versija spausdinimui
(0)
Beveik įpusėjęs pavasaris pasaulio rinkose daug teigiamų emocijų neatnešė. Šį savaitė apsiejo be itin didelių indeksų kilimų ar dar staigesnių žengimų į bedugnę. Nors indeksai aiškios krypties neįgavo, tačiau dominavo neigiamas fonas. Savaitė prasidėjusi pagrindinių pasaulio biržų indeksų žengimu aukštyn greitai pakeitė kryptį ir likusias dienas keliavo žemyn. Į žaliąją zoną prekyba persikėlė tik baigiantis savaitei, bet JAV rinkai prieš išeigines prastą naujieną pateikė korporacija „General Electric”, pranešusi apie sumažėjusį pelną.
Rinkose įsivyrauja laukimo nuotaikos. Investuotojai šiuo metu su nekantrumu laukia pirmojo ketvirčio bendrovių rezultatų. Analitikai signalizuoja, kad rezultatai nebus tokie pat geri kaip praėjusiais metais. Tai akivaizdu, ypatingai atskiruose sektoriuose. Be abejo labai svarbūs žvilgsniai nukreipti į finansų bendroves. Bet kokios naujienos rinkose kaitina aistras, o neigiamos prielaidos apie galimus tolimesnius turto nurašymus „sodina“ biržas ir atvirkščiai – kelia aukštyn. Ypatingai populiarios šią savaitę buvo ir kasybos kompanijos, kadangi brangstančios pirminės žaliavos šiam sektoriui žada didesnius pelnus.
Šią savaitę rinkos dalyviai sulaukė nemažai makroekonominių įvykių. Buvo viešai paskelbta ataskaita iš kovo mėnesio Federalinio rezervų banko susirinkimo, kurioje aiškiai išdėstyta, kad komiteto dalyviams vis didesnį nerimą kelia nekilnojamo turto ir finansų sektoriaus nuosmukis. Be dėmesio neliko ir Europos bei Anglijos centriniai bankai. Šie priėmė sprendimus dėl palūkanų normų keitimo. Kaip visa rinka ir laukė Anglijoje palūkanos buvo sumažintos procentiniu ketvirčiu iki 5 proc., o euro zonoje paliktos nepakeistos – 4 procentai. Iš Anglijos banko tolimesnis palūkanų mažininiams netolimoje ateityje tikėtinas, o likusioje Europoje palūkanų mažinimo artimiausiu laiku niekas nelaukia, kadangi infliacija šturmavo naujas aukštumas. Dar vienas svarbus įvykis - penktadienį prasidėjęs galingiausių (G7) valstybių susitikimas.
Žaliavų rinkoje toliau viskas labai priklauso nuo dolerio ir akcijų rinkos ateities perspektyvų. Žaliavas pasiekia didžiuliai pinigų srautai, kadangi investiciniai fondai siekia apsaugoti pinigus nuo infliacijos o žaliavos pastaruoju metu laikomos tam tinkamu instrumentu. Tačiau vis garsiau kalbama, jog ir žaliavų rinka tampa pernelyg karšta. Šią savaitę buvo sulaukta naujo naftos žaliavos kainos rekordo. Vieno naftos žaliavos barelio kaina vienu momentu Niujorko biržoje ateities sandoriuose buvo pakilusi iki 112,21 dolerio ribos.
Trečią balandžio savaitę (14-18 d.) rinkos sulauks itin svarbių makroekonomikos duomenų tiek iš Europos, tiek iš JAV. Į jas rinkos be jokios abejonės reaguos, ypač jei bus sulaukta staigmenų. Nuo vėlyvo rudens staigmenos buvo vien prastos, belieka tikėtis pagerėjimo. Tačiau rinkoje bei ekonomistų tarpe optimistų, ypač JAV ekonomikos klausimu, mažėja. Savaitė prasidės JAV mažmeninės prekybos apimčių „paviešinimu“, o svaitės bėgyje bus sulaukta JAV ir Europos infliacijos duomenų, euro zonos prekybos balanso, taip pat svarbaus ZEW instituto išvados apie Vokietijos verslo pasitikėjimą ekonomika.
Rinkose įsivyrauja laukimo nuotaikos. Investuotojai šiuo metu su nekantrumu laukia pirmojo ketvirčio bendrovių rezultatų. Analitikai signalizuoja, kad rezultatai nebus tokie pat geri kaip praėjusiais metais. Tai akivaizdu, ypatingai atskiruose sektoriuose. Be abejo labai svarbūs žvilgsniai nukreipti į finansų bendroves. Bet kokios naujienos rinkose kaitina aistras, o neigiamos prielaidos apie galimus tolimesnius turto nurašymus „sodina“ biržas ir atvirkščiai – kelia aukštyn. Ypatingai populiarios šią savaitę buvo ir kasybos kompanijos, kadangi brangstančios pirminės žaliavos šiam sektoriui žada didesnius pelnus.
Šią savaitę rinkos dalyviai sulaukė nemažai makroekonominių įvykių. Buvo viešai paskelbta ataskaita iš kovo mėnesio Federalinio rezervų banko susirinkimo, kurioje aiškiai išdėstyta, kad komiteto dalyviams vis didesnį nerimą kelia nekilnojamo turto ir finansų sektoriaus nuosmukis. Be dėmesio neliko ir Europos bei Anglijos centriniai bankai. Šie priėmė sprendimus dėl palūkanų normų keitimo. Kaip visa rinka ir laukė Anglijoje palūkanos buvo sumažintos procentiniu ketvirčiu iki 5 proc., o euro zonoje paliktos nepakeistos – 4 procentai. Iš Anglijos banko tolimesnis palūkanų mažininiams netolimoje ateityje tikėtinas, o likusioje Europoje palūkanų mažinimo artimiausiu laiku niekas nelaukia, kadangi infliacija šturmavo naujas aukštumas. Dar vienas svarbus įvykis - penktadienį prasidėjęs galingiausių (G7) valstybių susitikimas.
Žaliavų rinkoje toliau viskas labai priklauso nuo dolerio ir akcijų rinkos ateities perspektyvų. Žaliavas pasiekia didžiuliai pinigų srautai, kadangi investiciniai fondai siekia apsaugoti pinigus nuo infliacijos o žaliavos pastaruoju metu laikomos tam tinkamu instrumentu. Tačiau vis garsiau kalbama, jog ir žaliavų rinka tampa pernelyg karšta. Šią savaitę buvo sulaukta naujo naftos žaliavos kainos rekordo. Vieno naftos žaliavos barelio kaina vienu momentu Niujorko biržoje ateities sandoriuose buvo pakilusi iki 112,21 dolerio ribos.
Trečią balandžio savaitę (14-18 d.) rinkos sulauks itin svarbių makroekonomikos duomenų tiek iš Europos, tiek iš JAV. Į jas rinkos be jokios abejonės reaguos, ypač jei bus sulaukta staigmenų. Nuo vėlyvo rudens staigmenos buvo vien prastos, belieka tikėtis pagerėjimo. Tačiau rinkoje bei ekonomistų tarpe optimistų, ypač JAV ekonomikos klausimu, mažėja. Savaitė prasidės JAV mažmeninės prekybos apimčių „paviešinimu“, o svaitės bėgyje bus sulaukta JAV ir Europos infliacijos duomenų, euro zonos prekybos balanso, taip pat svarbaus ZEW instituto išvados apie Vokietijos verslo pasitikėjimą ekonomika.