versija spausdinimui
(0)
Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių bei bankų veiklos rezultatai, tačiau kaip įprasta neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje. Nuo šių metų pradžios didesnės jų dalies rinkos vertės ūgtelėjo.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta apskaičiavome EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų neskelbia Panevėžio Statybos Trestas, Žemaitijos Pienas, Rokiškio Sūris, K2 LT, Linda Nektar, East West Agro ir MADARA Cosmetics bei NEO Finance. Tuo tarpu Invalda INVL, INVL Baltic Farmland, INVL Baltic Real Estate bei INVL Technology taip pat neskelbia ketvirčio ataskaitų ir praneša tik preliminarius neišsamius duomenis. Tuo pačiu primename, kad Vilniaus biržoje debiutavo Ignitis grupė.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamų prieaugį užfiksavo penkiolika analizuojamų įmonių, o EBITDA pelnų - irgi tiek pat. Prieš metus šis santykis siekė 14 ir 15, o per antrą 2020 metų ketvirtį - 16 bei 23. Kaip matome lentelėje, bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos per praėjusį ketvirtį buvo didesnės tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, be to, tas pats fiksuota ir tarp Lietuvos įmonių.
Tarp analizuojamų kompanijų iš mūsų šalies, Latvijos bei Estijos per trečią šių metų ketvirtį labiausiai savo pajamas ir pelnus kilstelėjo PATA Saldus, pieno produktų gamintoja iš Lietuvos Vilkyškių pieninė, energetikoje veikianti LITGRID bei Linas. Atkreipiame dėmesį, jog visais atvejais pelnai pašoko kelis kartus. Be to, įspūdingais EBITDA pelnų šuoliais šįkart taip pat išsiskyrė ir Latvijos pramonės atstovė Ditton pievadkezu rūpnica, Estijos baldų ir kitų medienos gaminių gamintoja Nordic Fibreboard ir legendinė visiems puikiai žinoma Snaigė. Tačiau buvo ir tų Baltijos atstovių, kurios užfiksavo pastebimą savo veiklos rezultatų pablogėjimą. Visų pirma tai estų nekilnojamo turto projektų plėtotoja Pro Kapital Grupp, kurios pajamos ir EBITDA pelnas gerokai krito jau trečią ketvirtį iš eilės, be to, Kauno energija (EBITDA netgi buvo neigiama), Estijos maisto produktų gamintoja PRFoods, kurios EBITDA jau trečią ketvirtį iš eilės buvo neigiama, bei chemijos srityje veikianti Latvijos įmonė Valmieras stikla skiedra.
Per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo EBITDA pelningumus kilstelėjo septyniolika Baltijos biržų atstovių, o kritimas užfiksavo tik septynios, tad nieko stebėtino, jog bendra šio rodiklio mediana pakilo nuo vos 8,8 procento iki net 14,7 procento, kai ketvirtį prieš tai siekė 11,7 procento. Tas pats pozityvus reiškinys fiksuotas ir kalbant apie visas kitas EBITDA maržų medianas išskyrus maisto produktų gamintojus, kur abiem lyginamais atvejais šis rodiklis smuktelėjo, bei Latvijos įmones, kur EBITDA pelningumas paaugo tik lyginant su 2019 metų trečiu ketvirčiu. Didžiausiomis maržomis gali pasigirti EfTEN Real Estate Fund III, Klaipėdos Nafta bei Amber Grid, tuo tarpu nekilnojamo turto bendrovės Arco Vara, Kauno energijos, maisto produktų gamintojos PRFoods bei chemijos sektoriaus atstovės Valmieras stikla skiedra šis pelningumo rodiklis šį kartą buvo su minuso ženklu.
