versija spausdinimui
(0)
Lietuvos ekonomika 2008-2009 metais augs lėčiau nei buvo prognozuota iki šiol, tačiau šalies BVP augimas išliks didžiausias Baltijos valstybėse, teigia „Hansabanko“ analitikai.
Vertindami naujausias ekonomikos tendencijas „Hansabanko“ analitikai sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozes iki 6 proc. (buvo 7,5 proc.), 2009 m. – iki 5,5 proc. (buvo 6,5 proc.). Tuo pat metu padidino infliacijos prognozes iki 9,9 proc. (buvo 8 proc.), 2009 m. – iki 6,7 proc. (buvo 4,8 proc.). Šios ir kitos prognozės paskelbtos šiandien išleistoje „Hansabank“ grupės analitikų parengtoje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje („The Baltic Outlook“).
„Iš esmės peržiūrėjome savo ankstesnes prognozes, atsižvelgdami į didesnę negu tikėtasi įtampą dėl infliacijos, kuri turės dar didesnę įtaką namų ūkių vartojimui, pasikeitusią situaciją pasaulio finansų rinkose, taip pat ekonomikos pokyčius Latvijoje ir Estijoje. Prognozuojame, kad sparčiai augančios sąnaudos, kylančios kainos, smunkantis vartotojų optimizmas bei brangstantis išorinis kapitalas atvėsins Lietuvos ekonomiką labiau negu buvo tikėtasi anksčiau,“ – sakė „Hansabanko“ Finansų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Analitikų skaičiavimu, Lietuvos ekonomikos augimas sparčiai lėtės antrąjį šių metų pusmetį, kai vis labiau ryškės jį ribojančių veiksnių – infliacijos ir mažėjančio vartotojų pasitikėjimo bei sugriežtėjusių pinigų skolinimo sąlygų – įtaka.
Kita vertus, Lietuvos ekonomikos augimas, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, išliks pakankamai aukštas. „Hansabanko“ analitikai Estijai šiemet prognozuoja 3,5 proc., o Latvijai 4 proc. BVP augimą. 2009 metais Latvijoje ir Estijoje ekonomika, manoma, augs atitinkamai 3,5 ir 5 proc. Estijos ekonomika, banko specialistų skaičiavimais, atsigauti pradės jau šių metų pabaigoje, o Latvijoje – 2009 m. antrajame pusmetyje.
„Baltijos šalių ekonomikų situacija skiriasi, nes jos buvo skirtingose ekonomikos ciklo fazėse tuo metu, kai JAV kilo antrinių rizikingų būsto paskolų krizė ir pasaulio finansų rinkose prasidėjo sumaištis. Estijos ekonomika tada, 2007 metų rudenį, jau rodė lėtėjimo požymius, Latvija buvo atsidūrusi pačiame aukščiausiame ciklo taške, o Lietuva vis dar kopė į viršų. Palyginti su kitomis dvejomis Baltijos šalimis, ekonominis ciklas Lietuvoje kiek vėluoja, todėl ir besikeičianti padėtis pasaulyje šalį užklupo ankstesnėje ciklo fazėje, kurioje ekonomikos nesubalansuotumas buvo santykinai mažesnis. Tai mums leidžia tikėtis ir švelnesnio augimo tempų sulėtėjimo nei kitose Baltijos šalyse“, - pastebi T.Andrejauskas.
Tačiau „Hansabanko“ analitikai neatmeta ir „kieto nusileidimo“ tikimybės. „Tokį skaudesnį scenarijų gali lemti užsitęsęs ekonomikos nuosmukis ES valstybėse, taip pat ir ikirinkiminiai politiniai sprendimai, kuriais būtų skatinamas vartojimas ir infliacija“, – sakė banko Finansų tarnybos vadovas.
„Hansabanko“ analitikai gerokai padidino infliacijos Lietuvoje prognozes - nuo anksčiau prognozuotų 8,0 proc. iki 9,9 proc. šiais metais ir nuo 4,8 proc. iki 6,7 proc. 2009 metais.
