versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, tiek mūsų šalyje, tiek euro zonoje bei Europos sąjungoje fiksuotas pramonės produkcijos apimčių prieaugis.
Lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje šis rodiklis pakilo 1.3 procento, tuo tarpu Europos sąjungoje fiksuotas 2.3 procento prieaugis, o štai euro zonoje pramonė paaugo 2.5 procento, kai laukta, jog pasistiebs vidutiniškai tik 0.2 procento.
Tarp sąjungos šalių per paskutinį rudens mėnesį labiausiai pramonės produkcija pašoko Airijoje (52.8 procento) ir Graikijoje (6.3 procento). Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis krito Portugalijoje (5.1 procento) bei Belgijoje (3.5 procento).
Lapkritį euro zonoje kapitalo prekių gamyba pakilo septyniais procentais, tarpinių prekių - 1.5 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba smuko 1.2 procento, kasdieninio vartojimo - 1.7 procento, o energijos sumažėjo 3.9 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba pakilo 6.1 procento, tarpinių prekių padidėjo 1.4 procento, o štai ilgalaikio ir kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito po 1.1 procento, energijos susitraukė 2.9 procento.
Tuo tarpu lyginant su 2019 metų trečiu rudens mėnesiu, pramonės produkcija Lietuvoje paaugo 0.1 procento, kai mėnesį prieš tai prieaugis siekė 2.6 procento. Euro zonoje per lyginamąjį laikotarpį pramonės produkcijos metinis nuosmukis sumažėjo nuo 3.5 iki 0.6 procento, o Europos sąjungoje - nuo 2.9 iki 0.4 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių labiausiai per metus pramonės produkcijos apimtys pakilo Airijoje (net 40.8 procento) bei Graikijoje, kur paaugo 8.8 procento. Na o didžiausias šio rodiklio kritimas fiksuotas Bulgarijoje, kur pramonė krito penkiais procentais, bei Prancūzijoje (4.9 procento).
Euro zonoje lapkritį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, energijos gamyba krito penkiais procentais, kasdieninio vartojimo prekių - 2.5 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių susitraukė 0.4 procento. Tuo tarpu tarpinių prekių gamyba paaugo 1.1 procento, o kapitalo prekių - 0.1 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamyba krito 5.3 procento, o kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 2.6 procento. Kitą vertus per metus tarpinių prekių gamyba pakilo 1.7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.4 procento, o kapitalo prekių ūgtelėjo 0.4 procento.
Lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje šis rodiklis pakilo 1.3 procento, tuo tarpu Europos sąjungoje fiksuotas 2.3 procento prieaugis, o štai euro zonoje pramonė paaugo 2.5 procento, kai laukta, jog pasistiebs vidutiniškai tik 0.2 procento.
Tarp sąjungos šalių per paskutinį rudens mėnesį labiausiai pramonės produkcija pašoko Airijoje (52.8 procento) ir Graikijoje (6.3 procento). Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis krito Portugalijoje (5.1 procento) bei Belgijoje (3.5 procento).
Lapkritį euro zonoje kapitalo prekių gamyba pakilo septyniais procentais, tarpinių prekių - 1.5 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba smuko 1.2 procento, kasdieninio vartojimo - 1.7 procento, o energijos sumažėjo 3.9 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba pakilo 6.1 procento, tarpinių prekių padidėjo 1.4 procento, o štai ilgalaikio ir kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito po 1.1 procento, energijos susitraukė 2.9 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių labiausiai per metus pramonės produkcijos apimtys pakilo Airijoje (net 40.8 procento) bei Graikijoje, kur paaugo 8.8 procento. Na o didžiausias šio rodiklio kritimas fiksuotas Bulgarijoje, kur pramonė krito penkiais procentais, bei Prancūzijoje (4.9 procento).
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamyba krito 5.3 procento, o kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 2.6 procento. Kitą vertus per metus tarpinių prekių gamyba pakilo 1.7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.4 procento, o kapitalo prekių ūgtelėjo 0.4 procento.