versija spausdinimui
(1)
Pirmadienio sesija Volstryte nedavė laukto augimo, kurio galima buvo tikėtis po pirmųjų prekybos valandų. Nepadėjo nei vakcinos propaganda, nei oficiali JAV prezidento rinkimų proceso pabaiga.
Buvo panašu, kad sulauksime ramios prekybos sesijos su nedideliu augimu. Už Atlanto žiniasklaidos propaganda daugiausia dėmesio skyrė „pirmiesiems paskiepytiems“ amerikiečiams, kartodama kaip mantrą Pfizer ir BioNTech eksperimentinės vakcinos saugumo užtikrinimą. Tiesa, jau lapkritį investuotojai įvertino vakcinų potencialų poveikį.
Nieko naujo taip pat neatnešė informacija, kad rinkikai iš trijų valstijų, kur buvo abejojama dėl lapkričio rinkimų rezultatų, pripažino Joe Biden pergalę. Tokiu būdu demokratas tapo visaverčiu išrinktuoju prezidentu ir gali ruoštis sausio priesaikai.
Atrodė, kad esant tuščiam makroekonominiam kalendoriui tokių naujienų pakaks, kad Amerikos akcijų pagrindiniai indeksai sugrįžtų prie istorinių rekordų, kurie buvo užfiksuoti vos prieš kelias dienas. Tačiau taip neatsitiko.
Po daug žadančios pradžios S&P500 ir Dow Jones buvo nustumti žemiau nulinio lygio. Paskutinėmis prekybos minutėmis pardavėjai nusvėrė svarstykles, o tai lėmė vidutinį kritimą. Didžiųjų JAV bankų ir įmonių bendras indeksas Dow Jones prarado 0,62 procento savo vertės ir vėl nusmuko žemiau trisdešimties tūkstančių punktų lygio. Tuo tarpu platusis rinkos indeksas S&P500 krito jau net ketvirtą sesiją iš eilės, šįkart 0,44 procento iki 3647,49 punktų.
Nasdaq buvo išimtis, nes pirmadienio sesijos pabaigoje jis padidėjo 0,50 procento ir pasiekė 12440,04 punktų vertę. Indeksui, kuriame dominuoja technologijų kompanijos, padėjo žinia apie didelį susijungimą farmacijos sektoriuje. Britų AstraZeneca pasiūlė įsigyti amerikiečių biotechnologijų bendrovę Alexion Pharmaceuticals už astronominę 39 milijardų dolerių sumą. Į Nasdaq indeksą įtrauktos Alexion Pharmaceuticals akcijų kaina pašoko beveik trisdešimt procentų.
Pagrindinės nuotaikų rinkoje pablogėjimo priežastys buvo pranešimai apie griežtesnius su pandemija susijusius apribojimus tiek Europoje, tiek JAV. Tuo tarpu Bank of America akcijų strategai patarė investuotojams būti atsargiems, pabrėždami, kad skiepijimas užtruks ir todėl jie nesitiki reikšmingo pagerėjimo iki kitų metų vidurio.
Reikėtų pridurti ir tai, kad vis dar nėra pažangos derybose dėl antrojo stimuliacinio paketo. Politikai nuo pat liepos nesugeba niekaip susitarti. Sakoma, kad be šių stimulų JAV ekonomikos atsigavimas, kurio tikimasi kitais metais, tampa labai abejotinu. Tiesa, tuo pačiu pasirodė informacija, kad jau artimiausiu metu Kongrese gali būti pateiktas naujas stimuliavimo paketas, kurio vertė 908 mlrd. dolerių ir kuris gali būti padalytas į dvi dalis siekiant sulaukti pritarimo.
Viena dalis yra 748 milijardų dolerių vertės pasiūlymas, apimantis pagalbą smulkiajam verslui, bedarbio pašalpas ir išlaidas COVID-19 vakcinų platinimui.
