
Bendra investicinė grąža per antrą šių metų ketvirtį siekė 0,2 procento, arba 257 mlrd. jenų (2,4 mlrd. dolerių). Tuo tarpu bendra Japonijos valstybinio pensijų fondo aktyvų vertė pasiekė 159,2 trilijono jenų arba 1,486 trilijono dolerių.
Daugiausiai, t.y. 1,3 procento, buvo uždirbta iš užsienio bendrovių akcijų. Po to pagal grąžą rikiuojasi užsienio obligacijos (0,9 procento) ir vietinės japoniškos obligacijos (0,8 procento). Tuo tarpu per praėjusį ketvirtį grąža iš Japonijos kompanijų akcijų buvo neigiama ir siekė 2,3 procento.
Nepaisant sustiprėjusios jenos, užsienio aktyvai padėjo Japonijos valstybiniam pensijų fondui dar labiau atsigauti po per paskutinį praėjusių metų ketvirtį patirto 14,8 trilijono jenų nuostolio.
Liepos mėnesį paskelbtoje metinėje ataskaitoje fondas atskleidė, kad perka užsienio obligacijas siekdamas apsisaugoti nuo galimų jenos vertės svyravimų.
Per praėjusį ketvirtį Japonijos valiuta dolerio atžvilgiu sustiprėjo 2,8 procento, o euro atžvilgiu - perpus mažiau, tad tuo pačiu tai sumažino minimo investicinio fondo grąžą iš užsienio aktyvų.
Birželio pabaigoje 26,4 procento Japonijos valstybinio pensijų fondų aktyvų buvo investuota į užsienio akcijas, 0 18,1 procento - į užsienio obligacijas. Tuo tarpu kalbant apie vietinius aktyvus, šios dalys siekė atitinkamai 23,5 ir 26,9 procento.
Minimo fondo tikslas yra ketvirtadalį savo aktyvų išlaikyti užsienio akcijų pavidalu bei taip pat dvidešimt penkis procentus - Japonijos akcijų pavidalu. Leistinas nukrypimas siekia atitinkamai aštuonis ir devynis procentus. Tuo tarpu alternatyvūs aktyvai sudaro vos 0,35 procento viso fondo turto, kai leidžiama riba siekia penkis procentus.