
Per antrą šių metų rudens mėnesį Amerikos ne žemės ūkio sektoriuose naujų darbo vietų buvo sukurta pastebimai daugiau nei laukta, tačiau ūgtelėjo bedarbystė.
Spalį naujų darbo vietų šioje valstybėje sukurta 128 tūkstančiai, kai laukta, jog šis rodiklis sieks vidutiniškai tik 89 tūkstančius. Be to, mėnesį prieš tai sukurtų naujų darbo vietų skaičius buvo kilsteltas nuo 136 iki net 180 tūkstančių, o rugpjūčio rodiklis - nuo 168 iki 219 tūkstančių.
Tuo tarpu bedarbystės rodiklis Amerikoje nelauktai praėjusį mėnesį paaugo nuo 3,5 iki 3,6 procento, kas atitiko lūkesčius.
Be to, vadinamoji nedarbo norma, į kurią yra įskaičiuojami ir tie darbuotojai, kurie dirba ne pilną darbo dieną, tačiau norėtų dirbti visą darbo dieną, bei tie bedarbiai, kurie norėtų dirbti, bet prarado viltį susirasti darbą ir jo aktyviai neieško, Amerikoje spalio mėnesį, palyginus su ankstesniu, pakilo nuo 6,9 iki septynių procentų.
Vidutinis valandinis darbo užmokestis per spalį Amerikoje padidėjo 0,2 procento, kai prognozuota, jog pasistiebs vidutiniškai 0,3 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis ūgtelėjo 0,4 procento, nors anksčiau skelbta, jog nepakito. Metinis vidutinio valandinio darbo užmokesčio prieaugis išliko stabilus ir siekė tris procentus, kas atitiko lūkesčius. Prieš tai buvo skelbiama, kad jis rugsėjį smuktelėjo iki 2,9 procento.
Amerikos privačiame sektoriuje per antrą šių metų rudens mėnesį naujų darbo vietų buvo sukurta 131 tūkstantis, kai laukta, jog šis rodiklis sieks vidutiniškai tik 80 tūkstančių. Tuo pačiu rugsėjo rodiklis buvo kilsteltas nuo 114 iki net 167 tūkstančių.
Šalies viešajame sektoriuje spalį darbo vietų sumažėjo trimis tūkstančiais, kai per ankstesnį mėnesį padaugėjo tryliką tūkstančių, nors anksčiau skelbta, kad pakilo 22 tūkstančiais.
Dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis praėjusį mėnesį ūgtelėjo nuo 63,2 iki 63,3 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog jis nepakis.
Amerikos pramonėje per spalį darbo vietų sumažėjo 36 tūkstančiais, arba labiausiai nuo pat 2009 metų, kai mėnesį prieš tai - penkiais tūkstančiais. Šiuo atveju laukta, jog darbo vietų skaičius kris dar labiau, t.y. penkiasdešimt tūkstančių. Šį kritimą lėmė kai kuriose šalies automobilių gamyklose kilę darbuotojų streikai.
Profesionalių ir verslo paslaugų srityje sukurta spalį 22 tūkstančiai naujų darbo vietų, sveikatos priežiūros sektoriuje - penkiolika tūkstančių, o finansų srityje - šešiolika tūkstančių naujų darbo vietų, tuo tarpu restoranuose ir baruose atsirado 48 tūkstančiai darbo vietų, be to, darbo vietų padaugėjo ir mažmeninės prekybos bei didmeninės prekybos srityse.
Šiais metais Amerikoje kas mėnesį naujų darbo vietų sukuriama po vidutiniškai 167 tūkstančius, kai praėjusių metų šio rodiklio vidurkis siekia 223 tūkstančius.
Spalį naujų darbo vietų šioje valstybėje sukurta 128 tūkstančiai, kai laukta, jog šis rodiklis sieks vidutiniškai tik 89 tūkstančius. Be to, mėnesį prieš tai sukurtų naujų darbo vietų skaičius buvo kilsteltas nuo 136 iki net 180 tūkstančių, o rugpjūčio rodiklis - nuo 168 iki 219 tūkstančių.
Tuo tarpu bedarbystės rodiklis Amerikoje nelauktai praėjusį mėnesį paaugo nuo 3,5 iki 3,6 procento, kas atitiko lūkesčius.
Be to, vadinamoji nedarbo norma, į kurią yra įskaičiuojami ir tie darbuotojai, kurie dirba ne pilną darbo dieną, tačiau norėtų dirbti visą darbo dieną, bei tie bedarbiai, kurie norėtų dirbti, bet prarado viltį susirasti darbą ir jo aktyviai neieško, Amerikoje spalio mėnesį, palyginus su ankstesniu, pakilo nuo 6,9 iki septynių procentų.
Vidutinis valandinis darbo užmokestis per spalį Amerikoje padidėjo 0,2 procento, kai prognozuota, jog pasistiebs vidutiniškai 0,3 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis ūgtelėjo 0,4 procento, nors anksčiau skelbta, jog nepakito. Metinis vidutinio valandinio darbo užmokesčio prieaugis išliko stabilus ir siekė tris procentus, kas atitiko lūkesčius. Prieš tai buvo skelbiama, kad jis rugsėjį smuktelėjo iki 2,9 procento.

Šalies viešajame sektoriuje spalį darbo vietų sumažėjo trimis tūkstančiais, kai per ankstesnį mėnesį padaugėjo tryliką tūkstančių, nors anksčiau skelbta, kad pakilo 22 tūkstančiais.
Dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis praėjusį mėnesį ūgtelėjo nuo 63,2 iki 63,3 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog jis nepakis.
Amerikos pramonėje per spalį darbo vietų sumažėjo 36 tūkstančiais, arba labiausiai nuo pat 2009 metų, kai mėnesį prieš tai - penkiais tūkstančiais. Šiuo atveju laukta, jog darbo vietų skaičius kris dar labiau, t.y. penkiasdešimt tūkstančių. Šį kritimą lėmė kai kuriose šalies automobilių gamyklose kilę darbuotojų streikai.

Šiais metais Amerikoje kas mėnesį naujų darbo vietų sukuriama po vidutiniškai 167 tūkstančius, kai praėjusių metų šio rodiklio vidurkis siekia 223 tūkstančius.