versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, per rugsėjo mėnesį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bedarbystė nepakito, o mūsų šalyje ji kiek sumažėjo.
Euro zonoje šis rodiklis sudarė 7.5 procento, kai laukta, jog kris iki vidutiniškai 7.4 procento. Europos sąjungoje bedarbystė taip pat nepakito ir siekė 6.3 procento, o Lietuvoje smuktelėjo nuo 6.6 iki 6.5 procento.
Prieš metus nedarbo lygis euro zonoje siekė aštuonis procentus, bendroje sąjungoje - 6.7 procento, o Lietuvoje sudarė 6.3 procento.
Per pirmą rudens mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, darbo neturinčių asmenų Europos sąjungoje paaugo 48 tūkstančiais, euro zonoje - 33 tūkstančiais, o mūsų šalyje sumažėjo dviem tūkstančiais. Tuo tarpu per metus bedarbių sumažėjo atitinkamai 889 tūkstančiais iki 15.635 mln., 738 tūkstančiais iki 12.335 milijono, bei paaugo vienu tūkstančiu iki 94 tūkstančių.
Tarp sąjungos šalių per praėjusį mėnesį mažiausia bedarbystė išliko Čekijoje (2.1 procento) ir Vokietijoje (3.1 procento), o didžiausia išliko Graikijoje (16.9 procento) ir Ispanijoje (14.2 procento).
Per metus bedarbystė krito net dvidešimt dviejose Europos sąjungos valstybėse, nepakito Belgijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje, o paaugo Lietuvoje, Danijoje (nuo 5 iki 5.3 procento) ir Švedijoje (nuo 6.3 iki 7.3 procento).
Daugiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį smuktelėjo Graikijoje (nuo 19.1 iki 16.9 procento), Kipre (nuo 8 iki 6.6 procento) ir Estijoje (nuo 5.3 iki 3.9 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje per rugsėjį pakilo nuo 15.7 iki 15.9 procento, kai prieš metus sudarė 16.7 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis per praėjusį mėnesį ūgtelėjo nuo 14.4 iki 14.5 procento, o mūsų šalyje - nuo 12.3 iki 12.4 procento. Praėjusių metų pirmą rudens mėnesį jaunimo bedarbystės lygis sąjungoje siekė penkiolika procentų, o Lietuvoje - 10.3 procento.
Europos sąjungoje rugsėjį mažiausia jaunimo bedarbystė buvo Čekijoje (4.4 procento) ir Vokietijoje (5.9 procento), o didžiausia - Graikijoje (33.2 procento) ir Ispanijoje (32.8 procento).
Euro zonoje šis rodiklis sudarė 7.5 procento, kai laukta, jog kris iki vidutiniškai 7.4 procento. Europos sąjungoje bedarbystė taip pat nepakito ir siekė 6.3 procento, o Lietuvoje smuktelėjo nuo 6.6 iki 6.5 procento.
Prieš metus nedarbo lygis euro zonoje siekė aštuonis procentus, bendroje sąjungoje - 6.7 procento, o Lietuvoje sudarė 6.3 procento.
Per pirmą rudens mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, darbo neturinčių asmenų Europos sąjungoje paaugo 48 tūkstančiais, euro zonoje - 33 tūkstančiais, o mūsų šalyje sumažėjo dviem tūkstančiais. Tuo tarpu per metus bedarbių sumažėjo atitinkamai 889 tūkstančiais iki 15.635 mln., 738 tūkstančiais iki 12.335 milijono, bei paaugo vienu tūkstančiu iki 94 tūkstančių.
Tarp sąjungos šalių per praėjusį mėnesį mažiausia bedarbystė išliko Čekijoje (2.1 procento) ir Vokietijoje (3.1 procento), o didžiausia išliko Graikijoje (16.9 procento) ir Ispanijoje (14.2 procento).
Per metus bedarbystė krito net dvidešimt dviejose Europos sąjungos valstybėse, nepakito Belgijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje, o paaugo Lietuvoje, Danijoje (nuo 5 iki 5.3 procento) ir Švedijoje (nuo 6.3 iki 7.3 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje per rugsėjį pakilo nuo 15.7 iki 15.9 procento, kai prieš metus sudarė 16.7 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis per praėjusį mėnesį ūgtelėjo nuo 14.4 iki 14.5 procento, o mūsų šalyje - nuo 12.3 iki 12.4 procento. Praėjusių metų pirmą rudens mėnesį jaunimo bedarbystės lygis sąjungoje siekė penkiolika procentų, o Lietuvoje - 10.3 procento.
Europos sąjungoje rugsėjį mažiausia jaunimo bedarbystė buvo Čekijoje (4.4 procento) ir Vokietijoje (5.9 procento), o didžiausia - Graikijoje (33.2 procento) ir Ispanijoje (32.8 procento).