versija spausdinimui
(0)
Vaistai, medikamentai - tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, nes su jais mes visi esame susidūrę. Pasaulyje yra daug vaistų ir kitų farmacijos produktų gamintojų, kaip ir daug įvairių skirtingų ligų ir tuo pačiu vaistų. Taigi, šįkart mūsų dėmesio centre būtent farmacijos rinkos atstovės, kurių įvairias (fundamentalią ir techninę) analizes mes ir atliksime.
Šioje apžvalgoje mes išskyrėme septynias bendroves, t.y. Grindeks, Olainfarm, KRKA, Pfizer, AstraZeneca, Novo Nordisk ir Novartis.
Trumpas kompanijų pristatymas
Grindeks - tai Latvijos farmacijos bendrovė, kuri specializuojasi širdies ir kraujagyslių, nervų ir priešvėžinių vaistų gydomosiose grupėse. Įmonės produkcija eksportuojama į septyniasdešimt pasaulio šalių, o eksportas sudaro devyniasdešimt procentų visos apyvartos. Pagrindinės rinkos tai Baltijos ir Europos sąjungos šalys, Rusija bei kitos NVS šalys, Amerika, Kanada, Japonija ir kitos šalys.
Olainfarm - tai didžiausias chemijos - farmacijos gamintojas Baltijos šalyse. Pagrindinė šios Latvijos įmonės veikla aukštos kokybės biologiškai aktyvių ir kitų cheminių junginių per organinės sintezės gamyba bei gatavų medikamentų gamyba daugiausia tablečių ir kapsulių formoje. Pagrindinės eksporto rinkos yra Nepriklausomų Valstybių sandraugos šalys (Rusija, Ukraina ir Baltarusija), ten eksportuojama daugiau nei pusę visos produkcijos. Tuo pačiu auga eksportas į Europos sąjungos šalis.
KRKA - tai Slovėnijoje įkurta kompanija, kuri specializuojasi generinių vaistinių preparatų tyrimų, vystymo, gamybos ir tiekimo srityse. Šiuo metu KRKA produktai, gaminami moderniose gamyklose Europoje, tiekiami į septyniasdešimt šalių visame pasaulyje. Kompanijos tikslas - aukštos kokybės generiniai vaistiniai preparatai, turintys pridėtinę vertę.
Pfizer - tai didžiausia pasaulyje vaistų gamintoja, įsikūrusi Niujorko mieste. Amerikos kompanijos visame pasaulyje siūlomų produktų portfelį sudaro vaistiniai preparatai, skiepai bei daugybė puikiai pasaulyje žinomų plataus vartojimo sveikatos priežiūros produktų.
AstraZeneca - tai britų ir švedų tarptautinė farmacijos ir biofarmacijos bendrovė. Ši kompanija ieško, atranda, sukuria, pagamina ir pateikia rinkai šešioms sveikatos priežiūros sritims – vėžio, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, skrandžio ir žarnyno ligų, infekcinių, neurologinių susirgimų, kvėpavimo takų ligų ir uždegiminių ligų gydymui – skirtus vaistus, kurie patenka į viso pasaulio rinkas.
Novo Nordisk - tai Danijos tarptautinė farmacijos bendrovė, kuri savo produktus parduoda daugiau nei 165 pasaulio šalyse. Kompanija gamina bei parduota vaistus ir paslaugas. Pagrindiniai produktai yra diabeto ir nutukimo priežiūros vaistai ir įrenginiai bei biofarmacija.
Novartis - tai viena iš didžiausių farmacijos bendrovių, kuri yra įsikūrusi Šveicarijoje bei kuri teikia sprendimus spręsti besikeičiančius pacientų poreikius visame pasaulyje. Kompanija yra sutelkusi dėmesį bei kuria ir gamina novatoriškus patentuotus vaistus, generinius ir biologiškai panašius vaistus bei akių priežiūros prietaisus.
Santykinių finansinių rodiklių apžvalga ir analizė
Atlikdami santykinių finansinių rodiklių apžvalgą ir analizę mes orientavomės į laikotarpį tarp 2011 metų ir 2019 metų pirmojo pusmečio, o konkrečiai į metinius veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta buvo apskaičiuoti įvairaus pobūdžio santykiniai finansiniai rodikliai, kad šiuo atveju pasirinktas kompanijas galima būtų kuo labiau ir objektyviau palyginti bei padaryti išvadas. Pabrėžiame, kad visi duomenys paimti iš oficialių bendrovių pateiktų metinių ir pusmečio finansinių ataskaitų.
