versija spausdinimui
(1)
Amerikos Federalinis Rezervų bankas pirmadienį pažadėjo, kad pirks viską iš visų už bet kokią kainą. Bet net tai nesustabdė akcijų išpardavimo. Pirmadienį paaiškėjo, kad koronaviruso plėtimasis yra stipresnis nei FED monetarinis išplėtimas.
Tiesa, praėjusios savaitės scenarijus pasikartojo šiek tiek švelniau. Šios savaitės pradžioje Amerikos Centrinis bankas paskelbė apie priemones, kurios niekada nebuvo naudojamos anksčiau. Federalinis Rezervų bankas paskelbė neribotą iždo ir hipotekos obligacijų pirkimą ir pradėjo keletą neeilinių programų, suteikiančių galimybę gauti kreditą didelėms korporacijoms ir valstybinėms institucijoms. Iš esmės tai yra visos valstybės pagalbos planas ir dirbtinis kainų palaikymas, daugeliu atvejų - beverčių skolų.
Atrodytų, kad neribotas ir iš esmės begalinis QE turi sustabdyti turto kainų kritimą. Tačiau vėl taip nenutiko. Nepaisant beveik apokaliptinio FED intervencijos masto, akcijų indeksai vos kelias minutes stovėjo virš linijos žyminčios nulį bei galiausiai jie užfiksavo nuosmukius, tiesa, prekybos sesijos metu jie buvo nukritę ir dar daugiau.
Pirmadienį S&P500 indeksas smuktelėjo 2,93 procento, o prekybos sesijos metu pirmą kartą nuo 2016 metų gruodžio mėnesio buvo nukritęs žemiau 2200 punktų. Dow Jones indeksas po beveik 582 punktų (arba 3 procentų) praradimo pasiekė 18591,93 punktų lygį ir grįžo į JAV prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Donald Trump, metu buvusį lygį. Tai yra dabartinio prezidento, kuris ne kartą gyrėsi bulių rinkos akcijų biržoje pasiekimais taip, tarsi tai būtų jo nuopelnas, asmeninis ir politinis pralaimėjimas. Bet štai technologijų sektoriaus atstovių bendras indeksas Nasdaq Composite prekybos savaitę pradėjo smukdamas tik 0,27 procento bei beveik pasiekė pliusą sesijos pabaigoje.
Kitą vertus, pirmadienio nuosmukiai Volstryte taip pat gali būti interpretuojami kaip investuotojų reakcija į prieš kelias dienas paskelbto milžiniško fiskalinio paketo nepriėmimą. Senate buvo užblokuotas pasiūlymas pasiskolinti ir išleisti 1,4 trilijono dolerių sumą. Tai beveik tas pats reginys, kaip 2008 metų rudenį, kai Kongresas iš pradžių atmetė TARP programą, kuri iš tikrųjų buvo pagrindas gelbėjant Volstrytą nuo bankroto.
Tokia prekybos sesija visais atvejais atrodo baisi. Visų pirma, tai sulaužo Volstryto žaidėjų moralę - kadangi net „atominė“ FED intervencija nepadėjo, kas tuomet gali padėti? Antra, dėl to, kad rinka užfiksavo naujus minimus bei per pastarąsias dvi savaites taip ir nesulaukėme rimtesnio, t.y. didesnio, ilgiau užtrukusio atšokimo Amerikos akcijų rinkoje. Per vieną mėnesį pasaulinės akcijų rinkos perėjo nuo euforinio istorinių maksimumų nustatymo iki paniško globalios depresijos diskontavimo. Nes recesija - nuosmukis jau yra faktas ir tikriausiai jau yra įtrauktas į akcijų vertinimą.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas ir kiti Centriniai bankai kovoja su krize naudodamiesi priemonėmis, kurios pasirodė veiksmingos (bent jau kurį laiką) 2008 metais. Tačiau rinkoje vis labiau įsigali įsitikinimas, kad šį kartą jie gali neišgelbėti situacijos, nes tai yra krizė, kuri skiriasi nuo tos prieš 12 metų. Nors problemos pobūdis yra panašus (per didelė skola ir staigus ekonominės veiklos nuosmukis), dabar mes susiduriame su ekonomine depresija, kurią sukelia pandemijos baimė.
Kol kas koronaviruso baimė paralyžiuoja vis naują JAV valstiją ir lemia, kad iš tikrųjų uždaroma didžiausia pasaulio ekonomika. Jau keletą dienų Europoje matome panašų scenarijų, kai valdžios institucijos draudžia tolesnę veiklą, užrakindamos žmones namuose, paralyžiuodamos transportą, prekybą, paslaugas ir pramonę. Ir kol tęsis šis pasaulinis blokavimas, akcijų rinkoms bus sunku.
Tačiau kitą vertus savaitės pradžioje sulaukėme naftos kainos augimo. Brent žaliavinė nafta pabrango virš dviejų procentų, o WTI - virš šešių procentų. Be to, informacija apie Amerikos Centrinio banko planus neribota apimtimi supirkinėti aktyvus rinkoje lėmė aukso (virš penkių procentų), sidabro (virš septynių procentų) bei platinos (virš keturių procentų) kainų šuolius, o štai Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas smuktelėjo nuo 0,885 iki 0,763 procento.
