versija spausdinimui
(5)
Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, Europos sąjungos ir visų valstybių narių reakcija į koronaviruso pandemijos krizę viršija 3 trilijonus eurų, iš kurių didžiausios yra nacionalinės priemonės, skirtos užtikrinti likvidumą įmonėms.
„ES naudoja naujas ir esamas priemones, kad suteiktų išteklius, reikalingus greitam, tvirtam ir suderintam reagavimui į koronaviruso pandemiją. Bendra iki šiol sutelkta suma yra 3,4 trilijono eurų“ - pirmadienio spaudos konferencijoje Briuselyje sakė EK atstovė spaudai Marta Wieczorek.
2,4 trilijono eurų yra nacionalinės priemonės įmonių likvidumui užtikrinti. Tačiau tai nėra pinigai iš biudžetų, o programos, patvirtintos remiantis lankstesne valstybės pagalbos teisine sistema kriziniu laikotarpiu.
Komisijos surinkta informacija rodo, kad kovai su krize iš valstybių narių biudžetų buvo skirta 330 milijardų eurų. Tai tapo įmanoma pasinaudojant Stabilumo ir augimo pakte numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, kuri leidžia vyriausybėms tapti labiau įsiskolinusioms, nesigilinant į ES finansinės drausmės taisykles.
Dar 100 milijardų eurų yra SURE iniciatyva, skirta finansuoti darbo vietų apsaugos programas. Pagal ją, remdamasi valstybių narių garantijomis, Europos Komisija turi skolintis pinigus finansų rinkose ir pervesti juos į sostines. Programa, be kita ko, buvo naudojama Vokietijoje per ankstesnę krizę. Jos dėka verslininkai gauna lėšų išmokėti atlyginimus darbuotojams, kurie paprastai turėtų būti atleisti iš darbo arba kuriems turėtų būti sumažintas darbo valandų skaičius.
Komisijos duomenys rodo, kad tikimasi, kad tiesioginė parama iš ES biudžeto sieks 70 milijardų eurų. Šie pinigai bus skirti sveikatos apsaugos sistemoms remti, padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat moksliniams tyrimams ir pagalbai Europos sąjungai nepriklausančioms šalims.
Europos investicijų bankas turi sutelkti daugiau nei 200 milijardų eurų įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, remti. Neseniai vykusiame susitikime ES finansų ministrai priėmė sprendimus šiuo klausimu.
Be to, bus skirta 240 milijardų eurų pagal Europos stabilumo mechanizmą (ESM). Šie asignavimai skirti padengti tiesiogines ir netiesiogines sveikatos priežiūros išlaidas. ESM lėšos bus prieinamos tik euro zonos šalims.
„Skaičiai rodo, kad ES yra įsipareigojusi padaryti viską, ko reikia piliečiams apsaugoti ir koronaviruso neigiamoms socialinėms bei ekonominėms pasekmėms sušvelninti. Žinoma, mes tikimės, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais šie skaičiai pasikeis“ - sakė Europos komisijos atstovė spaudai Marta Wieczorek.
„ES naudoja naujas ir esamas priemones, kad suteiktų išteklius, reikalingus greitam, tvirtam ir suderintam reagavimui į koronaviruso pandemiją. Bendra iki šiol sutelkta suma yra 3,4 trilijono eurų“ - pirmadienio spaudos konferencijoje Briuselyje sakė EK atstovė spaudai Marta Wieczorek.
2,4 trilijono eurų yra nacionalinės priemonės įmonių likvidumui užtikrinti. Tačiau tai nėra pinigai iš biudžetų, o programos, patvirtintos remiantis lankstesne valstybės pagalbos teisine sistema kriziniu laikotarpiu.
Komisijos surinkta informacija rodo, kad kovai su krize iš valstybių narių biudžetų buvo skirta 330 milijardų eurų. Tai tapo įmanoma pasinaudojant Stabilumo ir augimo pakte numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, kuri leidžia vyriausybėms tapti labiau įsiskolinusioms, nesigilinant į ES finansinės drausmės taisykles.
Dar 100 milijardų eurų yra SURE iniciatyva, skirta finansuoti darbo vietų apsaugos programas. Pagal ją, remdamasi valstybių narių garantijomis, Europos Komisija turi skolintis pinigus finansų rinkose ir pervesti juos į sostines. Programa, be kita ko, buvo naudojama Vokietijoje per ankstesnę krizę. Jos dėka verslininkai gauna lėšų išmokėti atlyginimus darbuotojams, kurie paprastai turėtų būti atleisti iš darbo arba kuriems turėtų būti sumažintas darbo valandų skaičius.
Komisijos duomenys rodo, kad tikimasi, kad tiesioginė parama iš ES biudžeto sieks 70 milijardų eurų. Šie pinigai bus skirti sveikatos apsaugos sistemoms remti, padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat moksliniams tyrimams ir pagalbai Europos sąjungai nepriklausančioms šalims.
Europos investicijų bankas turi sutelkti daugiau nei 200 milijardų eurų įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, remti. Neseniai vykusiame susitikime ES finansų ministrai priėmė sprendimus šiuo klausimu.
Be to, bus skirta 240 milijardų eurų pagal Europos stabilumo mechanizmą (ESM). Šie asignavimai skirti padengti tiesiogines ir netiesiogines sveikatos priežiūros išlaidas. ESM lėšos bus prieinamos tik euro zonos šalims.
„Skaičiai rodo, kad ES yra įsipareigojusi padaryti viską, ko reikia piliečiams apsaugoti ir koronaviruso neigiamoms socialinėms bei ekonominėms pasekmėms sušvelninti. Žinoma, mes tikimės, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais šie skaičiai pasikeis“ - sakė Europos komisijos atstovė spaudai Marta Wieczorek.