Antrasis paketas apims tokius svarbius klausimus kaip koronaviruso atsakomybės apsauga verslui, ką remia respublikonai, ir 160 milijardų dolerių valstijoms ir vietos vyriausybėms, o tai yra demokratų prioritetas.
Buvo panašu, kad sulauksime ramios prekybos sesijos su nedideliu augimu. Už Atlanto žiniasklaidos propaganda daugiausia dėmesio skyrė „pirmiesiems paskiepytiems“ amerikiečiams, kartodama kaip mantrą Pfizer ir BioNTech eksperimentinės vakcinos saugumo užtikrinimą. Tiesa, jau lapkritį investuotojai įvertino vakcinų potencialų poveikį.
Nieko naujo taip pat neatnešė informacija, kad rinkikai iš trijų valstijų, kur buvo abejojama dėl lapkričio rinkimų rezultatų, pripažino Joe Biden pergalę. Tokiu būdu demokratas tapo visaverčiu išrinktuoju prezidentu ir gali ruoštis sausio priesaikai.
Atrodė, kad esant tuščiam makroekonominiam kalendoriui tokių naujienų pakaks, kad Amerikos akcijų pagrindiniai indeksai sugrįžtų prie istorinių rekordų, kurie buvo užfiksuoti vos prieš kelias dienas. Tačiau taip neatsitiko.
Po daug žadančios pradžios S&P500 ir Dow Jones buvo nustumti žemiau nulinio lygio. Paskutinėmis prekybos minutėmis pardavėjai nusvėrė svarstykles, o tai lėmė vidutinį kritimą. Didžiųjų JAV bankų ir įmonių bendras indeksas Dow Jones prarado 0,62 procento savo vertės ir vėl nusmuko žemiau trisdešimties tūkstančių punktų lygio. Tuo tarpu platusis rinkos indeksas S&P500 krito jau net ketvirtą sesiją iš eilės, šįkart 0,44 procento iki 3647,49 punktų.
Nasdaq buvo išimtis, nes pirmadienio sesijos pabaigoje jis padidėjo 0,50 procento ir pasiekė 12440,04 punktų vertę. Indeksui, kuriame dominuoja technologijų kompanijos, padėjo žinia apie didelį susijungimą farmacijos sektoriuje. Britų AstraZeneca pasiūlė įsigyti amerikiečių biotechnologijų bendrovę Alexion Pharmaceuticals už astronominę 39 milijardų dolerių sumą. Į Nasdaq indeksą įtrauktos Alexion Pharmaceuticals akcijų kaina pašoko beveik trisdešimt procentų.
Pagrindinės nuotaikų rinkoje pablogėjimo priežastys buvo pranešimai apie griežtesnius su pandemija susijusius apribojimus tiek Europoje, tiek JAV. Tuo tarpu Bank of America akcijų strategai patarė investuotojams būti atsargiems, pabrėždami, kad skiepijimas užtruks ir todėl jie nesitiki reikšmingo pagerėjimo iki kitų metų vidurio.
Reikėtų pridurti ir tai, kad vis dar nėra pažangos derybose dėl antrojo stimuliacinio paketo. Politikai nuo pat liepos nesugeba niekaip susitarti. Sakoma, kad be šių stimulų JAV ekonomikos atsigavimas, kurio tikimasi kitais metais, tampa labai abejotinu. Tiesa, tuo pačiu pasirodė informacija, kad jau artimiausiu metu Kongrese gali būti pateiktas naujas stimuliavimo paketas, kurio vertė 908 mlrd. dolerių ir kuris gali būti padalytas į dvi dalis siekiant sulaukti pritarimo.
Viena dalis yra 748 milijardų dolerių vertės pasiūlymas, apimantis pagalbą smulkiajam verslui, bedarbio pašalpas ir išlaidas COVID-19 vakcinų platinimui.
Antrasis paketas apims tokius svarbius klausimus kaip koronaviruso atsakomybės apsauga verslui, ką remia respublikonai, ir 160 milijardų dolerių valstijoms ir vietos vyriausybėms, o tai yra demokratų prioritetas.