Baltijos akcijų rinkos apžvalga (2 dalis)

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: traders.lt Data: 2020-09-15 21:13 Komentarai: (0)
Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių bei bankų veiklos rezultatai, tačiau kaip įprasta neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje. Nuo šių metų pradžios didesnės dalies kompanijų rinkos vertės ūgtelėjo.


Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir banko pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta apskaičiavome EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.

Atkreipiame dėmesį, kad Linas ir Žemaitijos Pienas iki šiol vis dar nepateikė savo praėjusio pusmečio veiklos finansinės ataskaitos. Tuo tarpu iš Vilniaus biržos pasitraukė Energijos Skirstymo Operatorius bei Ignitis gamyba.

Per praėjusį ketvirtį tarp analizuojamų įmonių savo pajamų prieaugį užfiksavo 14, o kritimą - 17, kai prieš metus per tą patį laikotarpį šis santykis siekė atitinkamai 21 ir 12. EBITDA pelno atveju per antrą šių metų ketvirtį jį kilstelėjo 21 kompanija, o kritimą fiksavo 10, o prieš metus - 12 ir 21. Tad įvertinus tai nieko stebėtino, jog bendra pajamų pokyčių mediana tapo neigiama, o štai EBITDA pelnų atvirkščiai - teigiama. Tas pats reiškinys fiksuotas tarp maisto gamintojų ir Estijos bendrovių. Latvijos atveju per praėjusį ketvirtį abi veiklos rezultatų pokyčių medianos tapo neigiamos, o Lietuvos bendrovių bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos buvo teigiamos, kai per 2019 metų antrą ketvirtį EBITDA pelnų buvo neigiama, tačiau pajamų - didesnė, analogiškai kaip ir paslaugų šakoje. Finansų sektoriuje veiklos rezultatų pokyčių medianos pablogėjo, o štai pramonės srityje pajamų pokyčių mediana tapo dar labiau neigiama, o EBITDA pelnų iš neigiamos tapo teigiama.

Pažvelgus į lentelės stulpelius, kur pateikti duomenys kaip per 2020 metų antrąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pakito Baltijos biržų atstovių veiklos rezultatai, matome, kad nemažai iš jų pastebimai juos pagerino, ypač kalbant apie EBITDA pelną. Krematoriumo paslaugas teikiančio K2 LT pajamos pakilo apie šešiasdešimt procentų, o EBITDA pašoko net 144,6 procento, taip pat pastebimai veiklos rezultatus pagerino vaistų gamintoja iš Latvijos Grindeks, kosmetikos gamintoja MADARA Cosmetics, mūsų šalies pieno produktų gamintojas Rokiškio Sūris, energetikos sektoriaus atstovė LITGRID, nekilnojamo turto projektų plėtotoja Arco Vara (EBITDA tapo teigiama), žemės ūkio technika prekiaujantis East West Agro (EBITDA taip pat tapo teigiama). Tuo tarpu baldų ir kitų medienos gaminių gamintojo Nordic Fibreboard EBITDA pašoko net virš šešių kartų, Baltika - beveik keturis kartus, o chemijos srityje veikiančios Valmieras stikla skiedra EBITDA tapo teigiama. Tačiau tuo pačiu buvo ir tų įmonių, kurių pastebimai smuktelėjo tiek pajamos, tiek pelnai, t.y. Latvijos pramonės atstovės Ditton pievadkezu rūpnica, Estijos nekilnojamo turto kompanijos Pro Kapital Grupp, Vilniaus baldų, o štai Utenos trikotažo, PRFoods, Panevėžio Statybos Tresto ir investicinės kompanijos Invalda INVL EBITDA apskritai tapo neigiama.

Kaip įprasta buvo apskaičiuotos Baltijos šalių kompanijų, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, EBITDA maržos. Paaiškėjo, kad bendra medianinė per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pakilo nuo 8,8 iki 11,9 procento. Prieaugis fiksuotas ir visais kitais atvejais, išskyrus finansų sektorių ir Lietuvos įmones, kur EBITDA pelningumų mediana per lyginamą laikotarpį smuktelėjo. Per 2020 metų antrą ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo maržas kilstelėjo dvidešimt dvi Baltijos biržų atstovės, o štai kritimą fiksavo tik devynios. Didžiausiu pasiektu EBITDA pelningumu šįkart pasigirti gali drabužių kūrimu, siuvimu ir pardavimu užsiimanti Baltika (vienkartinis pervertinimo efektas), nekilnojamo turto fondas EfTEN Real Estate Fund III, krematoriumo paslaugas teikiantis K2 LT ir INVL Baltic Farmland. Tuo tarpu tokių kompanijų kaip Invalda INVL, NEO Finance, Panevėžio Statybos Tresto, PRFoods bei Utenos trikotažo minimas pelningumo rodiklis buvo su minuso ženklu.



