versija spausdinimui
(0)
Baltijos akcijų rinkoje vienos aiškios krypties nėra, nes štai nuo šių metų pradžios ūgtelėjo tik pusės OMX Baltic Benchmark GI indekso narių rinkos vertės, be to, padaugėjo tų, kurių pelningumo rodikliai pasuko žemyn.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta apskaičiavome EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Atkreipiame dėmesį, kad mūsų analizuojamo OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtyje įvyko nemažai pokyčių. Iš indekso pasitraukė Estijos kompanija Baltika, mūsų šalies atstovas Rokiškio Sūris ir trys bendrovės iš Latvijos: Latvijas balzams, Latvijas Gaze ir Grindeks. Tuo pačiu į indeksą nebuvo įtrauktos jokios naujos bendrovės akcijos.
Pieno Žvaigždės kaip jau tapo įprasta vėluoja pateikti savo praėjusio ketvirčio ir pirmojo pusmečio finansinius veiklos rezultatus, tad lentelėje ties šios bendrovės antrojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatų pokyčiais ir pelningumo rodikliais palikti klaustukai.
Per praėjusį ketvirtį tarp analizuojamo indekso atstovių savo pajamų prieaugiu galėjo pasigirti keturiolika iš dvidešimt vienos, o EBITDA pelnų - dvylika. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 14 ir 14, o per pirmą šių metų ketvirtį - 15 ir 13. Taigi, padėtis šiuo atveju iš esmės nepakito. Bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos išliko teigiamos, tačiau lyginant su 2018 metų antru ketvirčiu, smuktelėjo, tiesa, EBITDA pelnų pokyčių procentinis rodiklis tapo didesnis už pajamų pokyčių.
Pramonės srityje per lyginamą laikotarpį pajamų pokyčių mediana tapo neigiama, o EBITDA pelnų priešingai - teigiama, tas pats fiksuota maisto produktų gamintojų sektoriuje. Paslaugų srityje, finansų sektoriuje bei tarp Lietuvos ir Estijos atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianos pastebimai smuktelėjo, tačiau vis dėl to išliko teigiamos. Latvijos įmonių bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos per antrą 2019 metų ketvirtį buvo teigiamos, o prieš metus - neigiamos.
Tarp analizuojamų Baltijos šalių bendrovių ir bankų per antrą šių metų ketvirtį labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino mažmeninio prekybos drabužiais tinklo Baltijos šalyse valdytoja Aprangos grupė (tiesa, EBITDA pelno šuolį nemaža dalimi lėmė naujo Tarptautinės finansinės atskaitomybės standarto įsigaliojimo vienkartinis itin didelės vertės teigiamas poveikis), Latvijos informacinių technologijų srityje veikianti SAF Tehnika (EBITDA tapo teigiama). Tradiciškai pastebimesniu pajamų ir pelno prieaugiu išsiskyrė Šiaulių Bankas, Estijos kompanija veikianti mažmeninės prekybos srityje Tallinna Kaubamaja, Harju Elekter bei vaistų gamintoja iš Latvijos Olainfarm. Klaipėdos Nafta EBITDA pelnas pašoko daugiau nei dvigubai, tiesa, tai taip pat tiesiogiai susiję su naujo Tarptautinės finansinės atskaitomybės standarto įsigaliojimo vienkartiniu itin didelės vertės teigiamu poveikiu.
Didesniu pajamų ir EBITDA pelnų kritimu šįkart pasižymėjo Estijos statybų srityje veikianti Merko Ehitus ir mūsų pramonės šakos atstovė Grigeo. Tuo tarpu kelionių organizatorius Novaturas jau net ketvirtą ketvirtį iš eilės fiksavo pastebimą EBITDA pelno kritimą, nors vis dėl to nuosmukis buvo mažesnis nei per pirmus tris šių metų mėnesius. Beveik trečdaliu susitraukė Estijos nekilnojamo turto projektų vykdytojos Pro Kapital Grupp pelnas, o štai žemės ūkio bendrovės Linas Agro Group EBITDA jau net antrą ketvirtį iš eilės buvo su minuso ženklu.