Kaip įprasta iš pradžių apžvelgsime apskaičiuotus pelningumo rodiklius, o pradedame nuo EBITDA maržos. Pateiktame paveikslėlyje akivaizdžiai matosi, kad per visą analizuojamą laikotarpį Latvijos vaistų gamintojos Grindeks minimas pelningumo rodiklis buvo pats kukliausias, tiesa, po pirmojo šių metų pusmečio, lyginant su 2018 metų metiniu rodikliu, EBITDA marža šoktelėjo beveik dvigubai. Kiek didesniu EBITDA pelningumu nuo 2011 metų išsiskyrė kita šios šalies farmacijos sektoriaus narė Olainfarm, bet per visą analizuojamą laikotarpį jos pelningumo rodiklis buvo mažesnis už bendrą vidurkį. Slovėnijos KRKA EBITDA marža nors ir buvo kiek didesnė už prieš tai minėtos bendrovės bei svyravo mažiau, tačiau taip pat faktiškai visuomet buvo kuklesnė už bendrą vidurkį.
Keturių Vakarų šalių vaistų gamintojų EBITDA pelningumai iš esmės visuomet buvo didesni už prieš tai minėtų trijų įmonių. Kaip matome iš pateikto paveikslėlio su bendrovių minimo pelningumo rodiklio buvusiais pokyčiais nuo 2011 metų, Norvartis EBITDA marža dažniausiai buvo labai artima bendrajam šio rodiklio vidurkiui, kuris per nagrinėjamą laikotarpį gan nedaug svyravo bei pakilo nuo 30.9 iki 31.8 procento. Farmacijos sektoriaus atstovės AstraZeneca šis pelningumo rodiklis nuo 2011 metų fiksavo nuosmukį bei nors kelis kartus buvo kiek atsitiesęs, tačiau pasikoregavo nuo 45.7 iki 26.5 procento. Tuo tarpu Danijos vaistų gamintojo Novo Nordisk EBITDA marža faktiškai per visą šioje apžvalgoje nagrinėtą laikotarpį, išskyrus kelis metus, buvo pati didžiausia bei iš esmės augo, t.y. 2011 metais siekė 37.9 procento, o po pirmojo šių metų pusmečio jau sudarė net 50.3 procento. Amerikos bendrovės Pfizer šis pelningumo rodiklis svyravo kur kas labiau nei prieš tai minėtos kompanijos iš Danijos, tačiau tarp visų septynių vaistų gamintojų dažniausiai būdavo antras pagal dydį.
Taip pat atliekant šią apžvalgą buvo apskaičiuotas ir kitas pelningumo rodiklis, t.y. turto grąžos arba ROA. Ir absoliuti lyderė pagal šį rodiklį buvo ta pati vaistų gamintoja iš Danijos, kuriuos ROA rodiklis per visą nagrinėjamą laikotarpį buvo absoliučiai didžiausias ir iš esmės beveik visą laiką nuosekliai augo, tiesa, per pastaruosius dvejus metus jis kiek susitraukė. Grindeks atveju, tarp visų septynių kompanijų nuo 2014 metų turto grąža buvo kukliausia, o praėjusiais metais ir minėtais 2014 metais šis rodiklis apskritai buvo su minuso ženklu, nes šios įmonės grynasis veiklos rezultatas buvo neigiamas. Iš esmės per visą analizuojamą laikotarpį kitos Latvijos vaistų gamintojos Olainfarm šis pelningumo rodiklis mažėjo, tačiau visuomet buvo didesnis nei prieš tai minėtos bendrovės. Ta pati tendencija buvo ir AstraZeneca atveju, t.y. jos turto grąža dar 2011 metais siekė net 18.8 procento, o praėjusiais metais tik 3.4 procento.
Slovėnijos vaistų gamintojos KRKA metinis ROA rodiklis per šioje apžvalgoje analizuojamą laikotarpį nors ir nežymiai, tačiau kiek pasikoregavo žemyn, t.y. smuktelėjo nuo 10.8 iki 8.8 procento. Tuo tarpu tokių vaistų gamybos gigančių kaip Pfizer bei Novartis turto grąžos metinis rodiklis gan daug svyravo, tačiau lyginant su nagrinėjamo laikotarpio pradžia, kiek pasistiebė į viršų. Kalbant apie septynių kompanijų bendrą ROA vidurkį, tai jis iš esmės turėjo tendencija mažėti. Dar 2011 metais jis sudarė 13.5 procento, o jau 2018 metais - 9.1 procento.
