versija spausdinimui
(0)
Europos bei JAV akcijų rinkos vakar tebevertino trečiadienį pasirodžiusias aiškias FED žinutes apie planus liepos 31 d. vyksiančio susitikimo metu mažinti bazines palūkanų normas ketvirčiu procento, bei augančius FOMC komiteto narių lūkesčius, kad tai gali būti ne vienintelis palūkanų mažinimas šiais metais. Vokietijos DAX sesiją baigė augdamas +0,38 proc., Britanijos FTSE 100 +0,28 proc., Stoxx Europe 600 +0,36 proc., o Amerikos Dow Jones bei rekordines aukštumas pasiekęs S&P 500 augo atitinkamai +0,94 bei +0,95 proc.
Brent naftos kaina vakar užfiksavo staigiausią vienos dienos šuolį šiais metais iki 64,4 JAV dolerių už barelį lygio, nuo kurio nenutolo ir šiandien, po to kai pranešta, kad Iranui numušus JAV žvalgybinį droną ties Hormuzo sąsiauriu, D. Trumpas patvirtino ribotos karinės atakos prieš Irano objektus galimybę, tačiau tuo pat metu nedavė leidimo suduoti atsakomojo smūgio, kuris galėjo būti nukreiptas prieš Irano radarus arba raketų paleidimo baterijas. Iranui teigiant, kad jie turėjo teisę bei sąmoningai numušė JAV lėktuvą, įskridusį į šalies oro erdvę, D. Trumpas nebuvo linkęs eskaluoti konflikto bei pareiškė, kad dronas buvo tarptautinėje erdvėje ir kad Iranas, nebūtinai valstybiniu lygiu, padarė didelę klaidą. Vakar apie įvykį interviu davęs Irano ambasadorius Britanijoje pabrėžė, kad šalis mato didelį D. Trumpo komandoje esančių patarėjų, paminėdamas J. Boltoną bei kaikurių kaimyninių šalių suinteresuotumą, kad JAV pradėtų karinius veiksmus prieš Iraną, neatmesdamas galimybės, kad pačiame Irane gali atsirasti su valstybe nesusijusių suinteresuotų provokatorių, kurie gali iššaukti didesnio masto konfliktą. Manoma, kad pastarasis JAV susilaikymas dar neeskaluoti karinio konflikto gali būti susijęs su logistinėmis bei strateginėmis priežastimis, Amerikai bandant apsisaugoti nuo plataus masto konflikto prieš daugiau nei 81 mln. gyventojų turinčią šalį ir kaimynines valstybes. Platesnio masto konfliktas galėtų taip pat pakenkti D. Trumpo populiarumui, kadangi jis žadėjo nesivelti į plataus masto karinius konfliktus, o „neįpareigojanti“ karinė ataka, kokią JAV D. Trumpo prezidentavimo metu įvykdė 2017 m. bei 2018 m. Sirijoje, Irano atveju išprovokuotų didesnio masto konfliktą. Pentagonas vakar reaguodamas į situaciją išplatino pranešimą, perspėjantį, kad bet kokie nepamatuoti atsakomieji veiksmai gali sukelti didelę riziką Kuveite, Bahreine, Katare, Omane, bei kitose Persijos įlankos valstybėje esančioms karinėms bazėms. Spekuliuojama, kad JAV Gynybos Departamentas galėjo susilaikyti nuo didesnio konflikto eskalavimo, po to kai šis incidentas parodė kiek netikėtas Irano galimybes numušti sunkiai susekamus bei įprastoms priešlėktuvinėms sistemoms nepasiekiamus JAV kariuomenės bepiločius orlaivius. JAV, Saudo Arabija bei Izraelis praėjusią savaitę apkaltino Iraną dėl dviejų tanklaivių užpuolimo Hormuzo sąsiauryje, o tuo tarpu kaltę neigiantis Iranas šią savaitę iškėlė Europos partnerėms ultimatumą, kad jeigu ji labiau nesistengs sureguliuoti konflikto sprendimą, tai kitą savaitę Iranas nustos laikytis savo branduolinės programos apribojimo įsipareigojimų. Didelės viltys dedamos į birželio 28 d. planuojamą Irano, Europos šalių, Kinijos bei Rusijos atstovų susitikimą Vienoje, kurio metu bus bandoma persvarstyti Irano branduolinę sutartį.
Dauguma Azijos rinkų penktadienio rytą fiksavo kritimus: 08:29 val. Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -1,05 proc., Kinijos CSI 300 -0,09 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -0,44 proc.
