versija spausdinimui
(0)
Lietuvos nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja: į nekilnojamo turto ir statybų rinkas veržiasi krizė. Tokios nerimastingos prognozės nebe pagrindo: jos atspindi pakitusią padėtį verslo pasaulyje. Verslininkai būgštauja, kad 2008 metai gali tapti nuosmukio metais.
Padidėjusį nerimą ir jo sukeltas pasekmes pajuto ir skolų išieškojimo bendrovė ,,Skolų išieškojimo biuras”. Į įmonę vis dažniau kreipiasi statybų verslo atstovai, nerimaujantys dėl savo įmonės ateities. Kitų verslo sektorių atstovai, kurių veikla glaudžiai susijusi su statybų verslu, taip pat reaguoja į susiklosčiusią situaciją: kreipiamasi dėl verslo konsultacijų, įvairiais kitais klausimais.
Apie pakitusią padėtį minėtuose sektoriuose byloja ir rinkoje vykstantys procesai: pelningiausios 2006 metų trečiojo ketvirčio operacijos buvo susijusios su nekilnojamuoju turtu (jos davė net 40,8 proc. pelno) pamažu užleidžia savo gretas verslo paslaugų ir telekomunikacijų sektoriams. Tokį pozicijų užleidimą lėmė sumažėjusi nekilnojamojo turto paklausa: 2007 metų paskutinį mėnesį buvo nupirkta 1469, kai tuo tarpu 2006 metų atitinkamu laikotarpiu parduoti net 3047 butai. Taigi statistika rodo, kad pirkimų sumažėjo perpus.
,,Skolų išieškojimo biuro” A Čelkonas teigia, kad sumažėjusi nekilnojamojo turto paklausa akivaizdi. Tačiau daugelis statytojų taip ir neprarado ,,optimizmo”: pastatytų objektų skaičius buvo panašus kaip ir praėjusiais metais. Tokio jų elgesio rezultatas - rinkoje daug neparduotų nekilnojamojo turto objektų ir statytojus užgriuvusi nemalonumų lavina: jie ne tik negali parduoti pastatytų objektų, bet ir susilaukia vis mažiau užsakymų, o vis dar reikia atsiskaityti su tiekėjais, mokėti nemažus atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybei bei laiku įvykdyti įsipareigojimus bankams. Į bankus jie jau kreipiasi ne dėl paskolų verslo plėtrai, bet esamoms skoloms padengti. Statytojus užgriuvusių sunkumų pasekmes pajutome ir mes. Mūsų įmonės tikslas - verslui aktualių problemų sprendimas. Tad stengiamės neatsigręžti nuo kilusių problemų šiame sektoriuje. Šiuo metu statybų įmonėms aktyviai padedame ieškoti užsakovų, partnerių, darbuotojų, taip pat tarpininkaujame ieškant rinkos savo paslaugų realizavimui. Nėra padėties be išeities. Tiesiog būtina veikti.
Pasak vadovo dabartinė Lietuvos situacija panaši į 1993 metų krizę Suomijoje ar 1999 metų Vokietijoje: tąkart šiose valstybėse žlugo apie pusę statybos įmonių, tačiau tos, kurios sugebėjo išlikti, įgavo dar didesnį pagreitį. Šios įmonės nesėdėjo sudėjusios rankų, o ieškojo optimalių sprendimų, savo veiklą ėmė orientuoti į užsienio rinkas, kuriose jų teikiamos paslaugos buvo paklausios.
