versija spausdinimui
(0)
Amerikiečių ekonomisto Stephen Roach teigimu, JAV įmonės greičiausiai neatsisakys savo gamybos operacijų Kinijoje ir neperkels jų į savo „namus“ dėl vykstančio prekybos karo tarp Vašingtono ir Pekino. Kliūtis yra plati ir sudėtinga tiekimo grandinė.
„Jas labai sunku surinkti ir lygiai taip pat sunku išardyti“ - sakė Jeilio universiteto dėstytojas Stephen Roach.
Nuo konflikto pradžios praėjusiais metais kelios didžiosios JAV kompanijos paskelbė, kad jos diversifikuos gamybą už Kinijos ribų. Tačiau tik nedaugelis jų ketina visiškai palikti šią Azijos šalį arba perkelti visą produkciją atgal į Ameriką, ką dažnai ragina padaryti prezidentas Donald Trump.
„Žinoma, kai kurie komponentai ... kai kuriuos elementus galima perkelti iš Kinijos į kitas šalis. Bet paimti iPhone ir grąžinti jį atgal namo yra gana nerealu. Pamirškite apie tai. Tai nepavyks taip padaryti, kad užtikrinti nebrangų produktą JAV vartotojams“ - aiškino Stephen Roach Morgan Stanley banko Azijos ir Ramiojo vandenyno viršūnių susitikime Singapūre.
Tokius produktus kaip iPhone sudarantys komponentai paprastai yra gaminami skirtingose šalyse prieš juos surenkant vienoje vietoje ir išsiunčiant į paskirties vietą. Prekybos ekspertų teigimu, sukurti gamybos grandines, apimančias kelias vietoves, užtrunka daugelį metų ir tai leidžia gaminti produktus kuo mažesnėmis sąnaudomis. Ekonomistai perspėja, kad sužlugdžius šią ekosistemą padidėtų išlaidos, kurios gali būti perkeltos vartotojams.
Pietryčių Azijos šalys, tokios kaip Vietnamas, Malaizija ir Tailandas, per pastaruosius metus buvo vienos didžiausių naudos gavėjų iš tiekimo grandinės pokyčių. Tačiau ekspertai teigia, kad jokia ekonomika negali pakeisti Kinijos kaip pasaulinės gamybos galios.
Remiantis suvestiniais Pasaulio banko ir EBPO duomenimis, Kinijos dalis pasaulinėje gamyboje 2017 metais sudarė apie 28,22 procento, tuo tarpu Jungtinių Amerikos Valstijų - 17,2 procento.
„Jas labai sunku surinkti ir lygiai taip pat sunku išardyti“ - sakė Jeilio universiteto dėstytojas Stephen Roach.
Nuo konflikto pradžios praėjusiais metais kelios didžiosios JAV kompanijos paskelbė, kad jos diversifikuos gamybą už Kinijos ribų. Tačiau tik nedaugelis jų ketina visiškai palikti šią Azijos šalį arba perkelti visą produkciją atgal į Ameriką, ką dažnai ragina padaryti prezidentas Donald Trump.
„Žinoma, kai kurie komponentai ... kai kuriuos elementus galima perkelti iš Kinijos į kitas šalis. Bet paimti iPhone ir grąžinti jį atgal namo yra gana nerealu. Pamirškite apie tai. Tai nepavyks taip padaryti, kad užtikrinti nebrangų produktą JAV vartotojams“ - aiškino Stephen Roach Morgan Stanley banko Azijos ir Ramiojo vandenyno viršūnių susitikime Singapūre.
Tokius produktus kaip iPhone sudarantys komponentai paprastai yra gaminami skirtingose šalyse prieš juos surenkant vienoje vietoje ir išsiunčiant į paskirties vietą. Prekybos ekspertų teigimu, sukurti gamybos grandines, apimančias kelias vietoves, užtrunka daugelį metų ir tai leidžia gaminti produktus kuo mažesnėmis sąnaudomis. Ekonomistai perspėja, kad sužlugdžius šią ekosistemą padidėtų išlaidos, kurios gali būti perkeltos vartotojams.
Pietryčių Azijos šalys, tokios kaip Vietnamas, Malaizija ir Tailandas, per pastaruosius metus buvo vienos didžiausių naudos gavėjų iš tiekimo grandinės pokyčių. Tačiau ekspertai teigia, kad jokia ekonomika negali pakeisti Kinijos kaip pasaulinės gamybos galios.
Remiantis suvestiniais Pasaulio banko ir EBPO duomenimis, Kinijos dalis pasaulinėje gamyboje 2017 metais sudarė apie 28,22 procento, tuo tarpu Jungtinių Amerikos Valstijų - 17,2 procento.