Tiesa, praėjusios savaitės scenarijus pasikartojo šiek tiek švelniau. Šios savaitės pradžioje Amerikos Centrinis bankas paskelbė apie priemones, kurios niekada nebuvo naudojamos anksčiau. Federalinis Rezervų bankas paskelbė neribotą iždo ir hipotekos obligacijų pirkimą ir pradėjo keletą neeilinių programų, suteikiančių galimybę gauti kreditą didelėms korporacijoms ir valstybinėms institucijoms. Iš esmės tai yra visos valstybės pagalbos planas ir dirbtinis kainų palaikymas, daugeliu atvejų - beverčių skolų.
Atrodytų, kad neribotas ir iš esmės begalinis QE turi sustabdyti turto kainų kritimą. Tačiau vėl taip nenutiko. Nepaisant beveik apokaliptinio FED intervencijos masto, akcijų indeksai vos kelias minutes stovėjo virš linijos žyminčios nulį bei galiausiai jie užfiksavo nuosmukius, tiesa, prekybos sesijos metu jie buvo nukritę ir dar daugiau.
Pirmadienį S&P500 indeksas smuktelėjo 2,93 procento, o prekybos sesijos metu pirmą kartą nuo 2016 metų gruodžio mėnesio buvo nukritęs žemiau 2200 punktų. Dow Jones indeksas po beveik 582 punktų (arba 3 procentų) praradimo pasiekė 18591,93 punktų lygį ir grįžo į JAV prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Donald Trump, metu buvusį lygį. Tai yra dabartinio prezidento, kuris ne kartą gyrėsi bulių rinkos akcijų biržoje pasiekimais taip, tarsi tai būtų jo nuopelnas, asmeninis ir politinis pralaimėjimas. Bet štai technologijų sektoriaus atstovių bendras indeksas Nasdaq Composite prekybos savaitę pradėjo smukdamas tik 0,27 procento bei beveik pasiekė pliusą sesijos pabaigoje.
Kitą vertus, pirmadienio nuosmukiai Volstryte taip pat gali būti interpretuojami kaip investuotojų reakcija į prieš kelias dienas paskelbto milžiniško fiskalinio paketo nepriėmimą. Senate buvo užblokuotas pasiūlymas pasiskolinti ir išleisti 1,4 trilijono dolerių sumą. Tai beveik tas pats reginys, kaip 2008 metų rudenį, kai Kongresas iš pradžių atmetė TARP programą, kuri iš tikrųjų buvo pagrindas gelbėjant Volstrytą nuo bankroto.
Tokia prekybos sesija visais atvejais atrodo baisi. Visų pirma, tai sulaužo Volstryto žaidėjų moralę - kadangi net „atominė“ FED intervencija nepadėjo, kas tuomet gali padėti? Antra, dėl to, kad rinka užfiksavo naujus minimus bei per pastarąsias dvi savaites taip ir nesulaukėme rimtesnio, t.y. didesnio, ilgiau užtrukusio atšokimo Amerikos akcijų rinkoje. Per vieną mėnesį pasaulinės akcijų rinkos perėjo nuo euforinio istorinių maksimumų nustatymo iki paniško globalios depresijos diskontavimo. Nes recesija - nuosmukis jau yra faktas ir tikriausiai jau yra įtrauktas į akcijų vertinimą.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas ir kiti Centriniai bankai kovoja su krize naudodamiesi priemonėmis, kurios pasirodė veiksmingos (bent jau kurį laiką) 2008 metais. Tačiau rinkoje vis labiau įsigali įsitikinimas, kad šį kartą jie gali neišgelbėti situacijos, nes tai yra krizė, kuri skiriasi nuo tos prieš 12 metų. Nors problemos pobūdis yra panašus (per didelė skola ir staigus ekonominės veiklos nuosmukis), dabar mes susiduriame su ekonomine depresija, kurią sukelia pandemijos baimė.
Kol kas koronaviruso baimė paralyžiuoja vis naują JAV valstiją ir lemia, kad iš tikrųjų uždaroma didžiausia pasaulio ekonomika. Jau keletą dienų Europoje matome panašų scenarijų, kai valdžios institucijos draudžia tolesnę veiklą, užrakindamos žmones namuose, paralyžiuodamos transportą, prekybą, paslaugas ir pramonę. Ir kol tęsis šis pasaulinis blokavimas, akcijų rinkoms bus sunku.
Tačiau kitą vertus savaitės pradžioje sulaukėme naftos kainos augimo. Brent žaliavinė nafta pabrango virš dviejų procentų, o WTI - virš šešių procentų. Be to, informacija apie Amerikos Centrinio banko planus neribota apimtimi supirkinėti aktyvus rinkoje lėmė aukso (virš penkių procentų), sidabro (virš septynių procentų) bei platinos (virš keturių procentų) kainų šuolius, o štai Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas smuktelėjo nuo 0,885 iki 0,763 procento.
