versija spausdinimui
(3)
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai pasiekė naują rekordinį lygį. „S&P 500” vakar pakilo 0,58 proc., „Dow Jones“ 0,49 proc., NASDAQ 0,84 procento. Investuotojų pernelyg nenuliūdino nei niekaip nesibaigiančios derybos dėl JAV biudžeto išlaidų, nei silpni JAV darbo rinkos duomenys.
Per savaitę šalyje užregistruota 885 tūkst. naujų bedarbių – 67 tūkst. daugiau, negu prognozuota. Vakar posėdžiavę centriniai bankai pinigų politikos parametrų nekeitė, bet valiutos kurso reakcija buvo skirtinga. Anglijos bankas paliko galioti 0,1 proc. bazinę palūkanų normą ir 895 mlrd. svarų sterlingų turto supirkimo programos apimtį. Svaro kursas euro atžvilgiu nepakito. Norvegijos centrinis bankas irgi paliko galioti 0,0 proc. bazinę palūkanų normą, bet gerokai pakeitė prognozių grafiką. Remiantis nauju grafiku, bazinė norma 2022-2023 m. būtų padidinta keturis kartus po 0,25 proc., iki 1 procento.
Ryškėjant griežtesnės pinigų politikos perspektyvai, Norvegijos krona euro atžvilgiu pabrango 0,72 proc. (iki 10,50 kronos už eurą). Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu kilo ketvirtą prekybos sesiją iš eilės (+0,56 proc.) ir šiuo metu yra pasiekęs aukščiausią lygį nuo 2018 metų. 20 tūkst. JAV dolerių ribą vos prieš keletą dienų pasiekusi kriptovaliutos „Bitcoin“ kaina vakar pakilo 7,42 proc., šįryt 8.15 val. Lietuvos laiku dar 1,42 proc. ir dabar jau viršija 23 tūkst. JAV dolerių.
Kinijos „Shanghai Composite“ akcijų indeksas smuktelėjo 0,25 proc., Honkongo „Hang Seng“ 0,91 proc., Indijos „BSE 30“ 0,28 procento. „Reuters“ pranešė, kad JAV ketina įtraukti į juoduosius sąrašus apie 80 Kinijos bendrovių, siekiant užkirsti joms kelią naudotis JAV technologijomis.
Baltijos šalių biržose dominavo prekyba Šiaulių banko akcijomis. Vakar jų 467-iais sandoriais perleista už 1,03 mln. eurų (48,5 proc. visos trijų biržų apyvartos), kaina pakilo 1,83 proc. (iki 0,502 euro už akciją). Aktyviai prekiauta ir „LHV Group“ akcijomis – apyvarta siekė 264,6 tūkst. eurų, kaina pakilo 2,40 proc. (iki 19,20 euro už akciją). Kitų bendrovių akcijų kainų pokyčiai buvo gerokai mažesni.
Per savaitę šalyje užregistruota 885 tūkst. naujų bedarbių – 67 tūkst. daugiau, negu prognozuota. Vakar posėdžiavę centriniai bankai pinigų politikos parametrų nekeitė, bet valiutos kurso reakcija buvo skirtinga. Anglijos bankas paliko galioti 0,1 proc. bazinę palūkanų normą ir 895 mlrd. svarų sterlingų turto supirkimo programos apimtį. Svaro kursas euro atžvilgiu nepakito. Norvegijos centrinis bankas irgi paliko galioti 0,0 proc. bazinę palūkanų normą, bet gerokai pakeitė prognozių grafiką. Remiantis nauju grafiku, bazinė norma 2022-2023 m. būtų padidinta keturis kartus po 0,25 proc., iki 1 procento.
Ryškėjant griežtesnės pinigų politikos perspektyvai, Norvegijos krona euro atžvilgiu pabrango 0,72 proc. (iki 10,50 kronos už eurą). Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu kilo ketvirtą prekybos sesiją iš eilės (+0,56 proc.) ir šiuo metu yra pasiekęs aukščiausią lygį nuo 2018 metų. 20 tūkst. JAV dolerių ribą vos prieš keletą dienų pasiekusi kriptovaliutos „Bitcoin“ kaina vakar pakilo 7,42 proc., šįryt 8.15 val. Lietuvos laiku dar 1,42 proc. ir dabar jau viršija 23 tūkst. JAV dolerių.
Kinijos „Shanghai Composite“ akcijų indeksas smuktelėjo 0,25 proc., Honkongo „Hang Seng“ 0,91 proc., Indijos „BSE 30“ 0,28 procento. „Reuters“ pranešė, kad JAV ketina įtraukti į juoduosius sąrašus apie 80 Kinijos bendrovių, siekiant užkirsti joms kelią naudotis JAV technologijomis.
Baltijos šalių biržose dominavo prekyba Šiaulių banko akcijomis. Vakar jų 467-iais sandoriais perleista už 1,03 mln. eurų (48,5 proc. visos trijų biržų apyvartos), kaina pakilo 1,83 proc. (iki 0,502 euro už akciją). Aktyviai prekiauta ir „LHV Group“ akcijomis – apyvarta siekė 264,6 tūkst. eurų, kaina pakilo 2,40 proc. (iki 19,20 euro už akciją). Kitų bendrovių akcijų kainų pokyčiai buvo gerokai mažesni.