versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat šiandien paskelbė naujausius pramonės produkcijos duomenis. Paaiškėjo, jog ji smuktelėjo tiek mūsų šalyje, tiek ir euro zonoje.
Vasarį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos apimtys euro zonoje susitraukė 0.1 procento, kai sausį fiksuotas 2.3 procento prieaugis. Nuosmukis dvigubai mažesnis nei laukta.
Lietuvoje pramonės veiklos apimtys per antrą šių metų mėnesį susitraukė 0.3 procento, kai mėnesį prieš tai krito 2.8 procento, o štai Europos sąjungoje šis rodiklis nepakilo, kai sausį pakilo 2.1 procento.
Per paskutinį žiemos mėnesį euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba krito dviem procentais, kapitalo prekių - 1.5 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių ir tarpinių prekių gamyba pakilo po 0.4 procento, o energijos - 0.7 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba smuko 1.4 procento, kapitalo prekių - 1.2 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių ir tarpinių prekių gamyba paaugo po 0.6 procento, o energijos padidėjo vienu procentu.
Vasarį tarp Europos sąjungos šalių labiausiai pramonės produkcija krito Graikijoje (3.7 procento) ir Portugalijoje (2.8 procento), o daugiausiai paaugo Estijoje (8.7 procento) ir Danijoje (3.7 procento).
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai vasarį, palyginus su sausiu, metinis šio rodiklio kritimas euro zonoje padidėjo nuo 1.7 iki 1.9 procento, kai laukta, jog kritimas sieks vidutiniškai du procentus. Europos sąjungoje metinis kritimas sumažėjo nuo 1.5 iki 1.3 procento, o Lietuvoje vasarį fiksuotas 0.1 procento prieaugis, kai dar mėnesį prieš tai buvo fiksuojama, kad palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pramonės produkcija susitraukė 4.9 procento.
Euro zonoje vasarį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kapitalo prekių gamyba krito 3.6 procento, energijos - 2.2 procento, tarpinių prekių - 0.8 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 0.1 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių - 0.9 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba krito 3.1 procento, energijos - 1.7 procento, tarpinių prekių - 0.2 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių padidėjo 0.5 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių - 1.5 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per metus labiausiai pramonės produkcija krito Liuksemburge (aštuoniais procentais) ir Airijoje (6.8 procento), tuo tarpu daugiausiai pakilo Maltoje (10.5 procento) ir Lenkijoje (3.6 procento).
Vasarį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos apimtys euro zonoje susitraukė 0.1 procento, kai sausį fiksuotas 2.3 procento prieaugis. Nuosmukis dvigubai mažesnis nei laukta.
Lietuvoje pramonės veiklos apimtys per antrą šių metų mėnesį susitraukė 0.3 procento, kai mėnesį prieš tai krito 2.8 procento, o štai Europos sąjungoje šis rodiklis nepakilo, kai sausį pakilo 2.1 procento.
Per paskutinį žiemos mėnesį euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba krito dviem procentais, kapitalo prekių - 1.5 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių ir tarpinių prekių gamyba pakilo po 0.4 procento, o energijos - 0.7 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba smuko 1.4 procento, kapitalo prekių - 1.2 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių ir tarpinių prekių gamyba paaugo po 0.6 procento, o energijos padidėjo vienu procentu.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai vasarį, palyginus su sausiu, metinis šio rodiklio kritimas euro zonoje padidėjo nuo 1.7 iki 1.9 procento, kai laukta, jog kritimas sieks vidutiniškai du procentus. Europos sąjungoje metinis kritimas sumažėjo nuo 1.5 iki 1.3 procento, o Lietuvoje vasarį fiksuotas 0.1 procento prieaugis, kai dar mėnesį prieš tai buvo fiksuojama, kad palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pramonės produkcija susitraukė 4.9 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per metus labiausiai pramonės produkcija krito Liuksemburge (aštuoniais procentais) ir Airijoje (6.8 procento), tuo tarpu daugiausiai pakilo Maltoje (10.5 procento) ir Lenkijoje (3.6 procento).