Kaip įprasta pateikiame antrojo šių metų ketvirčio OMX Baltic Benchmark GI indekso narių EBITDA maržas. Bendra medianinė per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pasistiebė nuo 16,5 iki 19,8 procento, bei ūgtelėjo ir lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu. Tas pats fiksuota pramonės srityje bei tarp mūsų šalies ir Latvijos atstovių. Tuo tarpu paslaugų srityje, tarp maisto produktų gamintojų bei finansų sektoriuje ir tarp Estijos įmonių apskaičiuotas šių 2019 metų antrojo ketvirčio, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, EBITDA pelningumo medianinis rodiklis smuktelėjo. Per lyginamą laikotarpį vienuolikos analizuojamų minimo indekso atstovių EBITDA marža ūgtelėjo, o likusių dešimties - smuktelėjo. Šįkart didžiausiu minimu pelningumo rodikliu išsiskyrė Klaipėdos Nafta bei Šiaulių Bankas ir dvi Estijos atstovės - Tallinna Sadam ir Tallinna Vesi. Per antrą šių metų ketvirtį Linas Agro Group EBITDA marža buvo neigiama, o štai maisto produktų gamintojos PRFoods ir turistinių kelionių organizatoriaus Novaturo šis pelningumo rodiklis nors ir buvo teigiamas, bet kukliausias.
Turto grąžos arba ROA rodiklio atveju jo bendra mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu, pasuko priešinga linkme nei prieš tai minėto pelningumo rodiklio bendra mediana, t.y. ji susitraukė net perpus. Dar labiau, t.y. daugiau nei perpus smuktelėjo pramonės atstovių, finansų sektoriaus narių ir mūsų šalies įmonių ir banko minimas medianinis pelningumo rodiklis. Paslaugų srityje, tarp Estijos atstovių irgi fiksuotas turto grąžos medianos kritimas, na o štai maisto gamintojų minimas rodiklis per praėjusį ketvirtį apskritai buvo neigiamas ir taip nutiko jau net trečią ketvirtį iš eilės. Tuo tarpu Latvijos įmonių ROA mediana per lyginamą laikotarpį pasistiebė į viršų. Tarp dvidešimt vienos OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovės per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su 2018 metų antru ketvirčiu, savo turto grąžų nuosmukį užfiksavo net penkiolika. Šįkart keturių įmonių ROA buvo su minuso ženklu (Klaipėdos Naftos, Linas Agro Group, Pro Kapital Grupp ir PRFoods), kai prieš metus - trijų. Didžiausia turto grąža vėl išsiskyrė moterų apatinio trikotažo kūrėja ir siuvėja bei pardavėja Silvano Fashion Group.
Žinoma, pateikiame ir šiuo metu esančius naujausius rinkos vertės rodiklius. Kaip įprasta bendri medianiniai yra žemi, ypač lyginant su Skandinavijos OMX NORDIC 40, Amerikos Dow Jones Industrial Average ir Vokietijos DAX indeksų atstovių atitinkamais medianiais rodikliais. Tiesa, pozityviai išsiskiria OMX Baltic Benchmark GI indekso narių dividendinio pajamingumo bendras medianinis rodiklis, kuris didesnis nei prieš tai minėtų indeksų atstovių, o kai kuriais atvejais net daugiau nei dvigubai. Iš esmės kukliausiais medianiniais rinkos vertės rodikliais pasižymi analizuojamos pramonės šakos narės ir finansų sektoriaus atstovės, o tarp trijų Baltijos šalių - Latvijos įmonės, tiesa, jų dividendinio pajamingumo medianinis rodiklis yra pats aukščiausias.
Nuo šių metų pradžios pusės analizuojamo indekso atstovių rinkos vertė ūgtelėjo, vienos bendrovės nepakito, o likusių dešimties - smuktelėjo. Bendra akcijų kainų pokyčių mediana nors ir nežymiai, tačiau yra teigiama, kai per praėjusius metus pabrango vos keturių indekso narių nuosavybės vertybiniai popieriai ir bendra akcijų kainų pokyčių mediana procentine išraiška buvo neigiama. Labiausiai per šiuos 2019 metus pakilo finansų sektoriaus atstovių bei Latvijos įmonių rinkos vertės, o štai paslaugų ir Estijos atstovių akcijų kainų pokyčių bendros medianos šiais metais yra neigiamos.