Įsipareigojimų ir turto santykis - tai dar vienas svarbus santykinis finansinis rodiklis kurį mes apskaičiavome. Pažvelgus į pateiktą paveikslėlį su kompanijų minimo rodiklio pokyčiais per analizuojamą laikotarpį, į akis krenta tai, kad dviejų Latvijos vaistų gamintojų ir Slovėnijos atstovės KRKA įsipareigojimų dalis turto struktūroje visuomet buvo mažesnė už bendrą vidurkį ir už tuo pačiu keturių Vakarų šalių atstovių analogiškus rodiklius. Iš esmės per visą laikotarpį KRKA įsipareigojimų ir turto santykis finansinis rodiklis buvo pats kukliausias, bei nuo 2011 metų iki šių metų pirmojo pusmečio pabaigos smuktelėjo nuo 0.26 iki 0.23 reikšmės. Be to, šio rodiklio kritimą per analizuojamą laikotarpį fiksavo ir Olainfarm, t.y. jis smuktelėjo nuo 0.34 iki 0.29 reikšmės, o štai kitos Latvijos vaistų gamintojos Grindeks nežymiai ūgtelėjo nuo 0.29 iki 0.31 reikšmės.
Tad galima iš tiesų teigti, kad Vakarų valstybių farmacijos sektoriaus atstovės yra pastebimai daugiau turinčios įsipareigojimų - skolų nei Balkanų ir Rytų Europos analizuojamos įmonės. Nuo 2013 metų didžiausiu analizuojamu įsipareigojimų ir turto santykiniu finansiniu rodikliu pasižymėjo britų ir švedų tarptautinė farmacijos ir biofarmacijos bendrovė AstraZeneca, be to, jis iš esmės visuomet augo bei per nagrinėjamą laikotarpį pakilo nuo 0.56 iki 0.76 reikšmės, kas reiškia, jog šios įmonės kiek daugiau nei tris ketvirtadalius viso turto sudaro įsipareigojimai. Antroje pozicijoje pagal minimo rodiklio dydį yra amerikiečių vaistų gamybos milžinė Pfizer, kurios minimas rodiklis nuo 2011 metų irgi ūgtelėjo, tačiau pastebimai mažiau nei prieš tai minėtu atveju, t.y. tik nuo 0.56 iki 0.62 reikšmės. Tuo tarpu Šveicarijos atstovo Novartis įsipareigojimų ir turto santykinis rodiklis labiausiai atitiko bendrąjį septynių bendrovių šių rodiklių vidurkį, kuris per analizuojamą laikotarpį nors ir gan nedaug, bet palypėjo į viršų nuo 0.41 iki 0.47 reikšmės. Gan netoli bendro vidurkio, kaip matome iš paveikslėlio su grafikais, buvo ir Danijos vaistų gamintojo Novo Nordisk minimas rodiklis, kuris kaip ir Novartis atveju nuo 2011 metų pasistiebė į viršų.
Per mūsų pasirinktą analizuojamą laikotarpį mažiausiu bendruoju likvidumo pasižymėjo dvi išsivysčiusių šalių bendrovės, t.y. Novartis ir AstraZeneca. Be to, žemiau bendrojo šio rodiklio vidurkio per visą laikotarpį buvo ir Novo Nordisk bendrasis likvidumas. Atkreiptinas dėmesys, jog visų šių trijų vaistų gamintojų minimas finansinis rodiklis smuktelėjo, o štai Novartis atveju jis praėjusių metų pabaigoje buvo netgi kiek mažesnis už vieną, o tai reiškia, kad trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą.
Tarp visų septynių farmacijos sektoriaus atstovių didžiausiu likvidumu gali pasigirti KRKA, kurios vienintelės šis rodiklis per nagrinėjamą laikotarpį netgi pasistiebė į viršų, bei dvi Latvijos atstovės, t.y. Grindeks, kurios bendrojo likvidumo rodiklis nors ir svyravo, tačiau galiausiai išliko mažai pakitęs ir Olainfarm, kurios minimas rodiklis smuktelėjo. Amerikos kompanijos šis rodiklis taip pat, kaip matome iš paveikslėlio su grafikais, pasikoregavo žemyn. Bendrojo likvidumo vidurkis per analizuojamą laikotarpį turėjo tendencija mažėti, t.y. dar 2011 metais jo reikšmė sudarė 2.1, o jau praėjusiais metais - 1.8.
Pagal turto apyvartumo rodiklį nuo pat analizuojamo laikotarpio pradžios absoliučiai dominavo kompanija iš Danijos Novo Nordisk, tiesa, pastaruosius trejus metus jis nors ir nedaug, bet mažėja. Tuo tarpu priešingoje barikadų pusėje, kaip matome iš pateikto paveikslėlio, yra vaistų gamintoja iš už Atlanto, tačiau jos turto apyvartumo rodiklis buvo gana stabilus. Be to, žemiau bendrojo šio rodiklio vidurkio taip pat atsidūrė kitos Vakarų šalių atstovės, t.y. Novartis ir AstraZeneca, kurių minimas finansinis rodiklis mažėjo.
Labiausiai bendrąjį turto apyvartumo rodiklio vidurkį, kuris irgi kiek smuktelėjo, atitiko KRKA bendrovės atitinkamas rodiklis. Dvi analizuojamos Latvijos vaistų gamintojos, t.y. Grindeks ir Olainfarm per nagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė didesniais savo turto apyvartumo rodikliais, na o antrosios bendrovės atveju jis visuomet buvo didesnis už bendrą vidurkį.