Kintanti verslo aplinka itin aktuali ir bankams. Jų teikiamos paslaugos labai glaudžiai susijusios su nekilnojamojo ir statybų verslo sektoriais. Ne paslaptis, kad pakilimo laikotarpiu suklestėjo ne tik statybų ir nekilnojamojo turto bendrovės, bet ir bankai, kurie vienu metu net atsidūrė pelningiausių įmonių viršūnėje. Tokią jų padėtį lėmė padidėjusi paskolų paklausa. Jos buvo reikalingos tiek verslininkams, kurie paskatinti sėkmingų veiklos rezultatų, ėmėsi verslo plėtros, tiek nekilnojamo turto pirkėjams. Taigi bankai savo veiklą orientavo į sparčią paskolų plėtrą. O klestint ekonomikai ,,neatsiperkančių” paskolų dalis buvo nedidelė. Tačiau pakitus situacijai, jie tampa daug atsargesni: paskolos nebedalijamos laisva ranka, didinamos palūkanų normos bei griežtinamos kitos paskolų išdavimo sąlygos. Taigi bankai pakeitė ,,žaidimo” taisykles: jie susikoncentravo ties augančiomis palūkanomis ir būsto kredito saugumu. Tokios bankų primestos ,,taisyklės” statybų verslo atstovams nepalankios: juk sąlygos griežtinamos tiek jiems, tiek nekilnojamo turto pirkėjams.
Tai, kad situacija pakito, sutinka ir nekilnojamojo turto bei statybų sektorių atstovai. Tačiau jie neslepia pykčio, kad prognozės dėl artėjančios krizės dažnai viršija sveiko proto ribas ir net kaltina, kad suinteresuoti subjektai tokią krizę nori sukelti dirbtinai.
A. Čelkonas: ,,Pakitusi padėtis statybų versle neišvengiamai atsilieps ir kitiems sektoriams. Krizės metai vienoms įmonėms gali būti pražūtingi, o kitoms, pasinaudojusioms susiklosčiusia situacija, gali atnešti pelno. Taigi subjektai, kuriems krizės sukėlimas gali atnešti naudos, įvykius bando paspartinti visais įmanomais būdais. Vienas iš tokių – krizę sukurti dirbtinai. Suinteresuoti asmenys informacijos sklaidą apie pranašaujamą prognozę naudoja kaip priemonę suklaidinti žmonėms. O žmonės į jiems jautrią informacija reaguoja labai instinktyviai, todėl ją paviešinus kaip atsaką į tai jie renkasi tokią informaciją atitinkantį elgesio variantą. Tokiomis prognozėmis veikiama žmonių psichologija, tad dažniausiai taip pat reaguojama ir į analitine informacija nepagrįstas prognozes. Tokiais atvejais krizė pirmiausia įvyksta žmonių sąmonėje, tačiau viso to rezultatas – sukelti padariniai objektyvioje tikrovėje. O sukeltos žalos dažnai atitaisyti neįmanoma: žmonės į informaciją reaguoja spontaniškai.”
Taigi prognozės tokiais atvejais įgauna neigiamą atspalvį: jos naudojamas ne informuoti visuomenę, bet ,,naudingiems” tikslams įgyvendinti. Jos dažnai nepagrįstos jokiais analitinio pobūdžio veiklos rezultatais. ,,Dirbtinai” sukeltų krizių tyrimas – teisėsaugos institucijų kompetencija. Tačiau tokių atvejų tyrimas itin komplikuotas: juk prognozė pati savaime nėra nusikalstama veika, ja tik išreiškiamas konkretaus asmens įsitikinimas. O įsitikinimų reikšti niekas nedraudžia, teisinėje valstybėje tai jau būtų žodžio laisvės varžymas. Taigi įrodyti tikruosius tokių asmenų ketinimus labai sudėtinga, o nesant įrodymų nėra ir pagrindo ,,kaltininkų” patraukti atsakomybėn.
Taigi pasikeitus ekonominei situacijai, kurią dar labiau aštrina ,,dirbtinai” kuriamos prognozės, nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuose darosi vis karščiau. Tokiomis sąlygomis įtampa, tvyranti tarp verslininkų – įprastas reiškinys. Artėjantį laikotarpį daugelis verslininkų sieja su išlikimu.
Statytojų padėtį dar labiau sunkina ir politiniai veiksniai bei kai kurių valstybinių institucijų elgesys. Tam daug įtakos turėjo ir valdžios neveiksnumas tvarkant leidimų išdavimo tvarką. Tokia padėtis prie didžiųjų statybų prieiti leido tik “išrinktiesiems”. Taigi buvo ribojama konkurencija, o tokie ,,išrinktieji” daugiabučių butų pardavimo kainas iki keldavo iki nepagrįsto lygio.
