versija spausdinimui
(2)
Po to kai praėjusi savaitę Volstryte pasibaigė kritimu, šią savaitę, kaip ir ankstesnę, vėl pradėjome kilimu, kurį pagal prieaugį iš tiesų galima vadinti įspūdingu raliu: Dow Jones 22679.99 (+7.73%), S&P500 2663.68 (+7.03%), Nasdaq 7913.24 (+7.33%).
Tačiau žvelgiant į indeksų didėjimo skalę, sunku būti optimistiškam, nes tokie reikšmingi svyravimai yra veikiau netikrumo ir neramumų laikotarpio, o ne stabilumo ženklas. Todėl galima manyti, kad tai reakcija į šiek tiek geresnę informaciją apie kovą su koronaviruso pandemija, kad pakelti pastebimai kritusias įmonių ir bankų akcijų kainas.
Kelias savaites rinka yra sutelkta į tris problemas. Pirmoji yra dienos epidemiologinė statistika, iš kurios investuotojai bando išskaičiuoti, kiek laiko ekonomika bus apribota. Antrasis - precedento neturintis vyriausybių ir centrinių bankų, kurie, kaip ir per 2009 metų krizę, bando „atspausdinti“ trilijonus dolerių, eurų ir jenų, veiksmai. Ir trečiasis yra bandymas įvertinti ekonominės žalos mastą ir palyginti greito ekonomikos „paleidimo“ galimybes.
Ekspertų vertinimu, COVID-19 sukeltos infekcijos ir mirčių kreivė slenka, o JAV prezidentas Donald Trump teigė, kad yra pagerėjimo ženklų, galinčių reikšti mažiau bendrapiliečių mirčių. Taip pat pastebima naujų infekcijų skaičiaus mažėjimo tendencija Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Šiose paskutinėse šalyse jau kalbama apie laipsnišką judėjimo ir verslo valdymo apribojimų panaikinimą.
Be to, pirmadienį JAV centrinis bankas paskelbė, kad pirks iš bankų mažoms įmonėms išduotas paskolas pagal vyriausybės darbo vietų apsaugos programą. Praktiškai tai yra „neriboto QE“ išplėtimas, apie kurį FED paskelbė kovo mėnesį.
Dėl tokio pastebimo šuolio, į S&P 500 indeksą įtrauktos įmonės atgavo apie vieną trilijoną dolerių savo rinkos vertės.
Prie pirmadienio indekso prieaugio labiausiai prisidėjo bankų sektorius, kuris užfiksavo geriausią prekybos dieną biržoje per daugiau nei savaitę. Tokių bankų kaip Bank of America, Citigroup, Wells Fargo ir JPMorgan akcijos pabrango nuo 5 iki 8 procentų.
Taip pat buvo populiarūs komunalinių paslaugų, nekilnojamojo turto ir vartojimo prekių sektorių atstovų vertybiniai popieriai. Degalų ir energetikos pramonė turėjo palyginti silpną dieną, lyginant su likusia rinkos dalimi. Naftos kainų kritimas, kurį nulėmė atidėtos Rusijos derybos su Saudo Arabija dėl gavybos lygio mažinimo, jai buvo žalingas.
Boeing buvo netikėta pirmadienio sesijos žvaigždė tarp didžiausių bendrovių ir bankų. Orlaivių gamintojo akcijų kaina šoktelėjo daugiau nei devyniolika procentų. Tai gali nustebinti, turint omenyje, kad sekmadienį koncernas paskelbė pratęsiantis gamybos operacijų sustabdymą Vašingtono gamykloje ir mokėjimų sustabdymą maždaug 30 tūkstančių darbuotojų.
Tačiau žvelgiant į indeksų didėjimo skalę, sunku būti optimistiškam, nes tokie reikšmingi svyravimai yra veikiau netikrumo ir neramumų laikotarpio, o ne stabilumo ženklas. Todėl galima manyti, kad tai reakcija į šiek tiek geresnę informaciją apie kovą su koronaviruso pandemija, kad pakelti pastebimai kritusias įmonių ir bankų akcijų kainas.
Kelias savaites rinka yra sutelkta į tris problemas. Pirmoji yra dienos epidemiologinė statistika, iš kurios investuotojai bando išskaičiuoti, kiek laiko ekonomika bus apribota. Antrasis - precedento neturintis vyriausybių ir centrinių bankų, kurie, kaip ir per 2009 metų krizę, bando „atspausdinti“ trilijonus dolerių, eurų ir jenų, veiksmai. Ir trečiasis yra bandymas įvertinti ekonominės žalos mastą ir palyginti greito ekonomikos „paleidimo“ galimybes.
Ekspertų vertinimu, COVID-19 sukeltos infekcijos ir mirčių kreivė slenka, o JAV prezidentas Donald Trump teigė, kad yra pagerėjimo ženklų, galinčių reikšti mažiau bendrapiliečių mirčių. Taip pat pastebima naujų infekcijų skaičiaus mažėjimo tendencija Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Šiose paskutinėse šalyse jau kalbama apie laipsnišką judėjimo ir verslo valdymo apribojimų panaikinimą.
Be to, pirmadienį JAV centrinis bankas paskelbė, kad pirks iš bankų mažoms įmonėms išduotas paskolas pagal vyriausybės darbo vietų apsaugos programą. Praktiškai tai yra „neriboto QE“ išplėtimas, apie kurį FED paskelbė kovo mėnesį.
Dėl tokio pastebimo šuolio, į S&P 500 indeksą įtrauktos įmonės atgavo apie vieną trilijoną dolerių savo rinkos vertės.
Prie pirmadienio indekso prieaugio labiausiai prisidėjo bankų sektorius, kuris užfiksavo geriausią prekybos dieną biržoje per daugiau nei savaitę. Tokių bankų kaip Bank of America, Citigroup, Wells Fargo ir JPMorgan akcijos pabrango nuo 5 iki 8 procentų.
Taip pat buvo populiarūs komunalinių paslaugų, nekilnojamojo turto ir vartojimo prekių sektorių atstovų vertybiniai popieriai. Degalų ir energetikos pramonė turėjo palyginti silpną dieną, lyginant su likusia rinkos dalimi. Naftos kainų kritimas, kurį nulėmė atidėtos Rusijos derybos su Saudo Arabija dėl gavybos lygio mažinimo, jai buvo žalingas.
Boeing buvo netikėta pirmadienio sesijos žvaigždė tarp didžiausių bendrovių ir bankų. Orlaivių gamintojo akcijų kaina šoktelėjo daugiau nei devyniolika procentų. Tai gali nustebinti, turint omenyje, kad sekmadienį koncernas paskelbė pratęsiantis gamybos operacijų sustabdymą Vašingtono gamykloje ir mokėjimų sustabdymą maždaug 30 tūkstančių darbuotojų.