Kaip matome lentelėje, bendra ROA mediana per praėjusį ketvirtį sudarė 1,2 procento ir paaugo tiek lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tiek su šių metų antru ketvirčiu. Tas pats fiksuota ir visais kitais atvejais, išskyrus maisto produktų gamintojus, kur abiem atvejais medianinė turto grąža krito, bei Latvijos (paaugo tik lyginant su 2019 metų trečiu ketvirčiu) ir Estijos (lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus nepakito) atstoves. Šįkart ROA rodiklį kilstelėjo devyniolika įmonių, o kritimą fiksavo dešimt. Didžiausias turto grąžas per ketvirtį sugeneravo INVL Baltic Real Estate, PATA Saldus bei Vilniaus baldai. Tuo tarpu aštuonių bendrovių (Arco Vara, Baltika, Grindeks, Kauno energijos, Pro Kapital Grupp, PRFoods, Trigon Property Development bei Valmieras stikla skiedra) minimas pelningumo rodiklis buvo su minuso ženklu, kai prieš metus tokių atvejų buvo net trylika.
Pažvelgus į lentelėje pateiktus analizuojamų įmonių naujausius santykinius finansinius rinkos vertės rodiklius matome, kad bendri medianiniai labai panašūs į OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių analogiškus rodiklius, t.y. jie taip pat žemi, kas tuo pačiu dalinai susiję su didžiąja dalimi mažesniu akcijų likvidumu. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad už praėjusius metus daugelis kompanijų nemokėjo dividendų, ką dalinai lėmė kilusi pandemija. Bent šiuo metu mažiausiais rinkos vertės rodikliais išsiskiria maisto produktų gamintojos.
Šiais metais tarp trisdešimt septynių apžvelgiamų Baltijos biržų atstovių savo rinkos verčių prieaugius fiksuoja daugiau nei pusė, t.y. dvidešimt dvi. Tad nieko stebėtino, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama. Per 2019 metus pabrango septyniolikos vertybiniai popieriai ir bendra akcijų kainų pokyčių mediana nors ir nežymiai, bet buvo neigiama. Kaip matome lentelėje, pagal apskaičiuotas akcijų kainų pokyčių medianas nuo šių metų pradžios labiausiai pakilo Latvijos įmonių ir pramonės atstovių rinkos vertė. Tuo tarpu paslaugų šakos narių akcijų kainų pokyčių bendra mediana procentine išraiška nors iš nežymiai, bet šiais metais yra su minuso ženklu.
Labiausiai 2020 metais brangusių sąraše lyderiauja Latvijos kosmetikos gamintojos MADARA Cosmetics akcijos, kurių vertė pašoko beveik dvigubai, po to seka Linda Nektar, krematoriumo paslaugas teikiančio K2 LT, Estijos drabužių kūrimu, siuvimu ir pardavimu užsiimančios Baltika bei INVL Baltic Farmland nuosavybės vertybiniai popieriai. Priešingoje barikadų pusėje yra nekilnojamo turto projektų plėtotoja Pro Kapital Grupp, kuriuos rinkos vertė nuo šių metų pradžios krito daugiausiai tarp apžvelgiamų Baltijos biržos atstovių, t.y. susitraukė net 47,5 procento. Taip pat pastebimai per minimą laikotarpį atpigo nekilnojamo turto srityje veikiančios INVL Baltic Real Estate, žemės ūkio technika prekiaujančio East West Agro bei Lietuvos statybų milžino Panevėžio Statybos Tresto akcijos.
MADARA Cosmetics akcijų kaina išlieka augimo kanale, kuris prasidėjo šių metų vasarą, bei šturmuoja vis naujesnius rekordinius lygius. Tiesa, per savaitę ji kiek pasikoregavo ir priartėjo prie augimo kanalo apatinės dalies, kuri gali būti patestuota, po ko paaiškėtų tolimesnė kryptis.
K2 LT akcijų kaina nuo balandžio nuosekliai po truputį juda į viršų link prieš korekciją buvusio pasiekto rekordinio lygio. Kol kas nematyti šios tendencijos pabaigos ženklų.