Kadangi nagrinėjamos kompanijos yra gamybinės, t.y. gamina vaistus, tad dar vienas svarbus rodiklis šiuo atveju yra atsargų apyvartumas, kuris parodo, kaip efektyviai jos valdo savo turimas atsargas. Faktiškai per visą analizuojamą laikotarpį mažiausiu minimu rodiklius išsiskyrė kompanija Novo Nordisk, kurios metinis atsargų apyvartumas turėjo tendenciją mažėti. Be to, žemiau bendrojo vidurkio buvo ir Amerikos Pfizer atsargų apyvartumas, o štai Olainfarm šis finansinis santykinis rodiklis nuo 2011 metų, kai jis buvo mažiausias, faktiškai nuosekliai augo ir per paskutinius dvejus metus jau viršijo bendrąjį vidurkį, t.y. gan pastebimai padidėjo jos atsargų apyvartumas.
Labiausiai bendrąjį atsargų apyvartumo rodiklio vidurkį, kuris analizuojamo laikotarpio pradžioje sudarė 2.1, o praėjusių metų pabaigoje jau buvo mažesnis ir siekė 1.8, atitiko Slovėnijos vaistų gamintojos KRKA analogiškas rodiklis. Kaip matome iš paveikslėlio, didžiausiu minimu rodikliu per didžiąją dalį nagrinėto laikotarpio pasižymėjo Grindeks, Novartis bei britų ir švedų tarptautinė farmacijos ir biofarmacijos bendrovė AstraZeneca. Tiesa, visų trijų atsargų apyvartumas smuktelėjo, o paskutiniosios bendrovės jis jau kelis metus yra žemiau bendro šio rodiklio vidurkio.
Šioje apžvalgoje dar buvo apskaičiuotas ir grynųjų pinigų srautų iš veiklos bei pajamų santykinis finansinis rodiklis, kuris parodo kokią procentinę pajamų dalį sudaro grynieji pinigų srautai iš veiklos. Didžiausiu minimu rodikliu per mūsų nagrinėjamą laikotarpį pasižymėjo dvi vaistų gamintojos, t.y. Pfizer ir kompanija iš Danijos, kuri beje paskutinius penkerius metus lyderiauja ir jos šis rodiklis iš esmės visuomet nuosekliai augo.
O štai Latvijos įmonės Grindeks grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykinis finansinis rodiklis procentine išraiška nuo pat 2013 metų buvo pats mažiausias. Kiek didesniu, tačiau vis tiek žemiau vidurkio, minimu rodikliu pasižymėjo ir kita bendrovė iš šios šalies. Labiausiai bendrą grynųjų pinigų srautų iš veiklos bei pajamų santykinio finansinio rodiklio vidurkį, kuris, beje, kiek smuktelėjo, per visą analizuojamą laikotarpį atitiko Šveicarijos vaistų gamintojo Novartis duomenys.
Dar vienas procentinis rodiklis, kurį jums pristatome - tai dividendų išmokėjimo. Jis parodo, kokia per metus uždirbto grynojo pelno procentinė dalis teko dividendams, jeigu jie buvo mokami. Kaip matome paveikslėlyje su įmonių šio rodiklio pokyčiais, AstraZeneca bendrovė nuo 2013 metų nuosekliai kasmet moka didesnius dividendus nei per metus uždirba grynojo pelno bei pagal šį rodiklį akivaizdžiai lyderiauja tarp visų analizuojamų vaistų gamintojų.
Iš esmės mažiausią dalį savo pelno dividendams skiria dvi Latvijos bendrovės, tiesa, Grindeks atveju per praėjusius metus buvo patirtas grynasis nuostolis, tačiau įmonė vis tiek išmokėjo dividendus, bet šiuo atveju neįmanoma apskaičiuoti dividendų išmokėjimo rodiklio, tačiau verta pabrėžti ir tai, kad analizuojant duomenis nuo 2011 metų, ši kompanija net trejus metus apskritai nemokėjo jokių dividendų savo akcininkams. Bene stabiliausią savo metinio pelno dalį, maždaug apie pusę, dividendams kasmet skiria Novo Nordisk, tuo tarpu bendras dividendų išmokėjimo vidurkis per analizuojamą laikotarpį turėjo tendencija didėti.
Pateikiame lentelę su penkiais pačiais naujausiais analizuojamų septynių įmonių finansiniais santykiniais rinkos vertės rodikliais, t.y. P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA ir dividendinio pajamingumo (Div.y%). Iškart atkreipiame dėmesį, kad Grindeks įmonės P/E ir EV/EBITDA rodikliai bent šiuo metu yra neigiami, o štai P/BV ir P/S - vieni iš kukliausių, o dividendinio pajamingumo - priešingai, akivaizdžiai pats stambiausias.