Valiutų rinkos
FED FOMC užvakar nusprendė dar nemažinti bazinių palūkanų normų, tačiau atvėrė duris palūkanų normos mažinimui kitą mėnesį vyksiančio susitikimo metu, pareikšdamas, kad tam pagrindą formuoja augantys neapibrėžtumai dėl prekybos karų bei jų žalingos įtakos JAV bei kitų šalių ekonomikoms ir mažesnė nei tikimasi JAV infliacija. J. Powellas, replikuodamas tą pačią dieną pasirodžiusius pranešimus, dėl Baltųjų Rūmų politinio spaudimo mažinti palūkanas bei bandymų jį atleisti, pareiškė, kad jam reikia daugiau įrodymų tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl kredito kainos mažinimo trumpuoju laikotarpiu. J. Powellas taip pat atsisakė komentuoti spekuliacijas dėl galimo staigaus palūkanų mažinimo puse procento, argumentuodamas tuo, kad tokiam sprendimui reikia daugiau duomenų. Savo lūkesčius dėl palūkanų normų atnaujinę FED nariai beveik neabejoja, kad palūkanos šiemet bus sumažintos ir, remiantis naujausiais svarstymais, didelė dalis jų palaiko dviejų mažinimų po ketvirtį procento galimybę. Beveik neabejojama, kad būtent dėl šių priežasčių užvakar FED pakėlė savo lūkesčius dėl šių bei kitų metų JAV BVP augimo atitinkamai iki 2,1 bei 2,0 proc. Nedarbo lygio prognozės šiems bei kitiems metams buvo labai nežymiai sumažintos ir šiuo metu atitinkamai yra lygios 3,6 bei 3,7 proc. J. Powellas pranešimo metu teigė manantis, kad darbo rinka dar nėra pakankamai sugriežtinta, kad darytų spaudimą reikšmingam atlyginimų bei infliacijos augimui. Pačios infliacijos prognozės šiems bei kitiems metams apčiuopiamai sumažintos atitinkamai iki 1,5 bei 1,9 proc. lygių. JAV dolerio kursas valiutų krepšelio atžvilgiu per pastarąsias 3 sesijas neteko daugiau nei 1,1 proc. savo vertės, o EUR/USD kursas kuris per šį laiką sustiprėjo 1 proc., šiandien ryte 08:46 val. laikėsi ties 1,1296 lygiu.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 893 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,31 proc., o Talino bei Rygos atitinkamai augo +0,28 bei +0,35 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Merko Ehitus“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina sesijos metu stiebėsi +0,5 proc. iki 10,15 Eur lygio, investuotojams skubant pasipildyti kompanijos akcijų ir dėl būsimų dividendų.
Brent naftos kaina vakar užfiksavo staigiausią vienos dienos šuolį šiais metais iki 64,4 JAV dolerių už barelį lygio, nuo kurio nenutolo ir šiandien, po to kai pranešta, kad Iranui numušus JAV žvalgybinį droną ties Hormuzo sąsiauriu, D. Trumpas patvirtino ribotos karinės atakos prieš Irano objektus galimybę, tačiau tuo pat metu nedavė leidimo suduoti atsakomojo smūgio, kuris galėjo būti nukreiptas prieš Irano radarus arba raketų paleidimo baterijas. Iranui teigiant, kad jie turėjo teisę bei sąmoningai numušė JAV lėktuvą, įskridusį į šalies oro erdvę, D. Trumpas nebuvo linkęs eskaluoti konflikto bei pareiškė, kad dronas buvo tarptautinėje erdvėje ir kad Iranas, nebūtinai valstybiniu lygiu, padarė didelę klaidą. Vakar apie įvykį interviu davęs Irano ambasadorius Britanijoje pabrėžė, kad šalis mato didelį D. Trumpo komandoje esančių patarėjų, paminėdamas J. Boltoną bei kaikurių kaimyninių šalių suinteresuotumą, kad JAV pradėtų karinius veiksmus prieš Iraną, neatmesdamas galimybės, kad pačiame Irane gali atsirasti su valstybe nesusijusių suinteresuotų provokatorių, kurie gali iššaukti didesnio masto konfliktą. Manoma, kad pastarasis JAV susilaikymas dar neeskaluoti karinio konflikto gali būti susijęs su logistinėmis bei strateginėmis priežastimis, Amerikai bandant apsisaugoti nuo plataus masto konflikto prieš daugiau nei 81 mln. gyventojų turinčią šalį ir kaimynines valstybes. Platesnio masto konfliktas galėtų taip pat pakenkti D. Trumpo populiarumui, kadangi jis žadėjo nesivelti