Baltika akcijų kaina tęsia pakilimą po to kai pavasarį dar kartą atšoko nuo prieš tai suformuoto dugno. Tiesa, šį mėnesį šis procesas sustojo, palyginus su ankstesnių dviejų mėnesių tempais.
INVL Baltic Farmland akcijų kaina pakilusi iki naujo rekordinio lygio šiuo metu testuoja dabartinio augimo etapo trendo liniją. Jei ji bus tvariai pralaužta, gali laukti didesnė korekcija.
Pro Kapital Grupp akcijų kaina atšoko nuo kovo mėnesį pasiekto dugno, tačiau nesugebėjo grįžti atgal į nuosmukio kanalą, po ko sulaukėme dar vieno kritimo etapo, kurio metu priartėjome prie kovą suformuoto dugno, kuris gali būti patestuotas, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.
Panevėžio Statybos Tresto akcijų kaina kaip matome išlieka itin ilgalaikiame nuosmukio kanale. Kovo mėnesį buvo suformuotas naujas kritimo dugnas ir nuo jo atšokta, tačiau dabar vėl sulaukėme šio lygio testavimo. Jei šis lygis atlaikys gali susiformuoti taip vadinamas dvigubas dugnas ir tuomet sulauktume dar didesnio nei ankstesnis atšokimo, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Ekspress Grupp akcijų kaina pastestavo šių metų balandį suformuotą dugną ir nuo sėkmingai atšoko. Per artimiausius kelis mėnesius paaiškės, ar tai tvarus reiškinys, t.y. ar susiformavo taip vadinamas dvigubas dugnas.
PRFoods akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar 2018 metų pavasarį bei nukrito žemiau kovo mėnesio dugno. Tačiau tuo pačiu atsimušė į 2016 metų gegužę suformuotą ilgalaikį dugną ir nuo jo sėkmingai atšoko, kas yra pozityvus reiškinys. Dabar artėjame prie nuosmukio kanalo viršutinės dalies, kuri per artimiausius mėnesius tikėtina bus patestuota, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta apskaičiavome EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų neskelbia Panevėžio Statybos Trestas, Žemaitijos Pienas, Rokiškio Sūris, K2 LT, Linda Nektar, East West Agro ir MADARA Cosmetics bei NEO Finance. Tuo tarpu Invalda INVL, INVL Baltic Farmland, INVL Baltic Real Estate bei INVL Technology taip pat neskelbia ketvirčio ataskaitų ir praneša tik preliminarius neišsamius duomenis. Tuo pačiu primename, kad Vilniaus biržoje debiutavo Ignitis grupė.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamų prieaugį užfiksavo penkiolika analizuojamų įmonių, o EBITDA pelnų - irgi tiek pat. Prieš metus šis santykis siekė 14 ir 15, o per antrą 2020 metų ketvirtį - 16 bei 23. Kaip matome lentelėje, bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos per praėjusį ketvirtį buvo didesnės tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, be to, tas pats fiksuota ir tarp Lietuvos įmonių.
Tarp analizuojamų kompanijų iš mūsų šalies, Latvijos bei Estijos per trečią šių metų ketvirtį labiausiai savo pajamas ir pelnus kilstelėjo PATA Saldus, pieno produktų gamintoja iš Lietuvos Vilkyškių pieninė, energetikoje veikianti LITGRID bei Linas. Atkreipiame dėmesį, jog visais atvejais pelnai pašoko kelis kartus. Be to, įspūdingais EBITDA pelnų šuoliais šįkart taip pat išsiskyrė ir Latvijos pramonės atstovė Ditton pievadkezu rūpnica, Estijos baldų ir kitų medienos gaminių gamintoja Nordic Fibreboard ir legendinė visiems puikiai žinoma Snaigė. Tačiau buvo ir tų Baltijos atstovių, kurios užfiksavo pastebimą savo veiklos rezultatų pablogėjimą. Visų pirma tai estų nekilnojamo turto projektų plėtotoja Pro Kapital Grupp, kurios pajamos ir EBITDA pelnas gerokai krito jau trečią ketvirtį iš eilės, be to, Kauno energija (EBITDA netgi buvo neigiama), Estijos maisto produktų gamintoja PRFoods, kurios EBITDA jau trečią ketvirtį iš eilės buvo neigiama, bei chemijos srityje veikianti Latvijos įmonė Valmieras stikla skiedra.
