versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais šiandien paskelbtais Eurostat duomenimis, tiek mūsų šalyje, tiek Senajame žemyne vėl ūgtelėjo bedarbystės lygis. Tai jau penktas toks mėnesis iš eilės.
Rugpjūtį lyginant su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje bedarbystė pakilo nuo devynių procentų iki 9.6 procento, kai prieš metus siekė 6.6 procento. Euro zonoje ji padidėjo nuo aštuonių procentų iki 8.1 procento, kas atitiko lūkesčius, o Europos sąjungoje - nuo 7.3 iki 7.4 procento, o praėjusių metų rugpjūtį buvo atitinkamai 7.5 ir 6.6 procento.
Palyginus su liepa, bedarbių skaičius euro zonoje padidėjo 251 tūkstančiu, Europos sąjungoje - 238 tūkstančiais, o štai mūsų šalyje pakilo devyniais tūkstančiais. Tuo tarpu lyginant su 2019 metų rugpjūčiu, bedarbių skaičius Lietuvoje ūgtelėjo nuo 96 iki 141 tūkstančio, euro zonoje - nuo 12,233 iki 13,188 milijono, o štai Europos sąjungoje pakilo nuo 14,17 iki 15,603 milijono.
Tarp sąjungos šalių, remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, mažiausia bedarbystė yra Čekijoje (2.7 procento) ir Lenkijoje (3.1 procento), o štai didžiausia Graikijoje (18.3 procento) ir Ispanijoje - 16.2 procento.
Kalbant apie jaunimo bedarbystę, tai ji per paskutinį šių metų vasaros mėnesį, palyginus su liepa, mūsų šalyje pakilo nuo 23.1 iki 25.4 procento, kai prieš metus buvo daugiau nei dvigubai mažesnė ir siekė tik 12.3 procento. Euro zonoje šis rodiklis per rugpjūtį pakilo nuo 17.8 iki 18.1 procento, o Europos sąjungoje - nuo 17.4 iki 17.6 procento, kai prieš metus siekė atitinkamai 15.5 ir 14.8 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė per aštuntą šių metų mėnesį jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (5.8 procento) bei Čekijoje - 8.8 procento, o štai didžiausia Ispanijoje (43.9 procento) ir Graikijoje (39.3 procento).
Rugpjūtį lyginant su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje bedarbystė pakilo nuo devynių procentų iki 9.6 procento, kai prieš metus siekė 6.6 procento. Euro zonoje ji padidėjo nuo aštuonių procentų iki 8.1 procento, kas atitiko lūkesčius, o Europos sąjungoje - nuo 7.3 iki 7.4 procento, o praėjusių metų rugpjūtį buvo atitinkamai 7.5 ir 6.6 procento.
Palyginus su liepa, bedarbių skaičius euro zonoje padidėjo 251 tūkstančiu, Europos sąjungoje - 238 tūkstančiais, o štai mūsų šalyje pakilo devyniais tūkstančiais. Tuo tarpu lyginant su 2019 metų rugpjūčiu, bedarbių skaičius Lietuvoje ūgtelėjo nuo 96 iki 141 tūkstančio, euro zonoje - nuo 12,233 iki 13,188 milijono, o štai Europos sąjungoje pakilo nuo 14,17 iki 15,603 milijono.
Kalbant apie jaunimo bedarbystę, tai ji per paskutinį šių metų vasaros mėnesį, palyginus su liepa, mūsų šalyje pakilo nuo 23.1 iki 25.4 procento, kai prieš metus buvo daugiau nei dvigubai mažesnė ir siekė tik 12.3 procento. Euro zonoje šis rodiklis per rugpjūtį pakilo nuo 17.8 iki 18.1 procento, o Europos sąjungoje - nuo 17.4 iki 17.6 procento, kai prieš metus siekė atitinkamai 15.5 ir 14.8 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė per aštuntą šių metų mėnesį jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (5.8 procento) bei Čekijoje - 8.8 procento, o štai didžiausia Ispanijoje (43.9 procento) ir Graikijoje (39.3 procento).