Labiausiai gali džiaugtis tie investuotojai, kurie metų pradžioje įsigijo Latvijos bendrovės SAF Tehnika akcijų, kurių vertė pašoko jau net beveik aštuoniasdešimt procentų, arba absoliučiai daugiausiai tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių. Verta pabrėžti, kad būtent šios bendrovės vertė per praėjusius metus krito daugiausiai, t.y. net beveik dviem trečdaliais. Per šiuos 2019 metus daugiau nei ketvirtadaliu ūgtelėjo dviejų bankų LHV Group ir Šiaulių Banko kapitalizacija. Labiausiai pigusių srityje lyderiauja Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotojos Pro Kapital Grupp ir šios šalies maisto produktų gamintojos PRFoods akcijos, kurių vertė krito kiek daugiau nei ketvirtadaliu. Mūsų šalies kelionių organizatoriaus Novaturo kapitalizacija šiais metais susitraukė virš šešiolikos procentų.
SAF Tehnika akcijų kaina po prieš tai buvusio kritimo nuo šių metų pradžios atšoko į viršų. Ji vis dar išlieka augimo kanale, tačiau atsimušusi į jo viršutinę dalį kiek pasikoregavo. Po tokio didelio atšokimo anksčiau ar vėliau galime sulaukti didesnės korekcijos.
LHV Group akcijų kaina išlieka pakilusi virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio, tačiau šiuo metu esame savotiškame konsolidaciniame periode, po kurio paaiškės tolimesnė šio banko akcijų kainos kryptis.
Nuo šių metų pradžios sulaukėme Šiaulių Banko akcijų kainos atšokimo, tačiau jis nepasiekė to lygio, kuris buvo prieš korekciją. Bandymas ištrūkti iš augimo kanalo pro jo viršutinę dalį buvo nesėkmingas, tad sulaukėme korekcijos, bet vis dar išliekame augimo kanale.
Pro Kapital Grupp akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar 2017 metų liepą ir vis dar nesėkmingai ieško tvirto dugno.
PRFoods akcijų kaina irgi išlieka nuosmukio etape, kuris prasidėjo dar praėjusių metų gegužę. Tęsiasi kieto dugno paieškos ir kol kas nematyti aiškios dabartinės kritimo tendencijos pabaigos.
Novaturo akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo balandžio mėnesį, vis dar nesėkmingai ieškomas tvirtas dugnas.
Klaipėdos Naftos akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar praėjusių metų gegužę. Artėjama prie jo viršutinės dalies, kuri tikėtina, jog bus patestuota, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis. Jei pavyks ištrūkti iš kanalo, galime sulaukti didesnio atšokimo po buvusio kritimo, na o priešingu atveju prasitęs akcijos kainos kritimas.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą)
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta apskaičiavome EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Atkreipiame dėmesį, kad mūsų analizuojamo OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtyje įvyko nemažai pokyčių. Iš indekso pasitraukė Estijos kompanija Baltika, mūsų šalies atstovas Rokiškio Sūris ir trys bendrovės iš Latvijos: Latvijas balzams, Latvijas Gaze ir Grindeks. Tuo pačiu į indeksą nebuvo įtrauktos jokios naujos bendrovės akcijos.
Pieno Žvaigždės kaip jau tapo įprasta vėluoja pateikti savo praėjusio ketvirčio ir pirmojo pusmečio finansinius veiklos rezultatus, tad lentelėje ties šios bendrovės antrojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatų pokyčiais ir pelningumo rodikliais palikti klaustukai.
Per praėjusį ketvirtį tarp analizuojamo indekso atstovių savo pajamų prieaugiu galėjo pasigirti keturiolika iš dvidešimt vienos, o EBITDA pelnų - dvylika. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 14 ir 14, o per pirmą šių metų ketvirtį - 15 ir 13. Taigi, padėtis šiuo atveju iš esmės nepakito. Bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos išliko teigiamos, tačiau lyginant su 2018 metų antru ketvirčiu, smuktelėjo, tiesa, EBITDA pelnų pokyčių procentinis rodiklis tapo didesnis už pajamų pokyčių.
Pramonės srityje per lyginamą laikotarpį pajamų pokyčių mediana tapo neigiama, o EBITDA pelnų priešingai - teigiama, tas pats fiksuota maisto produktų gamintojų sektoriuje. Paslaugų srityje, finansų sektoriuje bei tarp Lietuvos ir Estijos atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianos pastebimai smuktelėjo, tačiau vis dėl to išliko teigiamos. Latvijos įmonių bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos per antrą 2019 metų ketvirtį buvo teigiamos, o prieš metus - neigiamos.
