versija spausdinimui
(14)
To daugelis apskritai nėra matę, t.y. atsidarius pirmadienio prekybos sesijai naftos kaina biržoje driokstelėjo žemyn iškart net virš trisdešimties procentų. To kitaip kaip KRACHU ir nepavadinsi. Žinoma, į tai sureagavo ir kitų aktyvų vertės. Taigi, per pastarąsias kelias savaites viskas finansų rinkose apsivertė aukštyn kojom.
Naftos kaina įspūdingai krito po informacijos iš Saudo Arabijos, kuri pradeda kainų karą su Rusija. Tai tikra „kraujo vonia“. Brent žaliavinės naftos kaina prekybos pradžioje nukrito beveik 31 procentu iki 31,25 dolerių už barelį, o WTI naftos kaina nusmuko „tik“ 27 procentais iki 30,07 dolerių.
Tai reiškia didžiausią vienos dienos naftos kainų kritimą nuo 1991 metų sausio 17 dienos per pirmąjį konfliktą Persijos įlankoje. Nors prasidėjus prekybai kainos „šiek tiek“ atšoko, tačiau po to vis tiek pajudėjo dar labiau žemyn.
Toks staigus žalios naftos išpardavimas yra Saudo Arabijos pranešimo, kad nuo balandžio ji maksimaliai padidins naftos gavybą, rezultatas. Tai reiškia, kad iš pradžių naftos gavyba padidės iki maždaug 10 - 11 milijonų barelių per dieną nuo 9,7 milijono barelių per dieną. Neoficiali informacija rodo, kad per dieną naftos gavyba vis dar gali išaugti iki 12 milijonų barelių naftos. Šis Saudo Arabijos veiksmas yra susitarimo, įpareigojančio OPEC su Rusija laikytis naftos gavybos ribojimo, sulaužymo rezultatas.
Praėjusios savaitės pabaigoje OPEC kartelio atstovai susitiko dėl bendrų žingsnių naftos kainoms didinti. Ši žaliava nuo metų pradžios iki praėjusio ketvirtadienio buvo atpigusi 25 - 27 procentais priklausomai nuo rūšies, dėl transporto krizės, kurią sukėlė koronaviruso epidemijos protrūkis. OPEC šalys norėjo susitarti dėl naftos gavybos mažinimo, dėl kurio turėjo kilti šios žaliavos kainos. Kartelis šioje srityje bendradarbiauja su Rusija nuo 2016 metų (sukurdamas vadinamąjį OPEC+), tačiau šį kartą OPEC ir Rusija nepasiekė susitarimo.
Tai sukėlė staigų naftos kainų kritimą jau penktadienį, kai žaliavos kaina nukrito daugiau nei devyniais procentais. Nesusitarimas reiškia, kad dabartiniai susitarimai dėl naftos lygio galios tik iki kovo pabaigos.
Rusija, nesutikdama mažinti gavybos, nori padaryti spaudimą JAV, kuri pastaraisiais metais pradėjusi išgauti naftą iš skalūnų tapo didžiausia šios žaliavos išgavėja pasaulyje. Problema ta, kad naftą išgauti iš skalūnų verta tik tada, kai jos kaina yra pakankamai aukšta. Naftos gavyba iš kai kurių skalūnų telkinių JAV, kai ši žaliava rinkoje kainuoja 50 dolerių ar mažiau, yra tiesiog nuostolinga.
Sekmadienį didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja Saudo Arabija nusprendė reaguoti į susitarimo stoką. Saudo naftos milžinė Saudi Aramco pasiūlė precedento neturintį naftos kainų sumažinimą klientams Azijoje, Europoje ir JAV.
Padėtis naftos rinkoje iškart paveikė prekybą kitomis finansinėmis priemonėmis. Pagrindinių JAV akcijų indeksų ateities sandorių rinka savaitę pradėjo smarkiu kritimu, o Azijos šalių akcijų rinkose vyrauja taip pat dideli nuosmukiai. Tuo tarpu Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas smuktelėjo iki naujų rekordinių žemumų, t.y. iki 0,674 procento.