Pasak A Čelkono, ,,Problemos po vieną nevaikšto. Nemalonumams užgriuvus statybų sektorių, to pasekmes tiesiogiai jaučiamos ir darbo rinkoje: kai kurios įmonės priverstos atleisti darbuotojus, kvalifikuoti statybininkai migruoja į užsienio valstybes. O juk padidėjęs nedarbo lygis – jau visos valstybės problema, su tuo susijęs daugelis kitų problemų: nusikalstamumo padidėjimas ir pan.
Be to, prie jau ir taip sunkios statybų verslo atstovų padėties dar prisideda nekompetentingi darbuotojai, kurie į jiems pavestą darbą žiūri labai atsainiai, pasitaiko, kai darbuotojai piktnaudžiauja alkoholiu darbo vietoje, nesilaiko saugaus darbo taisyklių.
Kita opi statytojus slegianti problema - ne pagal paskirtį naudojami įmonės turtas. Darbdaviai, patikėdami turtą darbuotojui, dažnai šio fakto neįformina raštu, tad vėliau už šiurkščius darbo pažeidimus atleisti darbuotojai vengia grąžinti turtą, o įrodyti šį faktą dažnai būna keblu. O nekompetentingų darbuotojų sukelti nuostoliai – tai ne vien tik materialinė žala, juk darbuotojai, nesuinteresuoti gerais darbo rezultatais, kuria neigiamą visos kompanijos įvaizdį. Kompanijos likimą lemia patys jos žmonės, tiek vadovai nuo kurių sprendimų priklauso, kaip valdoma įmonė, tiek jiems pavestą darbą atliekantys darbuotojai.
Žinodami tokių problemų svarbą, stengiamės informuoti savo klientus, kad šie iš anksto apsidraustų ir visus susitarimus įformintų raštiškai. Taip pat sprendžiame to neatlikusių įmonių problemas, kurioms iškyla sunkumų, kaip atgauti nuosavybės teise priklausantį turtą. Darbdavių prašymu ne tik atliekame esamų darbuotojų patikrą dėl jų patikimumo, bet ir tarpininkaujame ieškant patikimo darbuotojo.
Padidėjusį nerimą ir jo sukeltas pasekmes pajuto ir skolų išieškojimo bendrovė ,,Skolų išieškojimo biuras”. Į įmonę vis dažniau kreipiasi statybų verslo atstovai, nerimaujantys dėl savo įmonės ateities. Kitų verslo sektorių atstovai, kurių veikla glaudžiai susijusi su statybų verslu, taip pat reaguoja į susiklosčiusią situaciją: kreipiamasi dėl verslo konsultacijų, įvairiais kitais klausimais.
Apie pakitusią padėtį minėtuose sektoriuose byloja ir rinkoje vykstantys procesai: pelningiausios 2006 metų trečiojo ketvirčio operacijos buvo susijusios su nekilnojamuoju turtu (jos davė net 40,8 proc. pelno) pamažu užleidžia savo gretas verslo paslaugų ir telekomunikacijų sektoriams. Tokį pozicijų užleidimą lėmė sumažėjusi nekilnojamojo turto paklausa: 2007 metų paskutinį mėnesį buvo nupirkta 1469, kai tuo tarpu 2006 metų atitinkamu laikotarpiu parduoti net 3047 butai. Taigi statistika rodo, kad pirkimų sumažėjo perpus.
