versija spausdinimui
(2)
Remiantis šiandien paviešintais pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, tiek euro zonos, tiek Europos sąjungos bendrasis vidaus produktas per praėjusį ketvirtį smuktelėjo, tuo tarpu mūsų šalyje fiksuotas augimas.
Lietuvoje bendrasis vidaus produktas per praėjusį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, paaugo 1.8 procento, kai prieš tai fiksuotas 0.3 procento kritimas. Tuo tarpu pirmus tris šių metų mėnesius lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, prieaugis sudarė vieną procentą, kai ketvirtį prieš tai fiksuotas 1.1 procento nuosmukis. Palyginimui, Latvijoje fiksuotas ketvirčio 2.6 procento BVP kritimas (ketvirtį prieš tai dar buvo 1.1 procento augimas), o metinis nuosmukis padidėjo nuo 1.8 iki 2.1 procento.
Tuo tarpu euro zonos bendrojo vidaus produkto nuosmukis per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, kai sudarė 0.7 procento, siekė 0.6 procento. Ekonomistai prognozavo, jog kritimas bus kiek didesnis ir sudarys vidutiniškai 0.8 procento. Metinis nuosmukis sumažėjo nuo 4.9 iki 1.8 procento, o laukta, kad palyginus su 2020 metų pirmu ketvirčiu, nuosmukis sieks vidutiniškai du procentus.
Europos sąjungoje, remiantis pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, ketvirčio ekonomikos kritimas sumažėjo nuo 0.5 iki 0.4 procento, o metinis nuosmukis sumažėjo nuo 4.6 iki 1.7 procento.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, krito 1.7 procento (laukta 1.5 procento kritimo). Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį ketvirčio BVP prieaugis sudarė 0.5 procento. Kitą vertus metinis nuosmukis sumažėjo labiau nei laukta, t.y. nuo 3.3 procento iki trijų procentų, kai prognozuotas 3.6 procento kritimas.
Prancūzijos bendrasis vidaus produktas per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0.4 procento (keturis kartus sparčiau nei laukta), kai dar per paskutinį praėjusių metų ketvirtį fiksuotas 1.4 procento kritimas. Tuo tarpu pirmą ketvirtį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ekonomika paaugo 1.5 procento, o dar ketvirtį prieš tai fiksuotas 4.8 procento nuosmukis.
Ispanijos ekonomika krito 0.5 procento, kas atitiko lūkesčius, kai ketvirtį prieš tai fiksuota, jog bendrasis vidaus produktas nepakito. Tuo tarpu metinis nuosmukis sumažėjo nuo 8.9 iki 4.3 procento, o laukta, jog kris iki vidutiniškai 4.2 procento. Italijos atveju ketvirčio BVP kritimas per praėjusį ketvirtį sumažėjo nuo 1.8 iki 0.4 procento (laukta 0.5 procento kritimo), o metinis - nuo 6.6 iki 1.4 procento (laukta 1.6 procento nuosmukio).
Lietuvoje bendrasis vidaus produktas per praėjusį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, paaugo 1.8 procento, kai prieš tai fiksuotas 0.3 procento kritimas. Tuo tarpu pirmus tris šių metų mėnesius lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, prieaugis sudarė vieną procentą, kai ketvirtį prieš tai fiksuotas 1.1 procento nuosmukis. Palyginimui, Latvijoje fiksuotas ketvirčio 2.6 procento BVP kritimas (ketvirtį prieš tai dar buvo 1.1 procento augimas), o metinis nuosmukis padidėjo nuo 1.8 iki 2.1 procento.
Tuo tarpu euro zonos bendrojo vidaus produkto nuosmukis per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, kai sudarė 0.7 procento, siekė 0.6 procento. Ekonomistai prognozavo, jog kritimas bus kiek didesnis ir sudarys vidutiniškai 0.8 procento. Metinis nuosmukis sumažėjo nuo 4.9 iki 1.8 procento, o laukta, kad palyginus su 2020 metų pirmu ketvirčiu, nuosmukis sieks vidutiniškai du procentus.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, krito 1.7 procento (laukta 1.5 procento kritimo). Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį ketvirčio BVP prieaugis sudarė 0.5 procento. Kitą vertus metinis nuosmukis sumažėjo labiau nei laukta, t.y. nuo 3.3 procento iki trijų procentų, kai prognozuotas 3.6 procento kritimas.
Ispanijos ekonomika krito 0.5 procento, kas atitiko lūkesčius, kai ketvirtį prieš tai fiksuota, jog bendrasis vidaus produktas nepakito. Tuo tarpu metinis nuosmukis sumažėjo nuo 8.9 iki 4.3 procento, o laukta, jog kris iki vidutiniškai 4.2 procento. Italijos atveju ketvirčio BVP kritimas per praėjusį ketvirtį sumažėjo nuo 1.8 iki 0.4 procento (laukta 0.5 procento kritimo), o metinis - nuo 6.6 iki 1.4 procento (laukta 1.6 procento nuosmukio).