„Infliaciją stipriai veikia išoriniai veiksniai – maisto ir energijos kainų didėjimas visame pasaulyje. Tuo tarpu vidaus vartojimo mažėjimas, galintis paveikti infliaciją, manome, pasireikš tik 2009 metais. Vėstanti nekilnojamo turto rinka yra geriausias pavyzdys kaip infliacija veikia vartojimą ir, galiausiai, patį verslą. Automatinis augančių sąnaudų naštos perkėlimas ant vartotojų pečių yra trumpalaikis požiūris, kuris gali sužlugdyti ne vieną verslą. Verslui norint išgyventi augančios infliacijos sąlygomis visų pirma reikia kovoti su sąnaudomis, o ne, pirmai progai pasitaikius, kelti kainas“, – sakė T.Andrejauskas.
„Hansabanko“ analitikai prognozuoja, kad iš Baltijos valstybių mažiausia infliacija bus Estijoje, kur 2008 m. vartotojų kainų indeksas pasieks 8,5 proc. , o 2009 m. – 4 proc. Tuo tarpu Latvijoje infliacija išliks aukšta: 15 proc. šiais metais ir 7 proc. 2009 metais.
Ekonomikos vėsimas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES valstybėse, „Hansabanko“ ekspertų teigimu, mažins įtampą darbo rinkoje. „Kai kurie emigrantai, ypač dirbantys statybų sektoriuje, manome grįš į Lietuvą, nes nedarbo lygis Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje auga“, – sako T.Andrejauskas. Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad nedarbo lygis Lietuvoje 2008 metais sieks 4,6 proc., o 2009 m. – 4,9 proc.
Atsižvelgdami į silpnesnį negu anksčiau prognozuota vartojimą, „Hansabanko“ analitikai tikisi didesnio einamosios sąskaitos deficito sumažėjimo. Einamosios sąskaitos deficito prognozė sumažinta nuo 13,5 proc. iki 12,8 proc. BVP šiais metais ir nuo 12,5 proc. iki 11 proc. BVP 2009-aisiais. „Susilpnėjęs vidaus vartojimas lems lėtesnius importo augimo tempus, o eksportą skatins geresni „Mažeikių naftos“ rezultatai“, - sako „Hansabanko“ Finansų tarnybos vadovas T. Andrejauskas.
Vertindami naujausias ekonomikos tendencijas „Hansabanko“ analitikai sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozes iki 6 proc. (buvo 7,5 proc.), 2009 m. – iki 5,5 proc. (buvo 6,5 proc.). Tuo pat metu padidino infliacijos prognozes iki 9,9 proc. (buvo 8 proc.), 2009 m. – iki 6,7 proc. (buvo 4,8 proc.). Šios ir kitos prognozės paskelbtos šiandien išleistoje „Hansabank“ grupės analitikų parengtoje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje („The Baltic Outlook“).
„Iš esmės peržiūrėjome savo ankstesnes prognozes, atsižvelgdami į didesnę negu tikėtasi įtampą dėl infliacijos, kuri turės dar didesnę įtaką namų ūkių vartojimui, pasikeitusią situaciją pasaulio finansų rinkose, taip pat ekonomikos pokyčius Latvijoje ir Estijoje. Prognozuojame, kad sparčiai augančios sąnaudos, kylančios kainos, smunkantis vartotojų optimizmas bei brangstantis išorinis kapitalas atvėsins Lietuvos ekonomiką labiau negu buvo tikėtasi anksčiau,“ – sakė „Hansabanko“ Finansų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Analitikų skaičiavimu, Lietuvos ekonomikos augimas sparčiai lėtės antrąjį šių metų pusmetį, kai vis labiau ryškės jį ribojančių veiksnių – infliacijos ir mažėjančio vartotojų pasitikėjimo bei sugriežtėjusių pinigų skolinimo sąlygų – įtaka.
Kita vertus, Lietuvos ekonomikos augimas, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, išliks pakankamai aukštas. „Hansabanko“ analitikai Estijai šiemet prognozuoja 3,5 proc., o Latvijai 4 proc. BVP augimą. 2009 metais Latvijoje ir Estijoje ekonomika, manoma, augs atitinkamai 3,5 ir 5 proc. Estijos ekonomika, banko specialistų skaičiavimais, atsigauti pradės jau šių metų pabaigoje, o Latvijoje – 2009 m. antrajame pusmetyje.
