versija spausdinimui
(0)
Lietuvos gyventojai, praėjusiais metais gyvybės draudimui paskyrę vidutiniškai po 231 litą, pagal šį rodiklį dukart atsiliko nuo Estijos vidurkio, tačiau viršijo Latvijos rodiklį. Kaimyninėse šalyse gyvybės draudimui vienam žmogui per metus tenka atitinkamai 315 ir 209 litai, rodo SEB grupės Baltijos šalyse specialistų analizė.
„Trys Baltijos valstybės panašios tuo, kad visose turto draudimui skiriama daugiau dėmesio ir lėšų negu sveikatai ir gyvybei drausti. Šia prasme visi smarkiai atsiliekame nuo šalių, kurių draudimo paslaugų istorija ilgesnė, o daugiausia gyventojų lėšų tenka gyvybės draudimui, kuris kartu yra ir vienas populiariausių būdų kaupti lėšas ateičiai“, – sakė „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Baiginat Kamuntavičienė.
Pasak B. Kamuntavičienės, įprasta, kad finansinių paslaugų paklausa natūraliai didėja augant ekonomikai, tačiau gyvybės draudimo atveju esminę įtaką daro klientų švietimas. Pavyzdžiui, SEB grupės Lietuvoje statistika rodo, kad 2006–2007 metais sparčiau daugėjo gyvybę besidraudžiančių klientų, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės negu tūkstantis litų ar nesiekia dviejų tūkstančių litų.
„Mažesnes pajamas gaunantys žmonės negali kaupti didesnių pinigų atsargų nenumatytiems atvejams, bet atidėti nors 100 litų per mėnesį gali daugelis. Taip žmonės, skirdami kas mėnesį nedidelę sumą, ne tik apsidraudžia, bet ir kaupia lėšas ateičiai“, – sakė B. Kamuntavičienė.
Per pastaruosius dvejus metus taip pat padaugėjo „SEB gyvybės draudime“ gyvybę draudžiančių 25–34 metų klientų – nuo 28 proc. 2005 metais iki 44 proc. pernai. „Didėja žmonių finansinė atsakomybė ir supratimas, kad jei atsitiktų nelaimė, bus reikalinga finansinė apsauga. Draudimas yra būtinas šeimos maitintojams, gyventojams, paėmusiems būsto paskolą“, – sakė „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė.
Pasak jos, dėl pastaruoju metu įvykusių korekcijų pasaulio finansų rinkose sulėtėjo populiariausio investicinio gyvybės draudimo rinkos augimas, tačiau didesnis žmonių finansinis išprusimas ir dėmesys sveikatos bei gyvybės apsaugai skatins domėjimąsi gyvybės draudimo paslaugomis.
„Trys Baltijos valstybės panašios tuo, kad visose turto draudimui skiriama daugiau dėmesio ir lėšų negu sveikatai ir gyvybei drausti. Šia prasme visi smarkiai atsiliekame nuo šalių, kurių draudimo paslaugų istorija ilgesnė, o daugiausia gyventojų lėšų tenka gyvybės draudimui, kuris kartu yra ir vienas populiariausių būdų kaupti lėšas ateičiai“, – sakė „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Baiginat Kamuntavičienė.
Pasak B. Kamuntavičienės, įprasta, kad finansinių paslaugų paklausa natūraliai didėja augant ekonomikai, tačiau gyvybės draudimo atveju esminę įtaką daro klientų švietimas. Pavyzdžiui, SEB grupės Lietuvoje statistika rodo, kad 2006–2007 metais sparčiau daugėjo gyvybę besidraudžiančių klientų, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės negu tūkstantis litų ar nesiekia dviejų tūkstančių litų.
„Mažesnes pajamas gaunantys žmonės negali kaupti didesnių pinigų atsargų nenumatytiems atvejams, bet atidėti nors 100 litų per mėnesį gali daugelis. Taip žmonės, skirdami kas mėnesį nedidelę sumą, ne tik apsidraudžia, bet ir kaupia lėšas ateičiai“, – sakė B. Kamuntavičienė.
Per pastaruosius dvejus metus taip pat padaugėjo „SEB gyvybės draudime“ gyvybę draudžiančių 25–34 metų klientų – nuo 28 proc. 2005 metais iki 44 proc. pernai. „Didėja žmonių finansinė atsakomybė ir supratimas, kad jei atsitiktų nelaimė, bus reikalinga finansinė apsauga. Draudimas yra būtinas šeimos maitintojams, gyventojams, paėmusiems būsto paskolą“, – sakė „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė.
Pasak jos, dėl pastaruoju metu įvykusių korekcijų pasaulio finansų rinkose sulėtėjo populiariausio investicinio gyvybės draudimo rinkos augimas, tačiau didesnis žmonių finansinis išprusimas ir dėmesys sveikatos bei gyvybės apsaugai skatins domėjimąsi gyvybės draudimo paslaugomis.