versija spausdinimui
(0)
Vokietijos Centrinio banko Bundesbank vadovas Jens Weidmann trečiadienį teigė, kad norint išsaugoti euro zoną būtina Europos Centrinio banko (ECB) valstybinių obligacijų pirkimo programa.
Tokiu būdu jis pakomentavo Vokietijos federalinio konstitucinio teismo sprendimą antradienį pripažįstantį daugelį kaltinimų, esančių ieškiniuose, reikalaujančiuose pripažinti neteisėtą nuo 2015 metų ECB vykdytą valstybinių obligacijų įsigijimą.
Vokietijos teismo sprendimas lėmė euro kritimą dolerio ir Japonijos jenos atžvilgiu.
Mizuho banko valiutų rinkų skyriaus vadovas Neil Jones tikino, kad konstitucinio teismo sprendimas suneramino investuotojus, kurie nėra tikri šioje situacijoje, ar ECB sugebės vykdyti ekonominio skatinimo programas taip pat efektyviai, kaip JAV FED.
Kaip komentuoja Reuters, Vokietijos teismo sprendimas gali turėti įtakos visoje Europos Sąjungoje, nes jo svarba yra ne kas kita, kaip institucijos, valdančios Europos bendrąją valiutą, patikimumas.
Bundesbanko vadovas pripažino, kad nuomonės dėl ECB programos skiriasi, tačiau jis mano, kad ji būtina.
Teismo sprendimu, Europos Centrinis bankas viršijo savo galias, o pasyviai jį stebėjusios Vokietijos vyriausybė ir Bundestagas pažeidė piliečių konstitucines teises. Karlsrūhės teismas nenagrinėjo paskutinės ECB paramos šimtams milijardų eurų kovojant su koronaviruso pandemijos sukelta krize.
Nuo 2015 metų kovo mėnesio iki 2018 metų pabaigos euro zonos Centrinis bankas supirko obligacijų ir kitų vertybinių popierių, kuriuos išleido euro zonos vyriausybės, iš viso už maždaug 2,6 trilijono eurų sumą. Didžioji šio turto dalis buvo nupirkta pagal PSPP (Viešojo sektoriaus pirkimo programa) programą,dėl kurios buvo pateiktas skundas konstituciniam teismui. Praėjusių metų lapkričio pirmą dieną programa atnaujinta ribotai 20 milijardų eurų sumai per mėnesį.
Su šiek tiek daugiau nei 26 procentais ECB akcijų didžiausias jo akcininkas yra Bundesbankas ir tokia pati proporcija taikoma Vokietijos obligacijų pirkimui.
Tokiu būdu jis pakomentavo Vokietijos federalinio konstitucinio teismo sprendimą antradienį pripažįstantį daugelį kaltinimų, esančių ieškiniuose, reikalaujančiuose pripažinti neteisėtą nuo 2015 metų ECB vykdytą valstybinių obligacijų įsigijimą.
Vokietijos teismo sprendimas lėmė euro kritimą dolerio ir Japonijos jenos atžvilgiu.
Mizuho banko valiutų rinkų skyriaus vadovas Neil Jones tikino, kad konstitucinio teismo sprendimas suneramino investuotojus, kurie nėra tikri šioje situacijoje, ar ECB sugebės vykdyti ekonominio skatinimo programas taip pat efektyviai, kaip JAV FED.
Kaip komentuoja Reuters, Vokietijos teismo sprendimas gali turėti įtakos visoje Europos Sąjungoje, nes jo svarba yra ne kas kita, kaip institucijos, valdančios Europos bendrąją valiutą, patikimumas.
Bundesbanko vadovas pripažino, kad nuomonės dėl ECB programos skiriasi, tačiau jis mano, kad ji būtina.
Teismo sprendimu, Europos Centrinis bankas viršijo savo galias, o pasyviai jį stebėjusios Vokietijos vyriausybė ir Bundestagas pažeidė piliečių konstitucines teises. Karlsrūhės teismas nenagrinėjo paskutinės ECB paramos šimtams milijardų eurų kovojant su koronaviruso pandemijos sukelta krize.
Nuo 2015 metų kovo mėnesio iki 2018 metų pabaigos euro zonos Centrinis bankas supirko obligacijų ir kitų vertybinių popierių, kuriuos išleido euro zonos vyriausybės, iš viso už maždaug 2,6 trilijono eurų sumą. Didžioji šio turto dalis buvo nupirkta pagal PSPP (Viešojo sektoriaus pirkimo programa) programą,dėl kurios buvo pateiktas skundas konstituciniam teismui. Praėjusių metų lapkričio pirmą dieną programa atnaujinta ribotai 20 milijardų eurų sumai per mėnesį.
Su šiek tiek daugiau nei 26 procentais ECB akcijų didžiausias jo akcininkas yra Bundesbankas ir tokia pati proporcija taikoma Vokietijos obligacijų pirkimui.