„Baltijos šalių ekonomikų situacija skiriasi, nes jos buvo skirtingose ekonomikos ciklo fazėse tuo metu, kai JAV kilo antrinių rizikingų būsto paskolų krizė ir pasaulio finansų rinkose prasidėjo sumaištis. Estijos ekonomika tada, 2007 metų rudenį, jau rodė lėtėjimo požymius, Latvija buvo atsidūrusi pačiame aukščiausiame ciklo taške, o Lietuva vis dar kopė į viršų. Palyginti su kitomis dvejomis Baltijos šalimis, ekonominis ciklas Lietuvoje kiek vėluoja, todėl ir besikeičianti padėtis pasaulyje šalį užklupo ankstesnėje ciklo fazėje, kurioje ekonomikos nesubalansuotumas buvo santykinai mažesnis. Tai mums leidžia tikėtis ir švelnesnio augimo tempų sulėtėjimo nei kitose Baltijos šalyse“, - pastebi T.Andrejauskas.
Tačiau „Hansabanko“ analitikai neatmeta ir „kieto nusileidimo“ tikimybės. „Tokį skaudesnį scenarijų gali lemti užsitęsęs ekonomikos nuosmukis ES valstybėse, taip pat ir ikirinkiminiai politiniai sprendimai, kuriais būtų skatinamas vartojimas ir infliacija“, – sakė banko Finansų tarnybos vadovas.
„Hansabanko“ analitikai gerokai padidino infliacijos Lietuvoje prognozes - nuo anksčiau prognozuotų 8,0 proc. iki 9,9 proc. šiais metais ir nuo 4,8 proc. iki 6,7 proc. 2009 metais.
„Infliaciją stipriai veikia išoriniai veiksniai – maisto ir energijos kainų didėjimas visame pasaulyje. Tuo tarpu vidaus vartojimo mažėjimas, galintis paveikti infliaciją, manome, pasireikš tik 2009 metais. Vėstanti nekilnojamo turto rinka yra geriausias pavyzdys kaip infliacija veikia vartojimą ir, galiausiai, patį verslą. Automatinis augančių sąnaudų naštos perkėlimas ant vartotojų pečių yra trumpalaikis požiūris, kuris gali sužlugdyti ne vieną verslą. Verslui norint išgyventi augančios infliacijos sąlygomis visų pirma reikia kovoti su sąnaudomis, o ne, pirmai progai pasitaikius, kelti kainas“, – sakė T.Andrejauskas.
„Hansabanko“ analitikai prognozuoja, kad iš Baltijos valstybių mažiausia infliacija bus Estijoje, kur 2008 m. vartotojų kainų indeksas pasieks 8,5 proc. , o 2009 m. – 4 proc. Tuo tarpu Latvijoje infliacija išliks aukšta: 15 proc. šiais metais ir 7 proc. 2009 metais.
Ekonomikos vėsimas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES valstybėse, „Hansabanko“ ekspertų teigimu, mažins įtampą darbo rinkoje. „Kai kurie emigrantai, ypač dirbantys statybų sektoriuje, manome grįš į Lietuvą, nes nedarbo lygis Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje auga“, – sako T.Andrejauskas. Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad nedarbo lygis Lietuvoje 2008 metais sieks 4,6 proc., o 2009 m. – 4,9 proc.
Atsižvelgdami į silpnesnį negu anksčiau prognozuota vartojimą, „Hansabanko“ analitikai tikisi didesnio einamosios sąskaitos deficito sumažėjimo. Einamosios sąskaitos deficito prognozė sumažinta nuo 13,5 proc. iki 12,8 proc. BVP šiais metais ir nuo 12,5 proc. iki 11 proc. BVP 2009-aisiais. „Susilpnėjęs vidaus vartojimas lems lėtesnius importo augimo tempus, o eksportą skatins geresni „Mažeikių naftos“ rezultatai“, - sako „Hansabanko“ Finansų tarnybos vadovas T. Andrejauskas.