versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, Lietuvoje bei Senajame žemyne toliau didėja bedarbystė. Tiesa, euro zonoje ji ūgtelėjo mažiau nei laukta.
Liepą palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystės rodiklis Lietuvoje pakilo nuo 8.8 procento iki devynių procentų, kai prieš metus siekė 6.4 procento. Euro zonoje jis ūgtelėjo nuo 7.7 iki 7.9 procento (laukta, jog pakils iki aštuonių procentų), o štai bendroje sąjungoje padidėjo nuo 7.1 iki 7.2 procento, kai prieš metus buvo atitinkamai 7.5 ir 6.7 procento.
Remiantis turimais naujausiais duomenimis, didžiausia bedarbystė tarp sąjungos šalių išlieka Graikijoje (septyniolika procentų) bei Ispanijoje (15.8 procento), o štai mažiausia Čekijoje (2.7 procento) ir kaimyninėje Lenkijoje - 3.2 procento.
Per antrą šių metų vasaros mėnesį bedarbių skaičius Lietuvoje padidėjo trimis tūkstančiais iki 132 tūkstančių, kai prieš metus siekė 92 tūkstančius. Euro zonoje per minimą mėnesį bedarbių padaugėjo 344 tūkstančiais iki 12,793 milijonų, kai prieš metus jų buvo 12,299 milijonai, o štai Europos sąjungoje per liepą bedarbių padaugėjo 336 tūkstančiais iki 15,184 milijonų, kai praėjusių metų tą patį mėnesį šis rodiklis siekė 14,257 milijonus.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis Lietuvoje per antrą šių metų vasaros mėnesį, palyginus su pirmu, padidėjo nuo 21.8 iki 23.1 procento, kai prieš metus siekė tik 11.3 procento. Euro zonoje per liepą šis rodiklis pakilo nuo 17.2 iki 17.3 procento, o štai Europos sąjungoje - nuo 16.9 iki septyniolikos procentų, kai prieš metus buvo atitinkamai 15.6 procento ir penkiolika procentų.
Tarp sąjungos šalių, remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe yra Vokietijoje, kur ji siekia vos 5.7 procento bei Čekijoje, kur sudaro 8.9 procento. Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis yra Ispanijoje, kur siekia net 41.7 procento bei Graikijoje, kur sudaro 37.5 procento.
Liepą palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystės rodiklis Lietuvoje pakilo nuo 8.8 procento iki devynių procentų, kai prieš metus siekė 6.4 procento. Euro zonoje jis ūgtelėjo nuo 7.7 iki 7.9 procento (laukta, jog pakils iki aštuonių procentų), o štai bendroje sąjungoje padidėjo nuo 7.1 iki 7.2 procento, kai prieš metus buvo atitinkamai 7.5 ir 6.7 procento.
Remiantis turimais naujausiais duomenimis, didžiausia bedarbystė tarp sąjungos šalių išlieka Graikijoje (septyniolika procentų) bei Ispanijoje (15.8 procento), o štai mažiausia Čekijoje (2.7 procento) ir kaimyninėje Lenkijoje - 3.2 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis Lietuvoje per antrą šių metų vasaros mėnesį, palyginus su pirmu, padidėjo nuo 21.8 iki 23.1 procento, kai prieš metus siekė tik 11.3 procento. Euro zonoje per liepą šis rodiklis pakilo nuo 17.2 iki 17.3 procento, o štai Europos sąjungoje - nuo 16.9 iki septyniolikos procentų, kai prieš metus buvo atitinkamai 15.6 procento ir penkiolika procentų.
Tarp sąjungos šalių, remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe yra Vokietijoje, kur ji siekia vos 5.7 procento bei Čekijoje, kur sudaro 8.9 procento. Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis yra Ispanijoje, kur siekia net 41.7 procento bei Graikijoje, kur sudaro 37.5 procento.