ROA arba turto grąžos atveju jo prieaugiu per antrą šių metų ketvirtį galėjo pasigirti dvidešimt dvi analizuojamos įmonės, o kritimą fiksavo perpus mažiau. Atsižvelgus į tai nestebina, kad bendra šio pelningumo rodiklio mediana, lyginant su 2019 metų antru ketvirčiu, ūgtelėjo (iš neigiamos tapo teigiama), kaip ir visais kitais atvejais, išskyrus finansų sektorių, kur medianinis ROA tapo neigiamu. Buvo labai daug Baltijos biržų atstovių, kurios praėjusį ketvirtį, arba pirmą šių metų pusmetį baigė patyrusios grynuosius nuostolius, tad tuo pačiu ir jų turto grąža buvo neigiama (Arco Vara, Ditton pievadkezu rūpnica, EfTEN Real Estate Fund III, Invalda INVL, HansaMatrix, Kauno energija, NEO Finance, Pro Kapital Grupp, Panevėžio Statybos Trestas, PRFoods, Trigon Property Development, Utenos trikotažas ir Vilniaus baldai). Tuo tarpu didžiausius teigiamus bei dviženklius ROA rodiklius sugeneravo Baltika, MADARA Cosmetics, K2 LT ir Valmieras stikla skiedra.

Pažvelgus į naujausius santykinius finansinius rinkos vertės rodiklius matome, kad jie labai panašūs į OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA ir dividendinio pajamingumo medianinius rodiklius, t.y. jie taip pat žemi, kas tuo pačiu dalinai susiję su didžiąja dalimi mažesniu šioje apžvalgoje analizuojamų įmonių akcijų likvidumu. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad už praėjusius metus daugelis kompanijų nemokėjo dividendų. Bent šiuo metu iš esmės mažiausiais rinkos vertės rodikliais išsiskiria maisto produktų gamintojos ir mūsų šalies atstovės.

Nuo šių metų pradžios tarp apžvelgiamų bendrovių ūgtelėjo devyniolikos rinkos vertė, o likusių šešiolikos - krito. Kadangi daugiau kompanijų fiksavo savo akcijų kainų prieaugį, tad tai ir lėmė, kad bendra akcijų kainų pokyčių mediana 2020 metais yra teigiama, kai per visus praėjusius metus nors ir nežymiai, bet buvo neigiama, nes tuomet pabrango šešiolikos vertybiniai popieriai, o atpigo - devyniolikos. Labiausiai per šiuos metus ūgtelėjo analizuojamų Latvijos kompanijų ir pramonės atstovių rinkos vertės, o štai kaimynės Estijos bendrovių bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra neigiama.

Daugiausiai šiais metais brangusiųjų sąraše lyderiauja Linda Nektar, INVL Baltic Farmland, MADARA Cosmetics ir Valmieras stikla skiedra nuosavybės vertybiniai popieriai. Tuo tarpu labiausiai krito dviejų nekilnojamo turto bendrovių Pro Kapital Grupp ir INVL Baltic Real Estate bei mūsų šalies statybų bendrovės Panevėžio Statybos Tresto rinkos vertės.


INVL Baltic Farmland akcijų kaina gegužę pakilo virš ankstesnio rekordinio lygio, na o po to sulaukėme šio judesio tvarumo testavimo, kuris buvo sėkmingas. Tad ankstesnė viršūnė tapo nauju palaikymo lygiu, na o akcijų kaina pajudėjo link naujų rekordinių lygių.




Tęsiasi nauja MADARA Cosmetics akcijų kainos augimo tendencija, kuri prasidėjo maždaug pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje. Šiuo metu šturmuojami nauji visų laikų rekordiniai lygiai.




Valmieras stikla skiedra akcijų kaina suformavo kietą dugną ir dabar bando atšokti. Jei tai yra tvarus reiškinys, su laiku sulauksime dar didesnio akcijų kainos prieaugio.




Pro Kapital Grupp akcijų kaina po atšokimo nuo dugno šiuo metu korekguojasi. Tuo pačiu didėja tikimybė, kad vėl su laiku galim patestuoti dugną.




Panevėžio Statybos Tresto akcijų kaina ir toliau išlieka ilgalaikiame nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar 2011 metų pradžioje. Dabar testuojam prieš atšokimą buvusį suformuotą dugną, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis. Jei šis lygis atlaikys, sulauksime naujo atšokimo, priešingu atveju lauks naujo dugno paieškos.




Ekspress Grupp akcijų kaina šiuo metu testuoja prieš atšokimą suformuotą dugną. Jei šis lygis atlaikys, sulauksime dar vieno atšokimo, priešingu atveju lauktų naujo dugno paieškos.

 
Dar nėra komentarų