Naftos kaina įspūdingai krito po informacijos iš Saudo Arabijos, kuri pradeda kainų karą su Rusija. Tai tikra „kraujo vonia“. Brent žaliavinės naftos kaina prekybos pradžioje nukrito beveik 31 procentu iki 31,25 dolerių už barelį, o WTI naftos kaina nusmuko „tik“ 27 procentais iki 30,07 dolerių.
Tai reiškia didžiausią vienos dienos naftos kainų kritimą nuo 1991 metų sausio 17 dienos per pirmąjį konfliktą Persijos įlankoje. Nors prasidėjus prekybai kainos „šiek tiek“ atšoko, tačiau po to vis tiek pajudėjo dar labiau žemyn.
Toks staigus žalios naftos išpardavimas yra Saudo Arabijos pranešimo, kad nuo balandžio ji maksimaliai padidins naftos gavybą, rezultatas. Tai reiškia, kad iš pradžių naftos gavyba padidės iki maždaug 10 - 11 milijonų barelių per dieną nuo 9,7 milijono barelių per dieną. Neoficiali informacija rodo, kad per dieną naftos gavyba vis dar gali išaugti iki 12 milijonų barelių naftos. Šis Saudo Arabijos veiksmas yra susitarimo, įpareigojančio OPEC su Rusija laikytis naftos gavybos ribojimo, sulaužymo rezultatas.
Praėjusios savaitės pabaigoje OPEC kartelio atstovai susitiko dėl bendrų žingsnių naftos kainoms didinti. Ši žaliava nuo metų pradžios iki praėjusio ketvirtadienio buvo atpigusi 25 - 27 procentais priklausomai nuo rūšies, dėl transporto krizės, kurią sukėlė koronaviruso epidemijos protrūkis. OPEC šalys norėjo susitarti dėl naftos gavybos mažinimo, dėl kurio turėjo kilti šios žaliavos kainos. Kartelis šioje srityje bendradarbiauja su Rusija nuo 2016 metų (sukurdamas vadinamąjį OPEC+), tačiau šį kartą OPEC ir Rusija nepasiekė susitarimo.
Tai sukėlė staigų naftos kainų kritimą jau penktadienį, kai žaliavos kaina nukrito daugiau nei devyniais procentais. Nesusitarimas reiškia, kad dabartiniai susitarimai dėl naftos lygio galios tik iki kovo pabaigos.
Rusija, nesutikdama mažinti gavybos, nori padaryti spaudimą JAV, kuri pastaraisiais metais pradėjusi išgauti naftą iš skalūnų tapo didžiausia šios žaliavos išgavėja pasaulyje. Problema ta, kad naftą išgauti iš skalūnų verta tik tada, kai jos kaina yra pakankamai aukšta. Naftos gavyba iš kai kurių skalūnų telkinių JAV, kai ši žaliava rinkoje kainuoja 50 dolerių ar mažiau, yra tiesiog nuostolinga.
Sekmadienį didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja Saudo Arabija nusprendė reaguoti į susitarimo stoką. Saudo naftos milžinė Saudi Aramco pasiūlė precedento neturintį naftos kainų sumažinimą klientams Azijoje, Europoje ir JAV.
Padėtis naftos rinkoje iškart paveikė prekybą kitomis finansinėmis priemonėmis. Pagrindinių JAV akcijų indeksų ateities sandorių rinka savaitę pradėjo smarkiu kritimu, o Azijos šalių akcijų rinkose vyrauja taip pat dideli nuosmukiai. Tuo tarpu Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas smuktelėjo iki naujų rekordinių žemumų, t.y. iki 0,674 procento.
,kazkaip manau matrioskynas neivertina arabu rezervu ir jie gali eiti vabank ,kol ivanuska duraciok ateis ant opec kilimelio