Galima teigti, kad mažiausiais rinkos vertės rodikliais šiuo metu pasižymi Olainfarm, t.y. šios bendrovės akcijos yra nuvertintos. Tuo tarpu Astra Zeneca ir Novo Nordisk P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA rinkos vertės rodikliai dabartiniu laikotarpiu yra patys aukščiausi.
Taigi, labiausiai šiais metais džiūgauti gali tie, kurie turi Grindeks akcijų, nes jų kaina nuo metų pradžios pakilo labiausiai tarp apžvelgiamų septynių farmacijos bendrovių, t.y. net virš aštuoniasdešimt keturių procentų. O štai vienintelės Amerikos kompanijos Pfizer rinkos vertė per šiuos metus pasikoregavo žemyn, t.y. krito penkiolika procentų, nors būtent šios bendrovės akcijos per praėjusius metus pabrango labiausiai tarp septynių nagrinėjamų vaistų gamintojų.
Vidutiniu laikotarpiu didžiausia investicine grąža pasižymėjo jau minėtos Grindeks ir AstraZeneca akcijos. Tuo tarpu Olainfarm akcijų grąža pastarųjų trejų - penkerių metų laikotarpyje buvo neigiama, bet ilgalaikėje perspektyvoje šios Latvijos atstovės nuosavybės vertybiniai popieriai pabrango bene labiausiai, tiesa, dar didesniu prieaugiu išsiskyrė Novo Nordisk akcijos.
Techninė analizė
Grindeks akcijų kaina gegužę pakilo virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio ir per kitus du mėnesius dar labiau pasistiebė į viršų, tačiau po to sulaukėme pelnų realizacijos ir savotiško konsolidacinio periodo, kuris ir toliau tęsiasi.
Olainfarm akcijų kaina po nuosmukio periodo, kuris tęsėsi nuo pat 2017 metų rugsėjo, pasiekusi dugną, kuris iš esmės sutapo su ankstesnio horizontalaus kanalo apatinę dalimi, nuo šių metų gegužės pabaigos atšoko ir tuo pačiu ištrūko pro viršutinę dalį iš nuosmukio kanalo. Po to sulaukėme pelnų realizacijos ir konsolidacinio periodo, po kurio pabaigos paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.
KRKA akcijų kaina išlieka augimo kanale, kuris prasidėjo dar 2017 metų pavasarį ir juda link savo visų laikų rekordinio lygio, kuris buvo pasiektas prieš paskutinę pasaulinę ekonomikos ir finansų krizę. Šiuo metu nėra aiškių šios augimo tendencijos pabaigos ženklų.
Pfizer akcijų kaina po to kai praėjusių metų pabaigoje pasiekė savo visų laikų rekordinį lygį, šiais metais taip ir nesugebėjo virš jo pakilti, tad prasidėjo korekcija, kurios metu ji nukrito žemiau savo augimo trendo linijos. Egzistuoja rizika, kad korekcija su laiku gali dar labiau pagilėti.
AstraZeneca akcijų kaina išlieka itin ilgalaikiame augimo kanale. Po praėjusį mėnesį pasiekto visų laikų rekordinio lygio sulaukėme korekcijos. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar ji nepavirs į kur kas didesnę korekciją, nes tokia rizika egzistuoja.
Novo Nordisk akcijų kaina po korekcinio periodo, kurio metu dugną suformavo ties fibo penkiasdešimties procentų lygiu, nuo 2017 metų pavasario pradėjo savo atšokimą, kuris tęsiasi iki šiol, t.y. dabar stebime jo antrąjį etapą, kurio aiškių pabaigos ženklų kol kas nematyti.
Novartis akcijų kaina kovą pakilo virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio, tačiau po to iškart sulaukėme korekcijos ir nors ji ir toliau išlieka augimo kanale, tačiau niekaip nesugeba tvariai pakilti virš savo visų laikų rekordinio lygio bei artėja prie augimo kanalo apatinės ribos, kuri bus patestuota. Jei ji bus tvariai pralaužta, tuomet tikėtina, jog sulauksime didesnės korekcijos.
Šioje apžvalgoje mes išskyrėme septynias bendroves, t.y. Grindeks, Olainfarm, KRKA, Pfizer, AstraZeneca, Novo Nordisk ir Novartis.
Trumpas kompanijų pristatymas
Grindeks - tai Latvijos farmacijos bendrovė, kuri specializuojasi širdies ir kraujagyslių, nervų ir priešvėžinių vaistų gydomosiose grupėse. Įmonės produkcija eksportuojama į septyniasdešimt pasaulio šalių, o eksportas sudaro devyniasdešimt procentų visos apyvartos. Pagrindinės rinkos tai Baltijos ir Europos sąjungos šalys, Rusija bei kitos NVS šalys, Amerika, Kanada, Japonija ir kitos šalys.
