versija spausdinimui
(1)
Remiantis šiandien paviešintais pirminiais preliminariais Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, per paskutinį šių metų rudens mėnesį tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje dar labiau ūgtelėjo metinė infliacija, tačiau mūsų šalyje ji kyla sparčiau ir yra didžiausia visoje bendroje valiutos sąjungoje.
Lapkritį palyginus su spaliu, Lietuvoje metinė infliacija pašoko nuo 8.2 iki 9.3 procento, bei buvo didžiausia visoje bendroje valiutos sąjungoje, kai prieš metus siekė vos 0.4 procento. Euro zonoje ji per minimą laikotarpį pakilo nuo 4.1 iki 4.9 procento, kas yra didžiausias rodiklis nuo pat 1991 metų liepos, kai praėjusių metų lapkritį fiksuota, kad kainos per metus smuktelėjo 0.3 procento.
Ekonomistai prognozavo, kad metinė infliacija per paskutinį rudens mėnesį euro zonoje paaugs mažiau, t.y. iki vidutiniškai 4.5 procento.
Labiausiai bendroje valiutos sąjungoje per metus pabrango energijos ištekliai, t.y. net 27.4 procento, kai spalį metinis prieaugis siekė 23.7 procento. Praėjusių metų lapkritį fiksuota, kad jie per metus atpigo 8.3 procento. Metinis paslaugų kainų prieaugis padidėjo nuo 2.1 iki 2.7 procento, kai prieš metus siekė tik 0.6 procento. Metinis maisto, alkoholio ir tabako kainų prieaugis pakilo nuo 1.9 iki 2.2 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramonių prekių - nuo dviejų procentų iki 2.4 procento. Prieš metus fiksuota, kai kainos per metus pakilo 1.9 procento ir sumažėjo 0.3 procento.
Tuo tarpu taip vadinama bazinė metinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklių ir maisto, alkoholio bei tabako kainų pokyčius, per lapkritį euro zonoje pakilo nuo dviejų procentų iki 2.6 procento (laukta, kad sieks vidutiniškai 2.3 procento), kai prieš metus sudarė vos 0.2 procento.
Kaip minėta, remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, per paskutinį šių metų rudens mėnesį tarp euro zonos valstybių didžiausia metinė infliacija buvo mūsų šalyje. Po to seka kitos Baltijos valstybės, t.y. Estija ir Latvija, kur metinė infliacija siekia atitinkamai 8.4 ir 7.4 procento. Tuo tarpu mažiausiai kainos per metus paaugo Maltoje (2.3 procento) bei Portugalijoje (2.7 procento).
Per patį vienuoliktą šių metų mėnesį vartotojų kainų indeksas euro zonoje ūgtelėjo 0.5 procento, o Lietuvoje beveik dvigubai sparčiau, t.y. 0.9 procento.
Euro zonoje per lapkritį daugiausiai pabrango energijos ištekliai, t.y. 2.9 procento. Maisto, alkoholio ir tabako kainos pakilo 0.5 procento, su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės - 0.4 procento, o štai paslaugų kainos smuktelėjo 0.2 procento. Taip vadinamas bazinis vartotojų kainų indeksas per paskutinį rudens mėnesį euro zonoje ūgtelėjo 0.1 procento.
Tarp euro zonos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per vienuoliktą šių metų mėnesį labiausiai kainos pašoko Estijoje (1.6 procento), Belgijoje ( 1.4 procento) bei Latvijoje, kur ūgtelėjo vienu procentu, o štai krito tik Maltoje (2.4 procento).
Lapkritį palyginus su spaliu, Lietuvoje metinė infliacija pašoko nuo 8.2 iki 9.3 procento, bei buvo didžiausia visoje bendroje valiutos sąjungoje, kai prieš metus siekė vos 0.4 procento. Euro zonoje ji per minimą laikotarpį pakilo nuo 4.1 iki 4.9 procento, kas yra didžiausias rodiklis nuo pat 1991 metų liepos, kai praėjusių metų lapkritį fiksuota, kad kainos per metus smuktelėjo 0.3 procento.
Ekonomistai prognozavo, kad metinė infliacija per paskutinį rudens mėnesį euro zonoje paaugs mažiau, t.y. iki vidutiniškai 4.5 procento.
Labiausiai bendroje valiutos sąjungoje per metus pabrango energijos ištekliai, t.y. net 27.4 procento, kai spalį metinis prieaugis siekė 23.7 procento. Praėjusių metų lapkritį fiksuota, kad jie per metus atpigo 8.3 procento. Metinis paslaugų kainų prieaugis padidėjo nuo 2.1 iki 2.7 procento, kai prieš metus siekė tik 0.6 procento. Metinis maisto, alkoholio ir tabako kainų prieaugis pakilo nuo 1.9 iki 2.2 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramonių prekių - nuo dviejų procentų iki 2.4 procento. Prieš metus fiksuota, kai kainos per metus pakilo 1.9 procento ir sumažėjo 0.3 procento.
Tuo tarpu taip vadinama bazinė metinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklių ir maisto, alkoholio bei tabako kainų pokyčius, per lapkritį euro zonoje pakilo nuo dviejų procentų iki 2.6 procento (laukta, kad sieks vidutiniškai 2.3 procento), kai prieš metus sudarė vos 0.2 procento.
Per patį vienuoliktą šių metų mėnesį vartotojų kainų indeksas euro zonoje ūgtelėjo 0.5 procento, o Lietuvoje beveik dvigubai sparčiau, t.y. 0.9 procento.
Euro zonoje per lapkritį daugiausiai pabrango energijos ištekliai, t.y. 2.9 procento. Maisto, alkoholio ir tabako kainos pakilo 0.5 procento, su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės - 0.4 procento, o štai paslaugų kainos smuktelėjo 0.2 procento. Taip vadinamas bazinis vartotojų kainų indeksas per paskutinį rudens mėnesį euro zonoje ūgtelėjo 0.1 procento.
Tarp euro zonos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per vienuoliktą šių metų mėnesį labiausiai kainos pašoko Estijoje (1.6 procento), Belgijoje ( 1.4 procento) bei Latvijoje, kur ūgtelėjo vienu procentu, o štai krito tik Maltoje (2.4 procento).