versija spausdinimui
(2)
Po kelių gana ne itin sėkmingų sesijų antradienį Volstryte indeksai užfiksavo gana solidų prieaugį: Dow Jones 35462.78 (+1.06%), S&P500 4521.54 (+0.84%), Nasdaq 14194.46 (+1.28%). Investuotojai palankiau žiūrėjo į didžiųjų technologijų monopolijų akcijas, kurios pastarosiomis savaitėmis patyrė spaudimą.
Kelias dienas Volstryte iš tikrųjų buvo kalbama tik dviem temomis. Pirmoji – būsima didžiausių pasaulio centrinių bankų politika. Tikriausiai jau iš anksto nuspręsta, kad kovo mėnesį FED baigs „pinigų spausdinimą“ (t.y. obligacijų pirkimo programą) ir atliks pirmąjį palūkanų normos kėlimą po koronaviruso. Tik pinigų politikos normalizavimo JAV mastai ir tempai lieka nežinomi. Panašių spėliojimų pradeda atsirasti ir euro zonoje, kur ECB neturi pasiteisinimų dėl penkis procentus viršijančios infliacijos.
Antrasis klausimas – didžiųjų technologinių kvazimonopolijų likimas. Po didžiosios Facebook katastrofos šis pastaraisiais metais puoselėjamas sektorius sulaukė vis didėjančių abejonių. Tačiau šiandien jos buvo nustumtos į šalį. Apple akcijos pabrango beveik dviem procentais, Amazon – 2,2 procento, o Microsoft – 1,2 procento, suteikdamos tvirtą paramą akcijų indeksams. Tačiau Facebook (Meta) akcijų kotiruotės sumažėjo 2,1 procento.
Silpniausia grandis tarp stambiųjų buvo Pfizer vertybiniai popieriai, kurie nuvertėjo beveik trimis procentais. Investuotojams nepatiko farmacijos milžinės ketvirčio rezultatai. Didelį nerimą akcininkams taip pat gali kelti bendrovės valdybos pareiškimas, kad nepalankūs klinikinių tyrimų rezultatai ir preparatų nuo COVID-19 „saugos duomenys“ gali turėti neigiamos įtakos būsimiems bendrovės rezultatams. Pfizer prognozuoja, kad 2022 metais iš Kovido gaus 54 mlrd. dolerių vertės pajamų.
Novavax kapitalizacija sumažėjo dvyliką procentų po to, kai Reuters pranešė, kad vaistų gamintojas iki šiol pateikė tik nedidelę dalį iš 2 milijardų vakcinos nuo COVID-19 dozių, kurias planavo pristatyti visame pasaulyje.
Tuo tarpu antradienį brango Amerikos bankų akcijos, o tą paskatino šalyje augančios rinkos palūkanų normos. Verta pažymėti, kad dviejų metų trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas pasiekė beveik 1,35 procento ir yra didžiausias nuo 2020 metų kovo. Dešimties metų trukmės skolos vertybinių popierių pajamingumas pasiekė beveik du procentus, o tai yra aukščiausias lygis nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio.
Didėjantis obligacijų pajamingumas kilstels bankų pajamas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jų augimas gali kelti grėsmę aukštiems JAV akcijų vertinimams, ypač kalbant apie vadinamąsias augimo bendroves. Jau keletą mėnesių tai buvo matoma Nasdaq elgesyje, kuris jau metus laikosi silpniau nei Dow Jones, pripildytas tradicinių ir cikliškų verslų.
"JAV akcijos svyruos, kol naujausi infliacijos rodikliai parodys rinkai, kaip agresyviai FED griežtins pinigų politiką. Technologijų akcijos nebėra akivaizdi investicija, nes investuotojai riboja nuostolius ir dabar daugiausia dėmesio skiria vertinimams, konkurencijai ir ilgalaikėms perspektyvoms" - sakė Oanda analitikas Edward Moya.