Olainfarm - tai didžiausias chemijos - farmacijos gamintojas Baltijos šalyse. Pagrindinė šios Latvijos įmonės veikla aukštos kokybės biologiškai aktyvių ir kitų cheminių junginių per organinės sintezės gamyba bei gatavų medikamentų gamyba daugiausia tablečių ir kapsulių formoje. Pagrindinės eksporto rinkos yra Nepriklausomų Valstybių sandraugos šalys (Rusija, Ukraina ir Baltarusija), ten eksportuojama daugiau nei pusę visos produkcijos. Tuo pačiu auga eksportas į Europos sąjungos šalis.
KRKA - tai Slovėnijoje įkurta kompanija, kuri specializuojasi generinių vaistinių preparatų tyrimų, vystymo, gamybos ir tiekimo srityse. Šiuo metu KRKA produktai, gaminami moderniose gamyklose Europoje, tiekiami į septyniasdešimt šalių visame pasaulyje. Kompanijos tikslas - aukštos kokybės generiniai vaistiniai preparatai, turintys pridėtinę vertę.
Pfizer - tai didžiausia pasaulyje vaistų gamintoja, įsikūrusi Niujorko mieste. Amerikos kompanijos visame pasaulyje siūlomų produktų portfelį sudaro vaistiniai preparatai, skiepai bei daugybė puikiai pasaulyje žinomų plataus vartojimo sveikatos priežiūros produktų.
AstraZeneca - tai britų ir švedų tarptautinė farmacijos ir biofarmacijos bendrovė. Ši kompanija ieško, atranda, sukuria, pagamina ir pateikia rinkai šešioms sveikatos priežiūros sritims – vėžio, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, skrandžio ir žarnyno ligų, infekcinių, neurologinių susirgimų, kvėpavimo takų ligų ir uždegiminių ligų gydymui – skirtus vaistus, kurie patenka į viso pasaulio rinkas.
Novo Nordisk - tai Danijos tarptautinė farmacijos bendrovė, kuri savo produktus parduoda daugiau nei 165 pasaulio šalyse. Kompanija gamina bei parduota vaistus ir paslaugas. Pagrindiniai produktai yra diabeto ir nutukimo priežiūros vaistai ir įrenginiai bei biofarmacija.
Novartis - tai viena iš didžiausių farmacijos bendrovių, kuri yra įsikūrusi Šveicarijoje bei kuri teikia sprendimus spręsti besikeičiančius pacientų poreikius visame pasaulyje. Kompanija yra sutelkusi dėmesį bei kuria ir gamina novatoriškus patentuotus vaistus, generinius ir biologiškai panašius vaistus bei akių priežiūros prietaisus.
Santykinių finansinių rodiklių apžvalga ir analizė
Atlikdami santykinių finansinių rodiklių apžvalgą ir analizę mes orientavomės į laikotarpį tarp 2011 metų ir 2019 metų pirmojo pusmečio, o konkrečiai į metinius veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta buvo apskaičiuoti įvairaus pobūdžio santykiniai finansiniai rodikliai, kad šiuo atveju pasirinktas kompanijas galima būtų kuo labiau ir objektyviau palyginti bei padaryti išvadas. Pabrėžiame, kad visi duomenys paimti iš oficialių bendrovių pateiktų metinių ir pusmečio finansinių ataskaitų.
Keturių Vakarų šalių vaistų gamintojų EBITDA pelningumai iš esmės visuomet buvo didesni už prieš tai minėtų trijų įmonių. Kaip matome iš pateikto paveikslėlio su bendrovių minimo pelningumo rodiklio buvusiais pokyčiais nuo 2011 metų, Norvartis EBITDA marža dažniausiai buvo labai artima bendrajam šio rodiklio vidurkiui, kuris per nagrinėjamą laikotarpį gan nedaug svyravo bei pakilo nuo 30.9 iki 31.8 procento. Farmacijos sektoriaus atstovės AstraZeneca šis pelningumo rodiklis nuo 2011 metų fiksavo nuosmukį bei nors kelis kartus buvo kiek atsitiesęs, tačiau pasikoregavo nuo 45.7 iki 26.5 procento. Tuo tarpu Danijos vaistų gamintojo Novo Nordisk EBITDA marža faktiškai per visą šioje apžvalgoje nagrinėtą laikotarpį, išskyrus kelis metus, buvo pati didžiausia bei iš esmės augo, t.y. 2011 metais siekė 37.9 procento, o po pirmojo šių metų pusmečio jau sudarė net 50.3 procento. Amerikos bendrovės Pfizer šis pelningumo rodiklis svyravo kur kas labiau nei prieš tai minėtos kompanijos iš Danijos, tačiau tarp visų septynių vaistų gamintojų dažniausiai būdavo antras pagal dydį.