į plataus masto karinius konfliktus, o „neįpareigojanti“ karinė ataka, kokią JAV D. Trumpo prezidentavimo metu įvykdė 2017 m. bei 2018 m. Sirijoje, Irano atveju išprovokuotų didesnio masto konfliktą. Pentagonas vakar reaguodamas į situaciją išplatino pranešimą, perspėjantį, kad bet kokie nepamatuoti atsakomieji veiksmai gali sukelti didelę riziką Kuveite, Bahreine, Katare, Omane, bei kitose Persijos įlankos valstybėje esančioms karinėms bazėms. Spekuliuojama, kad JAV Gynybos Departamentas galėjo susilaikyti nuo didesnio konflikto eskalavimo, po to kai šis incidentas parodė kiek netikėtas Irano galimybes numušti sunkiai susekamus bei įprastoms priešlėktuvinėms sistemoms nepasiekiamus JAV kariuomenės bepiločius orlaivius. JAV, Saudo Arabija bei Izraelis praėjusią savaitę apkaltino Iraną dėl dviejų tanklaivių užpuolimo Hormuzo sąsiauryje, o tuo tarpu kaltę neigiantis Iranas šią savaitę iškėlė Europos partnerėms ultimatumą, kad jeigu ji labiau nesistengs sureguliuoti konflikto sprendimą, tai kitą savaitę Iranas nustos laikytis savo branduolinės programos apribojimo įsipareigojimų. Didelės viltys dedamos į birželio 28 d. planuojamą Irano, Europos šalių, Kinijos bei Rusijos atstovų susitikimą Vienoje, kurio metu bus bandoma persvarstyti Irano branduolinę sutartį.
Dauguma Azijos rinkų penktadienio rytą fiksavo kritimus: 08:29 val. Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -1,05 proc., Kinijos CSI 300 -0,09 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -0,44 proc.
Valiutų rinkos
FED FOMC užvakar nusprendė dar nemažinti bazinių palūkanų normų, tačiau atvėrė duris palūkanų normos mažinimui kitą mėnesį vyksiančio susitikimo metu, pareikšdamas, kad tam pagrindą formuoja augantys neapibrėžtumai dėl prekybos karų bei jų žalingos įtakos JAV bei kitų šalių ekonomikoms ir mažesnė nei tikimasi JAV infliacija. J. Powellas, replikuodamas tą pačią dieną pasirodžiusius pranešimus, dėl Baltųjų Rūmų politinio spaudimo mažinti palūkanas bei bandymų jį atleisti, pareiškė, kad jam reikia daugiau įrodymų tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl kredito kainos mažinimo trumpuoju laikotarpiu. J. Powellas taip pat atsisakė komentuoti spekuliacijas dėl galimo staigaus palūkanų mažinimo puse procento, argumentuodamas tuo, kad tokiam sprendimui reikia daugiau duomenų. Savo lūkesčius dėl palūkanų normų atnaujinę FED nariai beveik neabejoja, kad palūkanos šiemet bus sumažintos ir, remiantis naujausiais svarstymais, didelė dalis jų palaiko dviejų mažinimų po ketvirtį procento galimybę. Beveik neabejojama, kad būtent dėl šių priežasčių užvakar FED pakėlė savo lūkesčius dėl šių bei kitų metų JAV BVP augimo atitinkamai iki 2,1 bei 2,0 proc. Nedarbo lygio prognozės šiems bei kitiems metams buvo labai nežymiai sumažintos ir šiuo metu atitinkamai yra lygios 3,6 bei 3,7 proc. J. Powellas pranešimo metu teigė manantis, kad darbo rinka dar nėra pakankamai sugriežtinta, kad darytų spaudimą reikšmingam atlyginimų bei infliacijos augimui. Pačios infliacijos prognozės šiems bei kitiems metams apčiuopiamai sumažintos atitinkamai iki 1,5 bei 1,9 proc. lygių. JAV dolerio kursas valiutų krepšelio atžvilgiu per pastarąsias 3 sesijas neteko daugiau nei 1,1 proc. savo vertės, o EUR/USD kursas kuris per šį laiką sustiprėjo 1 proc., šiandien ryte 08:46 val. laikėsi ties 1,1296 lygiu.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 893 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,31 proc., o Talino bei Rygos atitinkamai augo +0,28 bei +0,35 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Merko Ehitus“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina sesijos metu stiebėsi +0,5 proc. iki 10,15 Eur lygio, investuotojams skubant pasipildyti kompanijos akcijų ir dėl būsimų dividendų.