"Rinkose yra nepastovumo, tačiau atsiranda investavimo galimybių, todėl dabar pats laikas ieškoti gerų akcijų. Rinkose vis dar yra daug neaiškumų. Metų pradžioje rinka buvo labai orientuota į tai, ką darys FED. Tačiau dabar mes taip pat turime pažvelgti į naują ECB poziciją“ – sakė Santander Asset Management fundamentinių tyrimų vadovas Nieves Benito.
Kelias dienas Volstryte iš tikrųjų buvo kalbama tik dviem temomis. Pirmoji – būsima didžiausių pasaulio centrinių bankų politika. Tikriausiai jau iš anksto nuspręsta, kad kovo mėnesį FED baigs „pinigų spausdinimą“ (t.y. obligacijų pirkimo programą) ir atliks pirmąjį palūkanų normos kėlimą po koronaviruso. Tik pinigų politikos normalizavimo JAV mastai ir tempai lieka nežinomi. Panašių spėliojimų pradeda atsirasti ir euro zonoje, kur ECB neturi pasiteisinimų dėl penkis procentus viršijančios infliacijos.
Antrasis klausimas – didžiųjų technologinių kvazimonopolijų likimas. Po didžiosios Facebook katastrofos šis pastaraisiais metais puoselėjamas sektorius sulaukė vis didėjančių abejonių. Tačiau šiandien jos buvo nustumtos į šalį. Apple akcijos pabrango beveik dviem procentais, Amazon – 2,2 procento, o Microsoft – 1,2 procento, suteikdamos tvirtą paramą akcijų indeksams. Tačiau Facebook (Meta) akcijų kotiruotės sumažėjo 2,1 procento.
Silpniausia grandis tarp stambiųjų buvo Pfizer vertybiniai popieriai, kurie nuvertėjo beveik trimis procentais. Investuotojams nepatiko farmacijos milžinės ketvirčio rezultatai. Didelį nerimą akcininkams taip pat gali kelti bendrovės valdybos pareiškimas, kad nepalankūs klinikinių tyrimų rezultatai ir preparatų nuo COVID-19 „saugos duomenys“ gali turėti neigiamos įtakos būsimiems bendrovės rezultatams. Pfizer prognozuoja, kad 2022 metais iš Kovido gaus 54 mlrd. dolerių vertės pajamų.
Novavax kapitalizacija sumažėjo dvyliką procentų po to, kai Reuters pranešė, kad vaistų gamintojas iki šiol pateikė tik nedidelę dalį iš 2 milijardų vakcinos nuo COVID-19 dozių, kurias planavo pristatyti visame pasaulyje.
Tuo tarpu antradienį brango Amerikos bankų akcijos, o tą paskatino šalyje augančios rinkos palūkanų normos. Verta pažymėti, kad dviejų metų trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas pasiekė beveik 1,35 procento ir yra didžiausias nuo 2020 metų kovo. Dešimties metų trukmės skolos vertybinių popierių pajamingumas pasiekė beveik du procentus, o tai yra aukščiausias lygis nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio.
Didėjantis obligacijų pajamingumas kilstels bankų pajamas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jų augimas gali kelti grėsmę aukštiems JAV akcijų vertinimams, ypač kalbant apie vadinamąsias augimo bendroves. Jau keletą mėnesių tai buvo matoma Nasdaq elgesyje, kuris jau metus laikosi silpniau nei Dow Jones, pripildytas tradicinių ir cikliškų verslų.
"JAV akcijos svyruos, kol naujausi infliacijos rodikliai parodys rinkai, kaip agresyviai FED griežtins pinigų politiką. Technologijų akcijos nebėra akivaizdi investicija, nes investuotojai riboja nuostolius ir dabar daugiausia dėmesio skiria vertinimams, konkurencijai ir ilgalaikėms perspektyvoms" - sakė Oanda analitikas Edward Moya.
"Rinkose yra nepastovumo, tačiau atsiranda investavimo galimybių, todėl dabar pats laikas ieškoti gerų akcijų. Rinkose vis dar yra daug neaiškumų. Metų pradžioje rinka buvo labai orientuota į tai, ką darys FED. Tačiau dabar mes taip pat turime pažvelgti į naują ECB poziciją“ – sakė Santander Asset Management fundamentinių tyrimų vadovas Nieves Benito.