Slovėnijos vaistų gamintojos KRKA metinis ROA rodiklis per šioje apžvalgoje analizuojamą laikotarpį nors ir nežymiai, tačiau kiek pasikoregavo žemyn, t.y. smuktelėjo nuo 10.8 iki 8.8 procento. Tuo tarpu tokių vaistų gamybos gigančių kaip Pfizer bei Novartis turto grąžos metinis rodiklis gan daug svyravo, tačiau lyginant su nagrinėjamo laikotarpio pradžia, kiek pasistiebė į viršų. Kalbant apie septynių kompanijų bendrą ROA vidurkį, tai jis iš esmės turėjo tendencija mažėti. Dar 2011 metais jis sudarė 13.5 procento, o jau 2018 metais - 9.1 procento.
Tad galima iš tiesų teigti, kad Vakarų valstybių farmacijos sektoriaus atstovės yra pastebimai daugiau turinčios įsipareigojimų - skolų nei Balkanų ir Rytų Europos analizuojamos įmonės. Nuo 2013 metų didžiausiu analizuojamu įsipareigojimų ir turto santykiniu finansiniu rodikliu pasižymėjo britų ir švedų tarptautinė farmacijos ir biofarmacijos bendrovė AstraZeneca, be to, jis iš esmės visuomet augo bei per nagrinėjamą laikotarpį pakilo nuo 0.56 iki 0.76 reikšmės, kas reiškia, jog šios įmonės kiek daugiau nei tris ketvirtadalius viso turto sudaro įsipareigojimai. Antroje pozicijoje pagal minimo rodiklio dydį yra amerikiečių vaistų gamybos milžinė Pfizer, kurios minimas rodiklis nuo 2011 metų irgi ūgtelėjo, tačiau pastebimai mažiau nei prieš tai minėtu atveju, t.y. tik nuo 0.56 iki 0.62 reikšmės. Tuo tarpu Šveicarijos atstovo Novartis įsipareigojimų ir turto santykinis rodiklis labiausiai atitiko bendrąjį septynių bendrovių šių rodiklių vidurkį, kuris per analizuojamą laikotarpį nors ir gan nedaug, bet palypėjo į viršų nuo 0.41 iki 0.47 reikšmės. Gan netoli bendro vidurkio, kaip matome iš paveikslėlio su grafikais, buvo ir Danijos vaistų gamintojo Novo Nordisk minimas rodiklis, kuris kaip ir Novartis atveju nuo 2011 metų pasistiebė į viršų.
Tarp visų septynių farmacijos sektoriaus atstovių didžiausiu likvidumu gali pasigirti KRKA, kurios vienintelės šis rodiklis per nagrinėjamą laikotarpį netgi pasistiebė į viršų, bei dvi Latvijos atstovės, t.y. Grindeks, kurios bendrojo likvidumo rodiklis nors ir svyravo, tačiau galiausiai išliko mažai pakitęs ir Olainfarm, kurios minimas rodiklis smuktelėjo. Amerikos kompanijos šis rodiklis taip pat, kaip matome iš paveikslėlio su grafikais, pasikoregavo žemyn. Bendrojo likvidumo vidurkis per analizuojamą laikotarpį turėjo tendencija mažėti, t.y. dar 2011 metais jo reikšmė sudarė 2.1, o jau praėjusiais metais - 1.8.
Labiausiai bendrąjį turto apyvartumo rodiklio vidurkį, kuris irgi kiek smuktelėjo, atitiko KRKA bendrovės atitinkamas rodiklis. Dvi analizuojamos Latvijos vaistų gamintojos, t.y. Grindeks ir Olainfarm per nagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė didesniais savo turto apyvartumo rodikliais, na o antrosios bendrovės atveju jis visuomet buvo didesnis už bendrą vidurkį.
Labiausiai bendrąjį atsargų apyvartumo rodiklio vidurkį, kuris analizuojamo laikotarpio pradžioje sudarė 2.1, o praėjusių metų pabaigoje jau buvo mažesnis ir siekė 1.8, atitiko Slovėnijos vaistų gamintojos KRKA analogiškas rodiklis. Kaip matome iš paveikslėlio, didžiausiu minimu rodikliu per didžiąją dalį nagrinėto laikotarpio pasižymėjo Grindeks, Novartis bei britų ir švedų tarptautinė farmacijos ir biofarmacijos bendrovė AstraZeneca. Tiesa, visų trijų atsargų apyvartumas smuktelėjo, o paskutiniosios bendrovės jis jau kelis metus yra žemiau bendro šio rodiklio vidurkio.
