versija spausdinimui
(0)
FED toliau griežtina toną, JAV įstatymų leidėjai kol kas nesutaria dėl skolos lubų. FED vadovas J. Powell‘as pareiškė, kad sprendimas mažinti kiekybinį skatinimą gali būti priimtas jau kitame centrinio banko posėdyje lapkričio pradžioje.
JAV vyriausybės 2 metų vertybinių popierių pajamingumas pakilo 3 baziniais punktais ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius pusantrų metų (0,31 procento). JAV akcijų rinkoje vakar labiausiai pigo technologijų sektoriaus bendrovių akcijos (tradiciškai jų kainos jautriausiai reaguoja į kylančius obligacijų pajamingumus) – NASDAQ indeksas nukrito 0,52 procento. „S&P 500“ vertė sumažėjo 0,28 proc., „Dow Jones“ pakilo 0,21 procento. FED Bostono ir Dalaso bankų vadovai E. Rosengren‘as ir R. Kaplan‘as paliko savo postus anksčiau laiko – manoma, kad tam įtakos turėjo jų asmeniniai sandoriai prekiaujant akcijomis.
JAV Senato respublikonai blokavo teisės aktą dėl valstybės skolos lubų padidinimo. Abi partijos dabar turi rasti kompromisinį sprendimą, nes to nepadarius, vyriausybės institucijos būtų priverstos užsidaryti jau kitą penktadienį, o spalį šalis nebegalėtų vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
„Brent“ tipo naftos kaina vakar pakilo 1,84 proc., šįryt dar 0,74 proc. ir peržengė 80 JAV dolerių už barelį ribą (iki 80,12 JAV dolerio už barelį). Prie spartėjančios infliacijos daugelyje pasaulio šalių gali prisidėti ir maisto gamintojų krizė Brazilijoje – šalis išgyvena didžiausią sausrą per pastarąjį šimtmetį.
Pramonės sektoriaus bendrovių pelnų augimas Kinijoje rugpjūtį sulėtėjo nuo 16,4 iki 10,1 procento. Kinijos „Shangai Composite“ akcijų indeksas šįryt 8.45 val. Lietuvos laiku buvo pakilęs 0,54 proc., Japonijos NIKKEI smuktelėjo 0,29 proc., Indijos „BSE 30“ vertė sumažėjo 0,35 procento.
„Ignitis grupės“ akcijų kaina pakilo po tris prekybos sesijas užsitęsusio nuosmukio (+1,41 proc., iki 21,55 euro už akciją), bendrovės akcijų perleista už 1,7 mln. eurų (54 proc. visos trijų biržų apyvartos). Didesniais, negu 1 proc. kainų pokyčiais tarp bent 50 tūkst. eurų prekybos apyvartą pasiekusių bendrovių išsiskyrė „LHV Group“ (-1,32 proc.) ir „Coop Pank“ (-1,90 procento). Šiaulių bankas pranešė, kad Lietuvos bankas patvirtino 250 mln. eurų obligacijų programos bazinį prospektą.
JAV vyriausybės 2 metų vertybinių popierių pajamingumas pakilo 3 baziniais punktais ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius pusantrų metų (0,31 procento). JAV akcijų rinkoje vakar labiausiai pigo technologijų sektoriaus bendrovių akcijos (tradiciškai jų kainos jautriausiai reaguoja į kylančius obligacijų pajamingumus) – NASDAQ indeksas nukrito 0,52 procento. „S&P 500“ vertė sumažėjo 0,28 proc., „Dow Jones“ pakilo 0,21 procento. FED Bostono ir Dalaso bankų vadovai E. Rosengren‘as ir R. Kaplan‘as paliko savo postus anksčiau laiko – manoma, kad tam įtakos turėjo jų asmeniniai sandoriai prekiaujant akcijomis.
JAV Senato respublikonai blokavo teisės aktą dėl valstybės skolos lubų padidinimo. Abi partijos dabar turi rasti kompromisinį sprendimą, nes to nepadarius, vyriausybės institucijos būtų priverstos užsidaryti jau kitą penktadienį, o spalį šalis nebegalėtų vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
„Brent“ tipo naftos kaina vakar pakilo 1,84 proc., šįryt dar 0,74 proc. ir peržengė 80 JAV dolerių už barelį ribą (iki 80,12 JAV dolerio už barelį). Prie spartėjančios infliacijos daugelyje pasaulio šalių gali prisidėti ir maisto gamintojų krizė Brazilijoje – šalis išgyvena didžiausią sausrą per pastarąjį šimtmetį.
Pramonės sektoriaus bendrovių pelnų augimas Kinijoje rugpjūtį sulėtėjo nuo 16,4 iki 10,1 procento. Kinijos „Shangai Composite“ akcijų indeksas šįryt 8.45 val. Lietuvos laiku buvo pakilęs 0,54 proc., Japonijos NIKKEI smuktelėjo 0,29 proc., Indijos „BSE 30“ vertė sumažėjo 0,35 procento.
„Ignitis grupės“ akcijų kaina pakilo po tris prekybos sesijas užsitęsusio nuosmukio (+1,41 proc., iki 21,55 euro už akciją), bendrovės akcijų perleista už 1,7 mln. eurų (54 proc. visos trijų biržų apyvartos). Didesniais, negu 1 proc. kainų pokyčiais tarp bent 50 tūkst. eurų prekybos apyvartą pasiekusių bendrovių išsiskyrė „LHV Group“ (-1,32 proc.) ir „Coop Pank“ (-1,90 procento). Šiaulių bankas pranešė, kad Lietuvos bankas patvirtino 250 mln. eurų obligacijų programos bazinį prospektą.