Tarp analizuojamų Baltijos šalių bendrovių ir bankų per antrą šių metų ketvirtį labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino mažmeninio prekybos drabužiais tinklo Baltijos šalyse valdytoja Aprangos grupė (tiesa, EBITDA pelno šuolį nemaža dalimi lėmė naujo Tarptautinės finansinės atskaitomybės standarto įsigaliojimo vienkartinis itin didelės vertės teigiamas poveikis), Latvijos informacinių technologijų srityje veikianti SAF Tehnika (EBITDA tapo teigiama). Tradiciškai pastebimesniu pajamų ir pelno prieaugiu išsiskyrė Šiaulių Bankas, Estijos kompanija veikianti mažmeninės prekybos srityje Tallinna Kaubamaja, Harju Elekter bei vaistų gamintoja iš Latvijos Olainfarm. Klaipėdos Nafta EBITDA pelnas pašoko daugiau nei dvigubai, tiesa, tai taip pat tiesiogiai susiję su naujo Tarptautinės finansinės atskaitomybės standarto įsigaliojimo vienkartiniu itin didelės vertės teigiamu poveikiu.
Didesniu pajamų ir EBITDA pelnų kritimu šįkart pasižymėjo Estijos statybų srityje veikianti Merko Ehitus ir mūsų pramonės šakos atstovė Grigeo. Tuo tarpu kelionių organizatorius Novaturas jau net ketvirtą ketvirtį iš eilės fiksavo pastebimą EBITDA pelno kritimą, nors vis dėl to nuosmukis buvo mažesnis nei per pirmus tris šių metų mėnesius. Beveik trečdaliu susitraukė Estijos nekilnojamo turto projektų vykdytojos Pro Kapital Grupp pelnas, o štai žemės ūkio bendrovės Linas Agro Group EBITDA jau net antrą ketvirtį iš eilės buvo su minuso ženklu.
Kaip įprasta pateikiame antrojo šių metų ketvirčio OMX Baltic Benchmark GI indekso narių EBITDA maržas. Bendra medianinė per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pasistiebė nuo 16,5 iki 19,8 procento, bei ūgtelėjo ir lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu. Tas pats fiksuota pramonės srityje bei tarp mūsų šalies ir Latvijos atstovių. Tuo tarpu paslaugų srityje, tarp maisto produktų gamintojų bei finansų sektoriuje ir tarp Estijos įmonių apskaičiuotas šių 2019 metų antrojo ketvirčio, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, EBITDA pelningumo medianinis rodiklis smuktelėjo. Per lyginamą laikotarpį vienuolikos analizuojamų minimo indekso atstovių EBITDA marža ūgtelėjo, o likusių dešimties - smuktelėjo. Šįkart didžiausiu minimu pelningumo rodikliu išsiskyrė Klaipėdos Nafta bei Šiaulių Bankas ir dvi Estijos atstovės - Tallinna Sadam ir Tallinna Vesi. Per antrą šių metų ketvirtį Linas Agro Group EBITDA marža buvo neigiama, o štai maisto produktų gamintojos PRFoods ir turistinių kelionių organizatoriaus Novaturo šis pelningumo rodiklis nors ir buvo teigiamas, bet kukliausias.
Turto grąžos arba ROA rodiklio atveju jo bendra mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu, pasuko priešinga linkme nei prieš tai minėto pelningumo rodiklio bendra mediana, t.y. ji susitraukė net perpus. Dar labiau, t.y. daugiau nei perpus smuktelėjo pramonės atstovių, finansų sektoriaus narių ir mūsų šalies įmonių ir banko minimas medianinis pelningumo rodiklis. Paslaugų srityje, tarp Estijos atstovių irgi fiksuotas turto grąžos medianos kritimas, na o štai maisto gamintojų minimas rodiklis per praėjusį ketvirtį apskritai buvo neigiamas ir taip nutiko jau net trečią ketvirtį iš eilės. Tuo tarpu Latvijos įmonių ROA mediana per lyginamą laikotarpį pasistiebė į viršų. Tarp dvidešimt vienos OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovės per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su 2018 metų antru ketvirčiu, savo turto grąžų nuosmukį užfiksavo net penkiolika. Šįkart keturių įmonių ROA buvo su minuso ženklu (Klaipėdos Naftos, Linas Agro Group, Pro Kapital Grupp ir PRFoods), kai prieš metus - trijų. Didžiausia turto grąža vėl išsiskyrė moterų apatinio trikotažo kūrėja ir siuvėja bei pardavėja Silvano Fashion Group.
