versija spausdinimui
(0)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog ir toliau rinkoje bus aktyviai vykdomos turto pirkimo programos.
Grynieji aktyvų pirkimai pagal TPP tęsis kas mėnesį po 20 milijardų eurų sumą. Valdančioji taryba ir toliau tikisi, kad grynojo turto mėnesiniai pirkimai pagal TPP bus vykdomi tiek ilgai, kiek reikia, kad sustiprintų jos politikos palūkanų įtaką ir kad jie baigsis netrukus prieš jai pradedant didinti pagrindines ECB palūkanų normas.
Be to, Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
Valdančioji taryba toliau vykdys grynojo turto pirkimus pagal SPPP programą, kurio bendras paketas siekia 1,850 trln. eurų, bent iki 2022 metų kovo pabaigos ir bet kokiu atveju kol ji nuspręs, kad koronaviruso krizės fazė baigėsi.
Kadangi gaunama informacija patvirtino birželio mėnesio pinigų politikos posėdyje atliktą bendrą finansavimo sąlygų ir infliacijos perspektyvų vertinimą, Valdančioji taryba ir toliau tikisi, kad per dabartinį ketvirtį pirkimai pagal SPPP bus vykdomi žymiai sparčiau nei per pirmuosius metų menesius.
„Valdančioji taryba juos vykdys lanksčiai, atsižvelgdama į rinkos sąlygas ir siekdama užkirsti kelią finansavimo sąlygų griežtinimui, nes tai būtų nesuderinama su siekiu atsverti pandemijos daromą neigiamą poveikį numatomai infliacijos raidai. Be to, pirkimus lanksčiai skirstant laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų ir toliau bus užtikrinamas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Jeigu palankias finansavimo sąlygas galima palaikyti vykdant turto pirkimus nepanaudojant visos gryniesiems pirkimams pagal SPPP numatytos sumos per tam numatytą laiką, nebūtina jos visos panaudoti. Šią sumą lygiai taip pat galima pakoreguoti, jeigu to reikėtų, kad būtų palaikytos palankios finansavimo sąlygos ir taip būtų atsvertas neigiamas pandemijos poveikis infliacijos raidai“ - skelbiama euro zonos Centrinio banko pranešime.
Valdančioji taryba toliau reinvestuos pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, bent iki 2023 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
Bazinė palūkanų norma, kuri jau ilgą laiką nekinta bei siekia nulį procentų, ir toliau išlieka stabili, kaip beje ir kitos ECB pagrindinės palūkanų normos, kas atitiko lūkesčius. Ribinio skolinimo palūkanų norma ir toliau sudarys 0.25 procento, o už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0.5 procento palūkanų norma.
„Siekdama savo simetrinio dviejų procentų dydžio infliacijos tikslo ir vadovaudamasi savo pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė dviejų procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties dviejų procentų lygiu. Dėl to gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą“ - rašoma ECB pranešime.
Tuo pačiu Valdančioji taryba toliau didins likvidumą vykdydama refinansavimo operacijas. Pažymėtina, kad trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operacijos tebėra patrauklus finansavimo šaltinis bankams – tai skatina bankus skolinti bendrovėms ir namų ūkiams.
Pabrėžiama, jog ECB Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų, jog infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi ties jos siekiamu dviejų procentų lygiu.
Tuo pačiu vykdydama neseniai užbaigtą strategijos peržiūrą Valdančioji taryba susitarė dėl simetrinio dviejų procentų dydžio infliacijos tikslo vidutiniu laikotarpiu. ECB pagrindinės palūkanų normos jau kurį laiką yra priartėjusios prie savo apatinės ribos, o vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyva vis dar yra gerokai mažesnė už Valdančiosios tarybos tikslą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Valdančioji taryba šiandien persvarstė savo ateities gaires dėl palūkanų normų. Ji tai padarė siekdama pabrėžti savo įsipareigojimą toliau palaikyti skatinamąją pinigų politiką, kad galėtų pasiekti savo infliacijos tikslą.
