versija spausdinimui
(0)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog monetarinės politikos srityje nuspręsta tęsti dabar vykdomas programas. Tačiau tuo pačiu buvo kilsteltos euro zonos ekonomikos augimo prognozės, kaip ir infliacijos prognozės, bei tikimasi mažesnės bedarbystės.
Kaip ir laukta, bazinė palūkanų norma ir toliau išlieka nekeičiama ir sudarys nulį procentų. Ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakito ir sieks 0,25 procento, o už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius bus taikoma ta pati neigiama 0,5 procento palūkanų norma.
Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu dviejų procentų, bet jam pakankamai artimo lygio, ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.
„Valdančioji taryba toliau vykdys grynuosius turto pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) už bendrą 1,85 trln. eurų sumą bent iki 2022 metų kovo pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, jos vertinimu, pasibaigs koronaviruso sukeltos krizės etapas. Atsižvelgdama į bendrą finansavimo sąlygų ir infliacijos perspektyvos vertinimą, Valdančioji taryba mano, kad per ateinantį ketvirtį grynieji pirkimai pagal SPPP ir toliau bus vykdomi gerokai sparčiau negu per pirmuosius šių metų mėnesius“ - rašoma ECB pranešime.
Euro zonos Centrinio banko valdančioji taryba juos vykdys lanksčiai, atsižvelgdama į rinkos sąlygas ir siekdama užkirsti kelią finansavimo sąlygų griežtinimui, nes tai būtų nesuderinama su siekiu atsverti pandemijos daromą neigiamą poveikį numatomai infliacijos raidai. Be to, pirkimus lanksčiai skirstant laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų ir toliau bus užtikrinamas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Jeigu palankias finansavimo sąlygas galima palaikyti vykdant turto pirkimus nepanaudojant visos gryniesiems pirkimams pagal SPPP numatytos sumos per tam numatytą laiką, nebūtina jos visos panaudoti. Šią sumą lygiai taip pat galima pakoreguoti, jeigu to reikėtų, kad būtų palaikytos palankios finansavimo sąlygos ir taip būtų atsvertas neigiamas pandemijos poveikis infliacijos raidai.
Valdančioji taryba toliau reinvestuos pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, bent iki 2023 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
„Grynieji pirkimai pagal turto pirkimo programą (TPP) ir toliau bus vykdomi už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Valdančioji taryba tebemano, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas“ - teigiama euro zonos Centrinio banko pranešime.
Be to, Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
Galiausiai, Valdančioji taryba toliau didins likvidumą vykdydama refinansavimo operacijas. Finansavimas, gautas vykdant trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operacijas, yra labai svarbus skatinant bankus skolinti bendrovėms ir namų ūkiams.
Pabrėžiama, kad laikydamasi simetrinio tikslo ir savo įsipareigojimo užtikrinti, kad infliacija tvariai artėtų prie siekiamo lygio, Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones.
Be to, kaip minėta, ECB šiandien taip pat paviešino atnaujintas euro zonos makroekonomines prognozes. Šių metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozė, palyginus su buvusia kovą, kilstelta nuo keturių procentų iki 4.6 procento, o kitų metų - nuo 4.1 iki 4.7 procento. Tačiau tuo pačiu kilsteltos ir metinės infliacijos prognozės, atitinkamai nuo 1.5 iki 1.9 procento ir nuo 1.2 iki 1.5 procento.
Tuo tarpu kalbant apie bedarbystę, dabar Europos Centrinis bankas prognozuoja, kad ji šių metų pabaigoje euro zonoje sieks 8.2 procento, kai kovą laukta, jog sudarys 8.6 procento. 2022 metų bedarbystės prognozė pakoreguota nuo 8.1 iki 7.9 procento.
Kaip ir laukta, bazinė palūkanų norma ir toliau išlieka nekeičiama ir sudarys nulį procentų. Ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakito ir sieks 0,25 procento, o už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius bus taikoma ta pati neigiama 0,5 procento palūkanų norma.
Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu dviejų procentų, bet jam pakankamai artimo lygio, ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.
„Valdančioji taryba toliau vykdys grynuosius turto pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) už bendrą 1,85 trln. eurų sumą bent iki 2022 metų kovo pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, jos vertinimu, pasibaigs koronaviruso sukeltos krizės etapas. Atsižvelgdama į bendrą finansavimo sąlygų ir infliacijos perspektyvos vertinimą, Valdančioji taryba mano, kad per ateinantį ketvirtį grynieji pirkimai pagal SPPP ir toliau bus vykdomi gerokai sparčiau negu per pirmuosius šių metų mėnesius“ - rašoma ECB pranešime.
Euro zonos Centrinio banko valdančioji taryba juos vykdys lanksčiai, atsižvelgdama į rinkos sąlygas ir siekdama užkirsti kelią finansavimo sąlygų griežtinimui, nes tai būtų nesuderinama su siekiu atsverti pandemijos daromą neigiamą poveikį numatomai infliacijos raidai. Be to, pirkimus lanksčiai skirstant laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų ir toliau bus užtikrinamas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Jeigu palankias finansavimo sąlygas galima palaikyti vykdant turto pirkimus nepanaudojant visos gryniesiems pirkimams pagal SPPP numatytos sumos per tam numatytą laiką, nebūtina jos visos panaudoti. Šią sumą lygiai taip pat galima pakoreguoti, jeigu to reikėtų, kad būtų palaikytos palankios finansavimo sąlygos ir taip būtų atsvertas neigiamas pandemijos poveikis infliacijos raidai.
Valdančioji taryba toliau reinvestuos pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, bent iki 2023 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
„Grynieji pirkimai pagal turto pirkimo programą (TPP) ir toliau bus vykdomi už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Valdančioji taryba tebemano, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas“ - teigiama euro zonos Centrinio banko pranešime.
Be to, Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
Galiausiai, Valdančioji taryba toliau didins likvidumą vykdydama refinansavimo operacijas. Finansavimas, gautas vykdant trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operacijas, yra labai svarbus skatinant bankus skolinti bendrovėms ir namų ūkiams.
Pabrėžiama, kad laikydamasi simetrinio tikslo ir savo įsipareigojimo užtikrinti, kad infliacija tvariai artėtų prie siekiamo lygio, Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones.
Be to, kaip minėta, ECB šiandien taip pat paviešino atnaujintas euro zonos makroekonomines prognozes. Šių metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozė, palyginus su buvusia kovą, kilstelta nuo keturių procentų iki 4.6 procento, o kitų metų - nuo 4.1 iki 4.7 procento. Tačiau tuo pačiu kilsteltos ir metinės infliacijos prognozės, atitinkamai nuo 1.5 iki 1.9 procento ir nuo 1.2 iki 1.5 procento.
Tuo tarpu kalbant apie bedarbystę, dabar Europos Centrinis bankas prognozuoja, kad ji šių metų pabaigoje euro zonoje sieks 8.2 procento, kai kovą laukta, jog sudarys 8.6 procento. 2022 metų bedarbystės prognozė pakoreguota nuo 8.1 iki 7.9 procento.