Laiku negrąžintos gyventojų skolos pastaraisiais mėnesiais didėja neregėtais tempais. Jos priartėjo prie 200 mln. litų. Ir tai – tik vienos skolininkus registruojančios bendrovės duomenys. Šiuo metu skolų nesugeba grąžinti apie 195 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jų skolos per metus padidėjo beveik pusantro karto – nuo 138 iki 196 mln. litų, rašoma „Lietuvos Ryto“ priede „Vartai“.
Didžiausią Lietuvoje skolininkų registrą sukūrusios bendrovės „Creditinfo Lietuva“ vadovas Andrius Bogdanovičius teigia, kad gyventojų skolos pastebimai pradėjo augti šių metų pradžioje. Vien vasarį jos padidėjo beveik 25 mln. litų.
Prasčiausia padėtis – finansiniame sektoriuje. Per metus gyventojų blogos skolos bankams, išperkamosios nuomos ir kredito bendrovėms išaugo beveik dvigubai – nuo 57 iki 110 mln. litų.
Reali situacija yra dar prastesnė, nes apie skolų nemokančius klientus įvairias paslaugas teikiančios bendrovės praneša savo nuožiūra. Į bendrus skolininkų sąrašus žmonės patenka per 30-90 dienų.
Kita tendencija – vėluojamų grąžinti skolų skaičius auga kur kas lėčiau nei skolų suma.
Prieš metus bendrovės duomenų bazėse buvo užfiksuota apie 220 tūkst. skolų, balandžio pradžioje – 231 tūkst. Tačiau vidutinė skola padidėjo nuo 626 iki 849 litų. Bendras skolų skaičius per metus padidėjo apie 11 tūkst., o skolų skaičius vien finansiniam sektoriui – net 21 tūkstančiu: nuo 50 iki 71 tūkstančio. Vidutinė skola finansiniam sektoriui išaugo nuo 1132 iki 1540 litų.
Per pirmuosius šių metų mėnesius kompanijos „Gelvora“ išieškomų skolų suma padidėjo dešimtadaliu.
Skolininkų sąrašuose šiais metais į akis labiausiai krinta išaugęs žmonių, nesugebančių atiduoti aktyviai reklamuojamų greitųjų kreditų, skaičius. „Naujos informacijos apie greitųjų kreditų negrąžinančius žmones gauname kasdien. Gyventojai labai aktyviai naudojasi tokių kompanijų paslaugomis, todėl probleminių klientų skaičius ir laiku negrąžintos sumos auga geometrine progresija.
Greitųjų kreditų kompanijos šiuo metu taiko didžiausias – keliasdešimt ar kelis šimtus procentų siekiančias metines palūkanas. Jos, skirtingai nei didieji komerciniai bankai, su skolininkais kovoja atkakliau“, – sakė bendrovės „Gelvora“ kreditų valdymo konsultacijų skyriaus vadovė Laura Jablonskienė.
Komerciniai bankai juos prižiūrinčiam Lietuvos bankui apie blogas paskolas praneša tuomet, kai jas grąžinti klientai delsia daugiau nei 60 dienų. Sausio pradžioje uždelsti mokėjimai sudarė 0,7 proc. visų paimtų būsto paskolų dalies. Panašus rodiklis buvo ir 2006 metais. Kiek blogesnė padėtis vartojamųjų paskolų rinkoje. Uždelsti mokėjimai metų pradžioje sudarė 1,5 proc. visų vartojamųjų paskolų. 2006 metais blogos paskolos sudarė 2 procentus.
Didžiausią Lietuvoje skolininkų registrą sukūrusios bendrovės „Creditinfo Lietuva“ vadovas Andrius Bogdanovičius teigia, kad gyventojų skolos pastebimai pradėjo augti šių metų pradžioje. Vien vasarį jos padidėjo beveik 25 mln. litų.
Prasčiausia padėtis – finansiniame sektoriuje. Per metus gyventojų blogos skolos bankams, išperkamosios nuomos ir kredito bendrovėms išaugo beveik dvigubai – nuo 57 iki 110 mln. litų.
Reali situacija yra dar prastesnė, nes apie skolų nemokančius klientus įvairias paslaugas teikiančios bendrovės praneša savo nuožiūra. Į bendrus skolininkų sąrašus žmonės patenka per 30-90 dienų.
Kita tendencija – vėluojamų grąžinti skolų skaičius auga kur kas lėčiau nei skolų suma.
Prieš metus bendrovės duomenų bazėse buvo užfiksuota apie 220 tūkst. skolų, balandžio pradžioje – 231 tūkst. Tačiau vidutinė skola padidėjo nuo 626 iki 849 litų. Bendras skolų skaičius per metus padidėjo apie 11 tūkst., o skolų skaičius vien finansiniam sektoriui – net 21 tūkstančiu: nuo 50 iki 71 tūkstančio. Vidutinė skola finansiniam sektoriui išaugo nuo 1132 iki 1540 litų.
Per pirmuosius šių metų mėnesius kompanijos „Gelvora“ išieškomų skolų suma padidėjo dešimtadaliu.
Skolininkų sąrašuose šiais metais į akis labiausiai krinta išaugęs žmonių, nesugebančių atiduoti aktyviai reklamuojamų greitųjų kreditų, skaičius. „Naujos informacijos apie greitųjų kreditų negrąžinančius žmones gauname kasdien. Gyventojai labai aktyviai naudojasi tokių kompanijų paslaugomis, todėl probleminių klientų skaičius ir laiku negrąžintos sumos auga geometrine progresija.
Greitųjų kreditų kompanijos šiuo metu taiko didžiausias – keliasdešimt ar kelis šimtus procentų siekiančias metines palūkanas. Jos, skirtingai nei didieji komerciniai bankai, su skolininkais kovoja atkakliau“, – sakė bendrovės „Gelvora“ kreditų valdymo konsultacijų skyriaus vadovė Laura Jablonskienė.
Komerciniai bankai juos prižiūrinčiam Lietuvos bankui apie blogas paskolas praneša tuomet, kai jas grąžinti klientai delsia daugiau nei 60 dienų. Sausio pradžioje uždelsti mokėjimai sudarė 0,7 proc. visų paimtų būsto paskolų dalies. Panašus rodiklis buvo ir 2006 metais. Kiek blogesnė padėtis vartojamųjų paskolų rinkoje. Uždelsti mokėjimai metų pradžioje sudarė 1,5 proc. visų vartojamųjų paskolų. 2006 metais blogos paskolos sudarė 2 procentus.