O štai Latvijos įmonės Grindeks grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykinis finansinis rodiklis procentine išraiška nuo pat 2013 metų buvo pats mažiausias. Kiek didesniu, tačiau vis tiek žemiau vidurkio, minimu rodikliu pasižymėjo ir kita bendrovė iš šios šalies. Labiausiai bendrą grynųjų pinigų srautų iš veiklos bei pajamų santykinio finansinio rodiklio vidurkį, kuris, beje, kiek smuktelėjo, per visą analizuojamą laikotarpį atitiko Šveicarijos vaistų gamintojo Novartis duomenys.
Iš esmės mažiausią dalį savo pelno dividendams skiria dvi Latvijos bendrovės, tiesa, Grindeks atveju per praėjusius metus buvo patirtas grynasis nuostolis, tačiau įmonė vis tiek išmokėjo dividendus, bet šiuo atveju neįmanoma apskaičiuoti dividendų išmokėjimo rodiklio, tačiau verta pabrėžti ir tai, kad analizuojant duomenis nuo 2011 metų, ši kompanija net trejus metus apskritai nemokėjo jokių dividendų savo akcininkams. Bene stabiliausią savo metinio pelno dalį, maždaug apie pusę, dividendams kasmet skiria Novo Nordisk, tuo tarpu bendras dividendų išmokėjimo vidurkis per analizuojamą laikotarpį turėjo tendencija didėti.
Galima teigti, kad mažiausiais rinkos vertės rodikliais šiuo metu pasižymi Olainfarm, t.y. šios bendrovės akcijos yra nuvertintos. Tuo tarpu Astra Zeneca ir Novo Nordisk P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA rinkos vertės rodikliai dabartiniu laikotarpiu yra patys aukščiausi.
Vidutiniu laikotarpiu didžiausia investicine grąža pasižymėjo jau minėtos Grindeks ir AstraZeneca akcijos. Tuo tarpu Olainfarm akcijų grąža pastarųjų trejų - penkerių metų laikotarpyje buvo neigiama, bet ilgalaikėje perspektyvoje šios Latvijos atstovės nuosavybės vertybiniai popieriai pabrango bene labiausiai, tiesa, dar didesniu prieaugiu išsiskyrė Novo Nordisk akcijos.
Techninė analizė
Grindeks akcijų kaina gegužę pakilo virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio ir per kitus du mėnesius dar labiau pasistiebė į viršų, tačiau po to sulaukėme pelnų realizacijos ir savotiško konsolidacinio periodo, kuris ir toliau tęsiasi.
Olainfarm akcijų kaina po nuosmukio periodo, kuris tęsėsi nuo pat 2017 metų rugsėjo, pasiekusi dugną, kuris iš esmės sutapo su ankstesnio horizontalaus kanalo apatinę dalimi, nuo šių metų gegužės pabaigos atšoko ir tuo pačiu ištrūko pro viršutinę dalį iš nuosmukio kanalo. Po to sulaukėme pelnų realizacijos ir konsolidacinio periodo, po kurio pabaigos paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.
KRKA akcijų kaina išlieka augimo kanale, kuris prasidėjo dar 2017 metų pavasarį ir juda link savo visų laikų rekordinio lygio, kuris buvo pasiektas prieš paskutinę pasaulinę ekonomikos ir finansų krizę. Šiuo metu nėra aiškių šios augimo tendencijos pabaigos ženklų.
Pfizer akcijų kaina po to kai praėjusių metų pabaigoje pasiekė savo visų laikų rekordinį lygį, šiais metais taip ir nesugebėjo virš jo pakilti, tad prasidėjo korekcija, kurios metu ji nukrito žemiau savo augimo trendo linijos. Egzistuoja rizika, kad korekcija su laiku gali dar labiau pagilėti.
AstraZeneca akcijų kaina išlieka itin ilgalaikiame augimo kanale. Po praėjusį mėnesį pasiekto visų laikų rekordinio lygio sulaukėme korekcijos. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar ji nepavirs į kur kas didesnę korekciją, nes tokia rizika egzistuoja.
Novo Nordisk akcijų kaina po korekcinio periodo, kurio metu dugną suformavo ties fibo penkiasdešimties procentų lygiu, nuo 2017 metų pavasario pradėjo savo atšokimą, kuris tęsiasi iki šiol, t.y. dabar stebime jo antrąjį etapą, kurio aiškių pabaigos ženklų kol kas nematyti.
Novartis akcijų kaina kovą pakilo virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio, tačiau po to iškart sulaukėme korekcijos ir nors ji ir toliau išlieka augimo kanale, tačiau niekaip nesugeba tvariai pakilti virš savo visų laikų rekordinio lygio bei artėja prie augimo kanalo apatinės ribos, kuri bus patestuota. Jei ji bus tvariai pralaužta, tuomet tikėtina, jog sulauksime didesnės korekcijos.