Per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo EBITDA pelningumus kilstelėjo septyniolika Baltijos biržų atstovių, o kritimas užfiksavo tik septynios, tad nieko stebėtino, jog bendra šio rodiklio mediana pakilo nuo vos 8,8 procento iki net 14,7 procento, kai ketvirtį prieš tai siekė 11,7 procento. Tas pats pozityvus reiškinys fiksuotas ir kalbant apie visas kitas EBITDA maržų medianas išskyrus maisto produktų gamintojus, kur abiem lyginamais atvejais šis rodiklis smuktelėjo, bei Latvijos įmones, kur EBITDA pelningumas paaugo tik lyginant su 2019 metų trečiu ketvirčiu. Didžiausiomis maržomis gali pasigirti EfTEN Real Estate Fund III, Klaipėdos Nafta bei Amber Grid, tuo tarpu nekilnojamo turto bendrovės Arco Vara, Kauno energijos, maisto produktų gamintojos PRFoods bei chemijos sektoriaus atstovės Valmieras stikla skiedra šis pelningumo rodiklis šį kartą buvo su minuso ženklu.
Kaip matome lentelėje, bendra ROA mediana per praėjusį ketvirtį sudarė 1,2 procento ir paaugo tiek lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tiek su šių metų antru ketvirčiu. Tas pats fiksuota ir visais kitais atvejais, išskyrus maisto produktų gamintojus, kur abiem atvejais medianinė turto grąža krito, bei Latvijos (paaugo tik lyginant su 2019 metų trečiu ketvirčiu) ir Estijos (lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus nepakito) atstoves. Šįkart ROA rodiklį kilstelėjo devyniolika įmonių, o kritimą fiksavo dešimt. Didžiausias turto grąžas per ketvirtį sugeneravo INVL Baltic Real Estate, PATA Saldus bei Vilniaus baldai. Tuo tarpu aštuonių bendrovių (Arco Vara, Baltika, Grindeks, Kauno energijos, Pro Kapital Grupp, PRFoods, Trigon Property Development bei Valmieras stikla skiedra) minimas pelningumo rodiklis buvo su minuso ženklu, kai prieš metus tokių atvejų buvo net trylika.
Pažvelgus į lentelėje pateiktus analizuojamų įmonių naujausius santykinius finansinius rinkos vertės rodiklius matome, kad bendri medianiniai labai panašūs į OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių analogiškus rodiklius, t.y. jie taip pat žemi, kas tuo pačiu dalinai susiję su didžiąja dalimi mažesniu akcijų likvidumu. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad už praėjusius metus daugelis kompanijų nemokėjo dividendų, ką dalinai lėmė kilusi pandemija. Bent šiuo metu mažiausiais rinkos vertės rodikliais išsiskiria maisto produktų gamintojos.
Šiais metais tarp trisdešimt septynių apžvelgiamų Baltijos biržų atstovių savo rinkos verčių prieaugius fiksuoja daugiau nei pusė, t.y. dvidešimt dvi. Tad nieko stebėtino, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama. Per 2019 metus pabrango septyniolikos vertybiniai popieriai ir bendra akcijų kainų pokyčių mediana nors ir nežymiai, bet buvo neigiama. Kaip matome lentelėje, pagal apskaičiuotas akcijų kainų pokyčių medianas nuo šių metų pradžios labiausiai pakilo Latvijos įmonių ir pramonės atstovių rinkos vertė. Tuo tarpu paslaugų šakos narių akcijų kainų pokyčių bendra mediana procentine išraiška nors iš nežymiai, bet šiais metais yra su minuso ženklu.
