, kad pasikoreguos iki vidutiniškai 5.9 procento. Tai didžiausias rodiklis nuo pat 1982 metų rugpjūčio.
Vasarį, lyginant su sausiu, kainos Amerikoje paaugo dar 0.8 procento, kas atitiko lūkesčius, kai mėnesį prieš tai prieaugis siekė 0.6 procento. Bazinė infliacija per antrąjį šių metų mėnesį pasistiebė 0.5 procento, kas atitiko prognozių vidurkį, o sausį prieaugis siekė 0.6 procento.
Labiausiai prie infliacijos spaudimo prisideda brangstantys energijos ištekliai, kurių metinis kainų prieaugis vasarį, palyginus su sausiu, kiek sumažėjo nuo 27 iki 25.6 procento, vien degalų kainos per metus pašoko 38 procentais, tiesa, sausį prieaugis siekė 40 procentų.
Per patį vasarį maistas Amerikoje pabrango dar vienu procentu (labiausiai nuo pat 2020 metų balandžio), energijos ištekliai - 3.5 procento, būsto nuoma - 0.5 procento, naujų automobilių kainos ūgtelėjo 0.3 procento, tuo tarpu naudotos transporto priemonės atpigo 0.2 procento.
Vis dėlto energijos kainų šuolis dėl karo Ukrainoje dar laukia. Prognozuota, jog infliacija aukščiausią tašką pasieks kovo mėnesį, tačiau pastarieji įvykiai Europoje ir tebesitęsiantys pasiūlos apribojimai, didelė paklausa ir darbo jėgos trūkumas greičiausiai išlaikys aukštą infliaciją ilgiau.