,,Skolų išieškojimo biuro” A Čelkonas teigia, kad sumažėjusi nekilnojamojo turto paklausa akivaizdi. Tačiau daugelis statytojų taip ir neprarado ,,optimizmo”: pastatytų objektų skaičius buvo panašus kaip ir praėjusiais metais. Tokio jų elgesio rezultatas - rinkoje daug neparduotų nekilnojamojo turto objektų ir statytojus užgriuvusi nemalonumų lavina: jie ne tik negali parduoti pastatytų objektų, bet ir susilaukia vis mažiau užsakymų, o vis dar reikia atsiskaityti su tiekėjais, mokėti nemažus atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybei bei laiku įvykdyti įsipareigojimus bankams. Į bankus jie jau kreipiasi ne dėl paskolų verslo plėtrai, bet esamoms skoloms padengti. Statytojus užgriuvusių sunkumų pasekmes pajutome ir mes. Mūsų įmonės tikslas - verslui aktualių problemų sprendimas. Tad stengiamės neatsigręžti nuo kilusių problemų šiame sektoriuje. Šiuo metu statybų įmonėms aktyviai padedame ieškoti užsakovų, partnerių, darbuotojų, taip pat tarpininkaujame ieškant rinkos savo paslaugų realizavimui. Nėra padėties be išeities. Tiesiog būtina veikti.
Pasak vadovo dabartinė Lietuvos situacija panaši į 1993 metų krizę Suomijoje ar 1999 metų Vokietijoje: tąkart šiose valstybėse žlugo apie pusę statybos įmonių, tačiau tos, kurios sugebėjo išlikti, įgavo dar didesnį pagreitį. Šios įmonės nesėdėjo sudėjusios rankų, o ieškojo optimalių sprendimų, savo veiklą ėmė orientuoti į užsienio rinkas, kuriose jų teikiamos paslaugos buvo paklausios.
Kintanti verslo aplinka itin aktuali ir bankams. Jų teikiamos paslaugos labai glaudžiai susijusios su nekilnojamojo ir statybų verslo sektoriais. Ne paslaptis, kad pakilimo laikotarpiu suklestėjo ne tik statybų ir nekilnojamojo turto bendrovės, bet ir bankai, kurie vienu metu net atsidūrė pelningiausių įmonių viršūnėje. Tokią jų padėtį lėmė padidėjusi paskolų paklausa. Jos buvo reikalingos tiek verslininkams, kurie paskatinti sėkmingų veiklos rezultatų, ėmėsi verslo plėtros, tiek nekilnojamo turto pirkėjams. Taigi bankai savo veiklą orientavo į sparčią paskolų plėtrą. O klestint ekonomikai ,,neatsiperkančių” paskolų dalis buvo nedidelė. Tačiau pakitus situacijai, jie tampa daug atsargesni: paskolos nebedalijamos laisva ranka, didinamos palūkanų normos bei griežtinamos kitos paskolų išdavimo sąlygos. Taigi bankai pakeitė ,,žaidimo” taisykles: jie susikoncentravo ties augančiomis palūkanomis ir būsto kredito saugumu. Tokios bankų primestos ,,taisyklės” statybų verslo atstovams nepalankios: juk sąlygos griežtinamos tiek jiems, tiek nekilnojamo turto pirkėjams.
Tai, kad situacija pakito, sutinka ir nekilnojamojo turto bei statybų sektorių atstovai. Tačiau jie neslepia pykčio, kad prognozės dėl artėjančios krizės dažnai viršija sveiko proto ribas ir net kaltina, kad suinteresuoti subjektai tokią krizę nori sukelti dirbtinai.
A. Čelkonas: ,,Pakitusi padėtis statybų versle neišvengiamai atsilieps ir kitiems sektoriams. Krizės metai vienoms įmonėms gali būti pražūtingi, o kitoms, pasinaudojusioms susiklosčiusia situacija, gali atnešti pelno. Taigi subjektai, kuriems krizės sukėlimas gali atnešti naudos, įvykius bando paspartinti visais įmanomais būdais. Vienas iš tokių – krizę sukurti dirbtinai. Suinteresuoti asmenys informacijos sklaidą apie pranašaujamą prognozę naudoja kaip priemonę suklaidinti žmonėms. O žmonės į jiems jautrią informacija reaguoja labai instinktyviai, todėl ją paviešinus kaip atsaką į tai jie renkasi tokią informaciją atitinkantį elgesio variantą. Tokiomis prognozėmis veikiama žmonių psichologija, tad dažniausiai taip pat reaguojama ir į analitine informacija nepagrįstas prognozes. Tokiais atvejais krizė pirmiausia įvyksta žmonių sąmonėje, tačiau viso to rezultatas – sukelti padariniai objektyvioje tikrovėje. O sukeltos žalos dažnai atitaisyti neįmanoma: žmonės į informaciją reaguoja spontaniškai.”
