versija spausdinimui
(0)
Vyriausybė Atėnuose šią savaitę pardavė skolos vertybinius popierius, kurių vertė 487,5 mln. eurų ir kurių pajamingumas buvo minus 0,02 procento. Tai reiškia, kad investuotojai mokės Graikijai už pinigų skolinimą šiai šaliai.
Gali atrodyti, kad labiausiai įsiskolinusi šalis Europoje yra paskutinė, kuri galėtų parduoti investuotojams obligacijas, kurių pajamingumas yra neigiamas. Tačiau tai realybė. Investuotojai, kurie pirko Graikijos vertybinius popierius ir laikys juos tris mėnesius - tai yra iki išpirkimo dienos, iš tiesų praras dalį pinigų. Tuo tarpu dar 2012 metais Graikijos valstybinių obligacijų pajamingumas buvo net 24 procentai.
Tai drastiškas įvykių posūkis šaliai, kuriai reikėjo didžiausios finansinės paramos per visą Europos Sąjungos istoriją. Per pastaruosius aštuonerius metus Atėnai iš Europos vyriausybių ir Tarptautinio valiutos fondo gavo 204 milijardų eurų paramą. 2018 metų pabaigoje Graikijos valstybės skola viršijo 180 procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
Tačiau kai kurie analitikai teigia, kad neigiamas Graikijos skolų pajamingumas nereiškia padidėjusios užsienio investuotojų paklausos. Daugiausiai skolos vertybinių popierių su neigiamomis palūkanų normomis įsigijo vietiniai bankai siekiant juos panaudoti kaip apsidraudimą.
Neigiamo pajamingumo obligacijų išleidimas Europoje nėra naujiena, tačiau kol kas tai galėjo sau leisti tik daug geresnėje finansinėje padėtyje esančios šalys. Vokietija parduoda net 30 metų trukmės obligacijas su neigiamomis palūkanomis.
Bank of America banko valiutų departamento vadovas Athanasios Vamvakidis teigia, kad investuotojai galbūt nusprendė pirkti Graikijos obligacijas dėl vyriausybės reformų, kurių pagalba siekiama sumažinti išlaidas.
„Pasaulyje vyksta didžiulis judėjimas link mažesnių grąžos normų, ypač Europoje dėl to, ką padarė ECB“ - atkreipė dėmesį jis.
Primename, kad paskutiniame Europos Centrinio banko posėdyje indėlių norma už šiame banke komercinių bankų laikomus indėlius buvo sumažinta nuo minus 0,4 iki minus 0,5 procento.
Gali atrodyti, kad labiausiai įsiskolinusi šalis Europoje yra paskutinė, kuri galėtų parduoti investuotojams obligacijas, kurių pajamingumas yra neigiamas. Tačiau tai realybė. Investuotojai, kurie pirko Graikijos vertybinius popierius ir laikys juos tris mėnesius - tai yra iki išpirkimo dienos, iš tiesų praras dalį pinigų. Tuo tarpu dar 2012 metais Graikijos valstybinių obligacijų pajamingumas buvo net 24 procentai.
Tai drastiškas įvykių posūkis šaliai, kuriai reikėjo didžiausios finansinės paramos per visą Europos Sąjungos istoriją. Per pastaruosius aštuonerius metus Atėnai iš Europos vyriausybių ir Tarptautinio valiutos fondo gavo 204 milijardų eurų paramą. 2018 metų pabaigoje Graikijos valstybės skola viršijo 180 procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
Tačiau kai kurie analitikai teigia, kad neigiamas Graikijos skolų pajamingumas nereiškia padidėjusios užsienio investuotojų paklausos. Daugiausiai skolos vertybinių popierių su neigiamomis palūkanų normomis įsigijo vietiniai bankai siekiant juos panaudoti kaip apsidraudimą.
Neigiamo pajamingumo obligacijų išleidimas Europoje nėra naujiena, tačiau kol kas tai galėjo sau leisti tik daug geresnėje finansinėje padėtyje esančios šalys. Vokietija parduoda net 30 metų trukmės obligacijas su neigiamomis palūkanomis.
Bank of America banko valiutų departamento vadovas Athanasios Vamvakidis teigia, kad investuotojai galbūt nusprendė pirkti Graikijos obligacijas dėl vyriausybės reformų, kurių pagalba siekiama sumažinti išlaidas.
„Pasaulyje vyksta didžiulis judėjimas link mažesnių grąžos normų, ypač Europoje dėl to, ką padarė ECB“ - atkreipė dėmesį jis.
Primename, kad paskutiniame Europos Centrinio banko posėdyje indėlių norma už šiame banke komercinių bankų laikomus indėlius buvo sumažinta nuo minus 0,4 iki minus 0,5 procento.