Grynieji aktyvų pirkimai pagal TPP tęsis kas mėnesį po 20 milijardų eurų sumą. Valdančioji taryba ir toliau tikisi, kad grynojo turto mėnesiniai pirkimai pagal TPP bus vykdomi tiek ilgai, kiek reikia, kad sustiprintų jos politikos palūkanų įtaką ir kad jie baigsis netrukus prieš jai pradedant didinti pagrindines ECB palūkanų normas.
Be to, Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
Valdančioji taryba toliau vykdys grynojo turto pirkimus pagal SPPP programą, kurio bendras paketas siekia 1,850 trln. eurų, bent iki 2022 metų kovo pabaigos ir bet kokiu atveju kol ji nuspręs, kad koronaviruso krizės fazė baigėsi.
Kadangi gaunama informacija patvirtino birželio mėnesio pinigų politikos posėdyje atliktą bendrą finansavimo sąlygų ir infliacijos perspektyvų vertinimą, Valdančioji taryba ir toliau tikisi, kad per dabartinį ketvirtį pirkimai pagal SPPP bus vykdomi žymiai sparčiau nei per pirmuosius metų menesius.
„Valdančioji taryba juos vykdys lanksčiai, atsižvelgdama į rinkos sąlygas ir siekdama užkirsti kelią finansavimo sąlygų griežtinimui, nes tai būtų nesuderinama su siekiu atsverti pandemijos daromą neigiamą poveikį numatomai infliacijos raidai. Be to, pirkimus lanksčiai skirstant laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų ir toliau bus užtikrinamas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Jeigu palankias finansavimo sąlygas galima palaikyti vykdant turto pirkimus nepanaudojant visos gryniesiems pirkimams pagal SPPP numatytos sumos per tam numatytą laiką, nebūtina jos visos panaudoti. Šią sumą lygiai taip pat galima pakoreguoti, jeigu to reikėtų, kad būtų palaikytos palankios finansavimo sąlygos ir taip būtų atsvertas neigiamas pandemijos poveikis infliacijos raidai“ - skelbiama euro zonos Centrinio banko pranešime.
Valdančioji taryba toliau reinvestuos pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, bent iki 2023 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
Bazinė palūkanų norma, kuri jau ilgą laiką nekinta bei siekia nulį procentų, ir toliau išlieka stabili, kaip beje ir kitos ECB pagrindinės palūkanų normos, kas atitiko lūkesčius. Ribinio skolinimo palūkanų norma ir toliau sudarys 0.25 procento, o už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0.5 procento palūkanų norma.
„Siekdama savo simetrinio dviejų procentų dydžio infliacijos tikslo ir vadovaudamasi savo pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė dviejų procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties dviejų procentų lygiu. Dėl to gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą“ - rašoma ECB pranešime.
Tuo pačiu Valdančioji taryba toliau didins likvidumą vykdydama refinansavimo operacijas. Pažymėtina, kad trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operacijos tebėra patrauklus finansavimo šaltinis bankams – tai skatina bankus skolinti bendrovėms ir namų ūkiams.
Pabrėžiama, jog ECB Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų, jog infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi ties jos siekiamu dviejų procentų lygiu.
Tuo pačiu vykdydama neseniai užbaigtą strategijos peržiūrą Valdančioji taryba susitarė dėl simetrinio dviejų procentų dydžio infliacijos tikslo vidutiniu laikotarpiu. ECB pagrindinės palūkanų normos jau kurį laiką yra priartėjusios prie savo apatinės ribos, o vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyva vis dar yra gerokai mažesnė už Valdančiosios tarybos tikslą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Valdančioji taryba šiandien persvarstė savo ateities gaires dėl palūkanų normų. Ji tai padarė siekdama pabrėžti savo įsipareigojimą toliau palaikyti skatinamąją pinigų politiką, kad galėtų pasiekti savo infliacijos tikslą.