Taigi prognozės tokiais atvejais įgauna neigiamą atspalvį: jos naudojamas ne informuoti visuomenę, bet ,,naudingiems” tikslams įgyvendinti. Jos dažnai nepagrįstos jokiais analitinio pobūdžio veiklos rezultatais. ,,Dirbtinai” sukeltų krizių tyrimas – teisėsaugos institucijų kompetencija. Tačiau tokių atvejų tyrimas itin komplikuotas: juk prognozė pati savaime nėra nusikalstama veika, ja tik išreiškiamas konkretaus asmens įsitikinimas. O įsitikinimų reikšti niekas nedraudžia, teisinėje valstybėje tai jau būtų žodžio laisvės varžymas. Taigi įrodyti tikruosius tokių asmenų ketinimus labai sudėtinga, o nesant įrodymų nėra ir pagrindo ,,kaltininkų” patraukti atsakomybėn.
Taigi pasikeitus ekonominei situacijai, kurią dar labiau aštrina ,,dirbtinai” kuriamos prognozės, nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuose darosi vis karščiau. Tokiomis sąlygomis įtampa, tvyranti tarp verslininkų – įprastas reiškinys. Artėjantį laikotarpį daugelis verslininkų sieja su išlikimu.
Statytojų padėtį dar labiau sunkina ir politiniai veiksniai bei kai kurių valstybinių institucijų elgesys. Tam daug įtakos turėjo ir valdžios neveiksnumas tvarkant leidimų išdavimo tvarką. Tokia padėtis prie didžiųjų statybų prieiti leido tik “išrinktiesiems”. Taigi buvo ribojama konkurencija, o tokie ,,išrinktieji” daugiabučių butų pardavimo kainas iki keldavo iki nepagrįsto lygio.
Pasak A Čelkono, ,,Problemos po vieną nevaikšto. Nemalonumams užgriuvus statybų sektorių, to pasekmes tiesiogiai jaučiamos ir darbo rinkoje: kai kurios įmonės priverstos atleisti darbuotojus, kvalifikuoti statybininkai migruoja į užsienio valstybes. O juk padidėjęs nedarbo lygis – jau visos valstybės problema, su tuo susijęs daugelis kitų problemų: nusikalstamumo padidėjimas ir pan.
Be to, prie jau ir taip sunkios statybų verslo atstovų padėties dar prisideda nekompetentingi darbuotojai, kurie į jiems pavestą darbą žiūri labai atsainiai, pasitaiko, kai darbuotojai piktnaudžiauja alkoholiu darbo vietoje, nesilaiko saugaus darbo taisyklių.
Kita opi statytojus slegianti problema - ne pagal paskirtį naudojami įmonės turtas. Darbdaviai, patikėdami turtą darbuotojui, dažnai šio fakto neįformina raštu, tad vėliau už šiurkščius darbo pažeidimus atleisti darbuotojai vengia grąžinti turtą, o įrodyti šį faktą dažnai būna keblu. O nekompetentingų darbuotojų sukelti nuostoliai – tai ne vien tik materialinė žala, juk darbuotojai, nesuinteresuoti gerais darbo rezultatais, kuria neigiamą visos kompanijos įvaizdį. Kompanijos likimą lemia patys jos žmonės, tiek vadovai nuo kurių sprendimų priklauso, kaip valdoma įmonė, tiek jiems pavestą darbą atliekantys darbuotojai.
Žinodami tokių problemų svarbą, stengiamės informuoti savo klientus, kad šie iš anksto apsidraustų ir visus susitarimus įformintų raštiškai. Taip pat sprendžiame to neatlikusių įmonių problemas, kurioms iškyla sunkumų, kaip atgauti nuosavybės teise priklausantį turtą. Darbdavių prašymu ne tik atliekame esamų darbuotojų patikrą dėl jų patikimumo, bet ir tarpininkaujame ieškant patikimo darbuotojo.