versija spausdinimui
(0)
Šiandien vietinis smulkusis investuotojas yra atsidūręs labai nepavydėtinoje padėtyje – tarp infliacijos kūjo ir akcijų rinkos nuosmukio priekalo. Kur investuoti, kad aplenktum rekordinę infliaciją ir uždirbtum?, pirmadienį rašoma dienraštyje „Verslo Žinios“.
Toks investuotojas su siaubu stebi, kaip dėl antrarūšių būsto paskolų rinkos krizės JAV pasaulyje kilęs akcijų rinkų nuosmukis mažina jo per pastaruosius 2 metus suformuoto vertybinių popierių portfelio grąžą. Akcijų kainos ir investicinių fondų vienetų vertės krenta, investuotojo „popierinis“ nuostolis didėja. Kita vertus, Lietuvoje jau kelintą mėnesį iš eilės skelbiami rekordiniai metinės infliacijos rodikliai, o makroanalitikai „ramina“, kad nauji rekordai dar ateity. Todėl akivaizdu, kad kiekvienas investuotojas privalo atsižvelgti į investicinės aplinkos pokyčius ir priimti kitokius investicinius sprendimus nei iki šiol.
Prieš 3 metus pradėję investuoti į akcijų rinką pataikėme labai geru laiku. Rinkos labai trumpai stabtelėdamos nenumaldomai šuoliavo į viršų, ir daug kas manė, kad tai tęsis neribotą laiką. Deja, akcijų rinkos smunka jau pusmetį. Kiek gali tęstis smukimas? Ekonomikos teorija teigia, kad paprastai akcijų rinkos pradeda kristi prieš tam tikro regiono ekonomikai įžengiant į recesiją. Smukimas pasiekia žemiausią tašką, kai oficialiai yra pripažįstama recesija. Vėliau prasideda palyginti spartus akcijų rinkos atsigavimas, kol ciklas vėl pasikartoja iš naujo. Tačiau bet kokia krizė visuomet reiškia galimybę priimti nestandartinį sprendimą, kurį padarius būtų pasiekti iš esmės kitokie rezultatai, nei jo nedarius. Tai galioja ir investicijoms į akcijų rinką. Sakoma: „Būk godus, kai kiti bailūs, ir būk bailus, kai kiti godūs.“ Panašu, kad artėja laikas būti godžiam, nes vis daugiau naujai skelbiamų ekonominių rodiklių rodo, kad JAV ūkiui greičiausiai nepavyks išvengti recesijos fazės.
Siaučianti infliacija Lietuvoje taip pat kelia investuotojų sumaištį. Šiemet šalyje laukiama maždaug 9 proc. dydžio suderintos vidutinės metinės infliacijos. Tad metinė investicijų grąža turi būti didesnė nei infliacija tam, kad investuotų pinigų perkamoji galia nesumažėtų. Šiuo požiūriu laikyti pinigus indėliuose tikrai neapsimoka. Taip pat vargu ar investicijos kad ir į aukšto pajamingumo obligacijas uždirbs daugiau kaip 9 procentai.
Gera alternatyva būtų investuoti į stabilius pinigų srautus generuojančių ir mokančių aukštus dividendus įmonių akcijas, pavyzdžiui, tokias kaip „Teo LT“. Kita alternatyva – indėliai ir obligacijos, susietos su akcijų indeksais ar jų krepšeliais. Tokia investicija leidžia apsaugoti investicijas nuo smukimo žemiau obligacijos nominaliosios vertės, tačiau neapsaugo nuo infliacijos, jei nepavyksta uždirbti, ir drauge leidžia pasinaudoti artimoje ateityje numatomu akcijų rinkų atsigavimu. Drąsesni investuotojai vis dar gali investuoti į žaliavų rinkas, kurios artimiausius kelerius metus turi potencialą augti sparčiau nei vidutiniškai akcijų rinkos.
Toks investuotojas su siaubu stebi, kaip dėl antrarūšių būsto paskolų rinkos krizės JAV pasaulyje kilęs akcijų rinkų nuosmukis mažina jo per pastaruosius 2 metus suformuoto vertybinių popierių portfelio grąžą. Akcijų kainos ir investicinių fondų vienetų vertės krenta, investuotojo „popierinis“ nuostolis didėja. Kita vertus, Lietuvoje jau kelintą mėnesį iš eilės skelbiami rekordiniai metinės infliacijos rodikliai, o makroanalitikai „ramina“, kad nauji rekordai dar ateity. Todėl akivaizdu, kad kiekvienas investuotojas privalo atsižvelgti į investicinės aplinkos pokyčius ir priimti kitokius investicinius sprendimus nei iki šiol.
Prieš 3 metus pradėję investuoti į akcijų rinką pataikėme labai geru laiku. Rinkos labai trumpai stabtelėdamos nenumaldomai šuoliavo į viršų, ir daug kas manė, kad tai tęsis neribotą laiką. Deja, akcijų rinkos smunka jau pusmetį. Kiek gali tęstis smukimas? Ekonomikos teorija teigia, kad paprastai akcijų rinkos pradeda kristi prieš tam tikro regiono ekonomikai įžengiant į recesiją. Smukimas pasiekia žemiausią tašką, kai oficialiai yra pripažįstama recesija. Vėliau prasideda palyginti spartus akcijų rinkos atsigavimas, kol ciklas vėl pasikartoja iš naujo. Tačiau bet kokia krizė visuomet reiškia galimybę priimti nestandartinį sprendimą, kurį padarius būtų pasiekti iš esmės kitokie rezultatai, nei jo nedarius. Tai galioja ir investicijoms į akcijų rinką. Sakoma: „Būk godus, kai kiti bailūs, ir būk bailus, kai kiti godūs.“ Panašu, kad artėja laikas būti godžiam, nes vis daugiau naujai skelbiamų ekonominių rodiklių rodo, kad JAV ūkiui greičiausiai nepavyks išvengti recesijos fazės.
Siaučianti infliacija Lietuvoje taip pat kelia investuotojų sumaištį. Šiemet šalyje laukiama maždaug 9 proc. dydžio suderintos vidutinės metinės infliacijos. Tad metinė investicijų grąža turi būti didesnė nei infliacija tam, kad investuotų pinigų perkamoji galia nesumažėtų. Šiuo požiūriu laikyti pinigus indėliuose tikrai neapsimoka. Taip pat vargu ar investicijos kad ir į aukšto pajamingumo obligacijas uždirbs daugiau kaip 9 procentai.
Gera alternatyva būtų investuoti į stabilius pinigų srautus generuojančių ir mokančių aukštus dividendus įmonių akcijas, pavyzdžiui, tokias kaip „Teo LT“. Kita alternatyva – indėliai ir obligacijos, susietos su akcijų indeksais ar jų krepšeliais. Tokia investicija leidžia apsaugoti investicijas nuo smukimo žemiau obligacijos nominaliosios vertės, tačiau neapsaugo nuo infliacijos, jei nepavyksta uždirbti, ir drauge leidžia pasinaudoti artimoje ateityje numatomu akcijų rinkų atsigavimu. Drąsesni investuotojai vis dar gali investuoti į žaliavų rinkas, kurios artimiausius kelerius metus turi potencialą augti sparčiau nei vidutiniškai akcijų rinkos.