Labiausiai 2020 metais brangusių sąraše lyderiauja Latvijos kosmetikos gamintojos MADARA Cosmetics akcijos, kurių vertė pašoko beveik dvigubai, po to seka Linda Nektar, krematoriumo paslaugas teikiančio K2 LT, Estijos drabužių kūrimu, siuvimu ir pardavimu užsiimančios Baltika bei INVL Baltic Farmland nuosavybės vertybiniai popieriai. Priešingoje barikadų pusėje yra nekilnojamo turto projektų plėtotoja Pro Kapital Grupp, kuriuos rinkos vertė nuo šių metų pradžios krito daugiausiai tarp apžvelgiamų Baltijos biržos atstovių, t.y. susitraukė net 47,5 procento. Taip pat pastebimai per minimą laikotarpį atpigo nekilnojamo turto srityje veikiančios INVL Baltic Real Estate, žemės ūkio technika prekiaujančio East West Agro bei Lietuvos statybų milžino Panevėžio Statybos Tresto akcijos.
MADARA Cosmetics akcijų kaina išlieka augimo kanale, kuris prasidėjo šių metų vasarą, bei šturmuoja vis naujesnius rekordinius lygius. Tiesa, per savaitę ji kiek pasikoregavo ir priartėjo prie augimo kanalo apatinės dalies, kuri gali būti patestuota, po ko paaiškėtų tolimesnė kryptis.
K2 LT akcijų kaina nuo balandžio nuosekliai po truputį juda į viršų link prieš korekciją buvusio pasiekto rekordinio lygio. Kol kas nematyti šios tendencijos pabaigos ženklų.
Baltika akcijų kaina tęsia pakilimą po to kai pavasarį dar kartą atšoko nuo prieš tai suformuoto dugno. Tiesa, šį mėnesį šis procesas sustojo, palyginus su ankstesnių dviejų mėnesių tempais.
INVL Baltic Farmland akcijų kaina pakilusi iki naujo rekordinio lygio šiuo metu testuoja dabartinio augimo etapo trendo liniją. Jei ji bus tvariai pralaužta, gali laukti didesnė korekcija.
Pro Kapital Grupp akcijų kaina atšoko nuo kovo mėnesį pasiekto dugno, tačiau nesugebėjo grįžti atgal į nuosmukio kanalą, po ko sulaukėme dar vieno kritimo etapo, kurio metu priartėjome prie kovą suformuoto dugno, kuris gali būti patestuotas, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.
Panevėžio Statybos Tresto akcijų kaina kaip matome išlieka itin ilgalaikiame nuosmukio kanale. Kovo mėnesį buvo suformuotas naujas kritimo dugnas ir nuo jo atšokta, tačiau dabar vėl sulaukėme šio lygio testavimo. Jei šis lygis atlaikys gali susiformuoti taip vadinamas dvigubas dugnas ir tuomet sulauktume dar didesnio nei ankstesnis atšokimo, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Ekspress Grupp akcijų kaina pastestavo šių metų balandį suformuotą dugną ir nuo sėkmingai atšoko. Per artimiausius kelis mėnesius paaiškės, ar tai tvarus reiškinys, t.y. ar susiformavo taip vadinamas dvigubas dugnas.
PRFoods akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar 2018 metų pavasarį bei nukrito žemiau kovo mėnesio dugno. Tačiau tuo pačiu atsimušė į 2016 metų gegužę suformuotą ilgalaikį dugną ir nuo jo sėkmingai atšoko, kas yra pozityvus reiškinys. Dabar artėjame prie nuosmukio kanalo viršutinės dalies, kuri per artimiausius mėnesius tikėtina bus patestuota, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.