Nepaisant įtemptos politinės padėties Vašingtone, Volstryto investuotojai išlieka ramūs. Akcijų paklausa pasirodė tokia stipri, kad antradienį pirmadienio nuosmukis nesitęsė.
Kairieji kaltina Donald Trump „sukilimo kurstymu“ ir grasina apkalta prezidentui, kurio kadencija baigsis po savaitės. Donald Trump nenuleidžia rankų ir toliau laiko lapkričio rinkimus suklastotais, o jo pašalinimo iš valdžios procedūros inicijavimą jis pavadino „didžiausios raganų medžioklės tęsiniu politikos istorijoje“.
Tačiau Volstryte nekyla abejonių dėl Amerikos ekonomikos padėties, nors valdžios perdavimo stilius atrodo siaubingai. Investuotojai tikisi, kad abiejuose Kongreso rūmuose persvarą turinti Joe Biden administracija netrukus pristatys dar vieną didžiulį fiskalinių išlaidų paketą (kalbama apie trilijoną JAV dolerių), skirtą skatinti ekonomiką didesnės infliacijos ir tolesnio jau dabar didžiulės valstybės skolos augimo sąskaita.
Tai todėl tokių o ne kitokių ir sulaukėme antradienio prekybos sesijos rezultatų. Po vidutinio dydžio pirmadienio kritimo buvo prognozuota, kad antradienį taip pat bus išparduodamos JAV akcijos. Tačiau antroje sesijos dalyje biržos buliams pavyko indeksus perkelti į žaliąją rinkos pusę.
Dow Jones pasistiebė 0,19 procento iki 31068.69 punktų. Platusis rinkos indeksas S&P500 pakilo simbolianiais 0,04 procento virš 3800 punktų linijos, o štai Nasdaq ūgtelėjo 0,28 procento iki 13072.43 punktų. Visi trys indeksai vis dar arti praėjusią savaitę nustatytų istorinių rekordų.
Didžiausiu augimu šįkart išsiskyrė bankinis sektorius. Goldman Sachs lyderiavo, jo vertė antradienį pakilo beveik trimis procentais, JPMorgan Chase ir Bank of America akcijų kainos padidėjo atitinkamai 1,6 ir 1,8 procento, o štai Charles Schwab kapitalizacija ūgtelėjo 1,6 procento ir yra pati didžiausia istorijoje.
Bankų akcijų kainos didėjo daugiausia dėl išaugusio JAV iždo vertybinių popierių pajamingumo. Antradienį dešimties metų vyriausybės obligacijų pajamingumas ūgtelėjo iki 1,187 procento, ir tai yra aukščiausias lygis nuo kovo mėnesio. Trisdešimties metų skolos vertybinių popierių pajamingumas taip pat buvo aukščiausiai nuo 2020 metų kovo mėnesio.
Analitikai mano, kad per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, S&P500 indekso atstovių pelno akcijai vidurkis (EPS) buvo maždaug devyniais procentais mažesnis. Tačiau jų vertinimu, per šį ketvirtį šis rodiklis turėtų būti net virš šešiolikos procentų didesnis nei prieš metus.
Kairieji kaltina Donald Trump „sukilimo kurstymu“ ir grasina apkalta prezidentui, kurio kadencija baigsis po savaitės. Donald Trump nenuleidžia rankų ir toliau laiko lapkričio rinkimus suklastotais, o jo pašalinimo iš valdžios procedūros inicijavimą jis pavadino „didžiausios raganų medžioklės tęsiniu politikos istorijoje“.
Tačiau Volstryte nekyla abejonių dėl Amerikos ekonomikos padėties, nors valdžios perdavimo stilius atrodo siaubingai. Investuotojai tikisi, kad abiejuose Kongreso rūmuose persvarą turinti Joe Biden administracija netrukus pristatys dar vieną didžiulį fiskalinių išlaidų paketą (kalbama apie trilijoną JAV dolerių), skirtą skatinti ekonomiką didesnės infliacijos ir tolesnio jau dabar didžiulės valstybės skolos augimo sąskaita.
Tai todėl tokių o ne kitokių ir sulaukėme antradienio prekybos sesijos rezultatų. Po vidutinio dydžio pirmadienio kritimo buvo prognozuota, kad antradienį taip pat bus išparduodamos JAV akcijos. Tačiau antroje sesijos dalyje biržos buliams pavyko indeksus perkelti į žaliąją rinkos pusę.
Dow Jones pasistiebė 0,19 procento iki 31068.69 punktų. Platusis rinkos indeksas S&P500 pakilo simbolianiais 0,04 procento virš 3800 punktų linijos, o štai Nasdaq ūgtelėjo 0,28 procento iki 13072.43 punktų. Visi trys indeksai vis dar arti praėjusią savaitę nustatytų istorinių rekordų.
Didžiausiu augimu šįkart išsiskyrė bankinis sektorius. Goldman Sachs lyderiavo, jo vertė antradienį pakilo beveik trimis procentais, JPMorgan Chase ir Bank of America akcijų kainos padidėjo atitinkamai 1,6 ir 1,8 procento, o štai Charles Schwab kapitalizacija ūgtelėjo 1,6 procento ir yra pati didžiausia istorijoje.
Bankų akcijų kainos didėjo daugiausia dėl išaugusio JAV iždo vertybinių popierių pajamingumo. Antradienį dešimties metų vyriausybės obligacijų pajamingumas ūgtelėjo iki 1,187 procento, ir tai yra aukščiausias lygis nuo kovo mėnesio. Trisdešimties metų skolos vertybinių popierių pajamingumas taip pat buvo aukščiausiai nuo 2020 metų kovo mėnesio.
Analitikai mano, kad per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, S&P500 indekso atstovių pelno akcijai vidurkis (EPS) buvo maždaug devyniais procentais mažesnis. Tačiau jų vertinimu, per šį ketvirtį šis rodiklis turėtų būti net virš šešiolikos procentų didesnis nei prieš metus.