
Vasarį palyginus su sausiu, bedarbystė euro zonoje smuktelėjo nuo 7.4 iki 7.3 procento, kai prieš metus siekė 7.8 procento. Lietuvoje ji nepakito ir sudarė 6.6 procento, o Europos sąjungoje - 6.5 procento. Praėjusių metų paskutinį žiemos mėnesį bedarbystė siekė atitinkamai 6 procento ir 6.9 procento.
Tarp sąjungos šalių per antrą šių metų mėnesį mažiausias bedarbystės lygis buvo Čekijoje (2 procentai) bei Lenkijoje ir Nuderlanduose, kur siekė po 2.9 procento, o štai didžiausias išliko Graikijoje (16.3 procento) ir Ispanijoje (13.6 procento).
Per metus bedarbystė krito net devyniolikoje sąjungos šalių, Vokietijoje ir Portugalijoje nepakito, o štai Čekijoje, Rumunijoje, Liuksemburge, Estijoje, Lietuvoje, Švedijoje, Graikijoje, Kipre ir Kroatijoje - ūgtelėjo.

Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis mūsų šalyje vasarį, palyginus su sausiu, krito nuo 14.3 iki 14.2 procento, kai prieš metus siekė 10.7 procento. Europos sąjungoje atitinkamai nepakito ir sudarė 14.9 procento, o praėjusių metų vasarį - 15.5 procento. Euro zonoje krito nuo 15.6 iki 15.5 procento, kai prieš metus siekė 16.1 procento.
Jaunimo tarpe tarp sąjungos šalių mažiausia bedarbystė išlieka Čekijoje ir Vokietijoje - po 5.3 procento, o didžiausia - Graikijoje (34.7 procento) ir Ispanijoje (30.9 procento).