Žinoma, pateikiame ir šiuo metu esančius naujausius rinkos vertės rodiklius. Kaip įprasta bendri medianiniai yra žemi, ypač lyginant su Skandinavijos OMX NORDIC 40, Amerikos Dow Jones Industrial Average ir Vokietijos DAX indeksų atstovių atitinkamais medianiais rodikliais. Tiesa, pozityviai išsiskiria OMX Baltic Benchmark GI indekso narių dividendinio pajamingumo bendras medianinis rodiklis, kuris didesnis nei prieš tai minėtų indeksų atstovių, o kai kuriais atvejais net daugiau nei dvigubai. Iš esmės kukliausiais medianiniais rinkos vertės rodikliais pasižymi analizuojamos pramonės šakos narės ir finansų sektoriaus atstovės, o tarp trijų Baltijos šalių - Latvijos įmonės, tiesa, jų dividendinio pajamingumo medianinis rodiklis yra pats aukščiausias.
Nuo šių metų pradžios pusės analizuojamo indekso atstovių rinkos vertė ūgtelėjo, vienos bendrovės nepakito, o likusių dešimties - smuktelėjo. Bendra akcijų kainų pokyčių mediana nors ir nežymiai, tačiau yra teigiama, kai per praėjusius metus pabrango vos keturių indekso narių nuosavybės vertybiniai popieriai ir bendra akcijų kainų pokyčių mediana procentine išraiška buvo neigiama. Labiausiai per šiuos 2019 metus pakilo finansų sektoriaus atstovių bei Latvijos įmonių rinkos vertės, o štai paslaugų ir Estijos atstovių akcijų kainų pokyčių bendros medianos šiais metais yra neigiamos.
Labiausiai gali džiaugtis tie investuotojai, kurie metų pradžioje įsigijo Latvijos bendrovės SAF Tehnika akcijų, kurių vertė pašoko jau net beveik aštuoniasdešimt procentų, arba absoliučiai daugiausiai tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių. Verta pabrėžti, kad būtent šios bendrovės vertė per praėjusius metus krito daugiausiai, t.y. net beveik dviem trečdaliais. Per šiuos 2019 metus daugiau nei ketvirtadaliu ūgtelėjo dviejų bankų LHV Group ir Šiaulių Banko kapitalizacija. Labiausiai pigusių srityje lyderiauja Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotojos Pro Kapital Grupp ir šios šalies maisto produktų gamintojos PRFoods akcijos, kurių vertė krito kiek daugiau nei ketvirtadaliu. Mūsų šalies kelionių organizatoriaus Novaturo kapitalizacija šiais metais susitraukė virš šešiolikos procentų.
SAF Tehnika akcijų kaina po prieš tai buvusio kritimo nuo šių metų pradžios atšoko į viršų. Ji vis dar išlieka augimo kanale, tačiau atsimušusi į jo viršutinę dalį kiek pasikoregavo. Po tokio didelio atšokimo anksčiau ar vėliau galime sulaukti didesnės korekcijos.
LHV Group akcijų kaina išlieka pakilusi virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio, tačiau šiuo metu esame savotiškame konsolidaciniame periode, po kurio paaiškės tolimesnė šio banko akcijų kainos kryptis.
Nuo šių metų pradžios sulaukėme Šiaulių Banko akcijų kainos atšokimo, tačiau jis nepasiekė to lygio, kuris buvo prieš korekciją. Bandymas ištrūkti iš augimo kanalo pro jo viršutinę dalį buvo nesėkmingas, tad sulaukėme korekcijos, bet vis dar išliekame augimo kanale.
Pro Kapital Grupp akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar 2017 metų liepą ir vis dar nesėkmingai ieško tvirto dugno.
PRFoods akcijų kaina irgi išlieka nuosmukio etape, kuris prasidėjo dar praėjusių metų gegužę. Tęsiasi kieto dugno paieškos ir kol kas nematyti aiškios dabartinės kritimo tendencijos pabaigos.
Novaturo akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo balandžio mėnesį, vis dar nesėkmingai ieškomas tvirtas dugnas.
Klaipėdos Naftos akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar praėjusių metų gegužę. Artėjama prie jo viršutinės dalies, kuri tikėtina, jog bus patestuota, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis. Jei pavyks ištrūkti iš kanalo, galime sulaukti didesnio atšokimo po buvusio kritimo, na o priešingu atveju prasitęs akcijos kainos kritimas.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą)