versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį Europos bei JAV finansų rinkose vyravo lengvai pesimistinės nuotaikos. Vokietijos DAX sesiją baigė krisdamas -0,33 proc., Britanijos FTSE 100 -0,42 proc., Stoxx Europe 600 -0,3 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 traukėsi atitinkamai -0,17 bei -0,2 proc.
Brent naftos kaina vakar krito daugiau nei 3,7 proc. ir pirmą kartą nuo sausio pradžios palindo žemiau 60 JAV dolerių už barelį ribos investuotojams įvertinus praėjusios savaitės JAV naftos rinkos duomenis. JAV žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę, nors ir augo lėčiau nei rodė preliminarūs duomenys, tačiau stiebėsi iki beveik dviejų metų aukštumų ties 485,47 mln. barelių riba. Benzino atsargos tuo pat metu užfiksavo +0,33 proc. augimą iki aukščiausio lygio per pastaruosius porą mėnesių. Prieš porą savaičių naujas rekordines aukštumas užfiksavusi JAV žaliavinės naftos gavyba praėjusią savaitę simboliškai traukėsi iki 12,3 mln. barelių per dieną lygio. Vis daugiau užuominų sulaukiama iš OPEC+, karteliui artimiausiu metu rengiantis susitikti ir aptarti gavybos apimčių pratęsimo klausimą. Beveik neabejojama, kad nepaisant didėjančią įtaką karteliui demonstruojančios Rusijos norinčios didinti gavybą, opozicijos, bei vidinių nesutarimų tarp Saudo Arabijos bei Irano, kartelis iki šių metų pabaigos pratęs susitarimą, siekdamas kovoti su vis dar aukštame lygyje besilaikančiomis pasaulinėmis naftos atsargomis, bei nebūdingai sparčiai pastaruoju metu augančiu JAV naftos atsargų lygiu.
Pasaulio dėmesiui išliekant ties prekybos derybomis, D. Trumpas šią savaitę negaili griežtėjančios retorikos Kinijos atžvilgiu bei toliau nestokoja optimizmo, kad prekybos susitarimas bus pasiektas. Antradienį JAV prezidentas pareiškė, kad šiuo metu jis yra pagrindinis „kaltininkas“ dėl kurio derybos sustojo, tačiau tuo pat metu pabrėžė, kad diskusijos bus atnaujintos tik tada, kai Kinija sugrįš prie jau anksčiau pasiekto susitarimo. Vakar JAV Prezidentas pareiškė, kad šiuo metu prekybos derybos neturi galutinio termino, tačiau tuo pat metu pabrėžė manantis, kad artimiausiu metu iš Kinijos turėtų pradėti trauktis šioje šalyje verslus vykdančios JAV kompanijos, tad Kinijos grasinimai, kad už tarifų įvedimą turės sumokėti patys JAV vartotojai, D. Trumpo manymu, neturi pagrindo. Kinijos ekonomika tuo tarpu rodo augančio spaudimo rezultatus: kiek anksčiau šią savaitę paskelbta, kad šalies importas gegužę visiškai netikėtai užfiksavo sparčiausią kritimą nuo 2016 m. vasaros, kuris buvo lygus -8,5 proc., nors analitikai tikėjosi daugiau nei dvigubai mažesnio lėtėjimo (-3,5 proc.). Eksportas tuo pat metu sustiprėjo 1,1 proc., bei pranoko analitikų lūkesčius, kurie tikėjosi sulaukti -3,9 proc. apimčių kritimo. Rytoj ryte Kinijoje bus laukiama šalies pramonės produkcijos rodiklio reikšmių, vyraujant prognozėms, kad gegužę aktyvumo augimas išsilaikys ties stabilia 5,4 proc. riba, bei mažmeninių pardavimų rodiklio reikšmės, vyraujant lūkesčiams, kad rodiklis augs nuo 7,2 iki 8,1 proc.
Kinija rengiasi skatinti šalies infrastruktūros plėtrą, mažindama apribojimus, kurie reguliuoja regioninių šalies valdymo institucijų galimybes didinti įsiskolinimus, pakeldama specialių investicijoms skirtų obligacijų kvotas bei prailgindama šių obligacijų terminus, tokiu būdu siekdama kovoti su lėtėjančiu šalies ekonomikos augimu bei lūkesčių neatitinkančiomis šalies fiksuotomis investicijomis. Šiais metais Kinija jau vykdo daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių vertės regionų infrastruktūros skatinimo programą, o analitikai tikisi, kad naujoji programa Kinijai turėtų leisti iki šių metų pabaigos investicijų į šalies infrastruktūrą augimą padidinti iki 8 proc., kai tuo tarpu balandį jis siekė tik 4,4 proc. ir turėtų duoti didesnį efektą, nei anksčiau vykdytos skatinimo programos, kurios rėmėsi mokesčių mažinimu.
Daugumoje Azijos rinkų ketvirtadienio rytą vyrauja neigiamos nuotaikos. 08:00 val. Japonijos NIKKEI 225 indeksas traukėsi -0,58 proc., Kinijos CSI 300 stiebėsi +0,04 proc., o Pietų Korėjos KOSPI krito -0,78 proc. Protestų dėl Kinijos teisminei sistemai palankaus įstatymo, supaprastinančio Honkongo gyventojų ekstradiciją į pagrindinę Kinijos teritoriją krečiamo Honkongo Hang Seng akcijų indeksas šiandien ryte fiksavo vieną didžiausių kritimų regione bei traukėsi -0,86 proc.
Valiutų rinkos
Vakar JAV pasirodė lūkesčių neatitikę infliacijos duomenys, kurie dar labiau paskatino rinkų bei JAV prezidento spaudimą Federaliniam Rezervui imtis palūkanų normų mažinimo: metinė infliacija JAV gegužę buvo lygi 1,8 proc., nors analitikai tikėjosi, kad ji nuo 2 proc. ribos užfiksuotos balandį mažės tik iki 1,9 proc. lygio, o metinė infliacija nevertinant maisto produktų ir energetinių išteklių kainų buvo lygi 2 proc., nors buvo tikimasi, kad ji nesikeis ir išliks ties 2,1 proc. riba. EUR/USD kursas po vakar užfiksuoto kritimo trečdaliu procento, šiandien nežymiai judėjo į viršų ir 08:13 val. laikėsi ties 1,1298 kaina.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 1,175 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,37 proc., Talino -0,38 proc., o Rygos augo +0,83 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kur akcijos kaina sesijos metu traukėsi -0,05 proc. iki 1,99 Eur lygio.
Savaitės pradžioje apie investicijas paskelbusios „Grigeo“ akcijos pastaruoju metu patiria pardavėjų spaudimą ir vakarykštės sesijos metu traukėsi -0,72 proc. iki 1,37 Eur lygio.
Brent naftos kaina vakar krito daugiau nei 3,7 proc. ir pirmą kartą nuo sausio pradžios palindo žemiau 60 JAV dolerių už barelį ribos investuotojams įvertinus praėjusios savaitės JAV naftos rinkos duomenis. JAV žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę, nors ir augo lėčiau nei rodė preliminarūs duomenys, tačiau stiebėsi iki beveik dviejų metų aukštumų ties 485,47 mln. barelių riba. Benzino atsargos tuo pat metu užfiksavo +0,33 proc. augimą iki aukščiausio lygio per pastaruosius porą mėnesių. Prieš porą savaičių naujas rekordines aukštumas užfiksavusi JAV žaliavinės naftos gavyba praėjusią savaitę simboliškai traukėsi iki 12,3 mln. barelių per dieną lygio. Vis daugiau užuominų sulaukiama iš OPEC+, karteliui artimiausiu metu rengiantis susitikti ir aptarti gavybos apimčių pratęsimo klausimą. Beveik neabejojama, kad nepaisant didėjančią įtaką karteliui demonstruojančios Rusijos norinčios didinti gavybą, opozicijos, bei vidinių nesutarimų tarp Saudo Arabijos bei Irano, kartelis iki šių metų pabaigos pratęs susitarimą, siekdamas kovoti su vis dar aukštame lygyje besilaikančiomis pasaulinėmis naftos atsargomis, bei nebūdingai sparčiai pastaruoju metu augančiu JAV naftos atsargų lygiu.
Pasaulio dėmesiui išliekant ties prekybos derybomis, D. Trumpas šią savaitę negaili griežtėjančios retorikos Kinijos atžvilgiu bei toliau nestokoja optimizmo, kad prekybos susitarimas bus pasiektas. Antradienį JAV prezidentas pareiškė, kad šiuo metu jis yra pagrindinis „kaltininkas“ dėl kurio derybos sustojo, tačiau tuo pat metu pabrėžė, kad diskusijos bus atnaujintos tik tada, kai Kinija sugrįš prie jau anksčiau pasiekto susitarimo. Vakar JAV Prezidentas pareiškė, kad šiuo metu prekybos derybos neturi galutinio termino, tačiau tuo pat metu pabrėžė manantis, kad artimiausiu metu iš Kinijos turėtų pradėti trauktis šioje šalyje verslus vykdančios JAV kompanijos, tad Kinijos grasinimai, kad už tarifų įvedimą turės sumokėti patys JAV vartotojai, D. Trumpo manymu, neturi pagrindo. Kinijos ekonomika tuo tarpu rodo augančio spaudimo rezultatus: kiek anksčiau šią savaitę paskelbta, kad šalies importas gegužę visiškai netikėtai užfiksavo sparčiausią kritimą nuo 2016 m. vasaros, kuris buvo lygus -8,5 proc., nors analitikai tikėjosi daugiau nei dvigubai mažesnio lėtėjimo (-3,5 proc.). Eksportas tuo pat metu sustiprėjo 1,1 proc., bei pranoko analitikų lūkesčius, kurie tikėjosi sulaukti -3,9 proc. apimčių kritimo. Rytoj ryte Kinijoje bus laukiama šalies pramonės produkcijos rodiklio reikšmių, vyraujant prognozėms, kad gegužę aktyvumo augimas išsilaikys ties stabilia 5,4 proc. riba, bei mažmeninių pardavimų rodiklio reikšmės, vyraujant lūkesčiams, kad rodiklis augs nuo 7,2 iki 8,1 proc.
Kinija rengiasi skatinti šalies infrastruktūros plėtrą, mažindama apribojimus, kurie reguliuoja regioninių šalies valdymo institucijų galimybes didinti įsiskolinimus, pakeldama specialių investicijoms skirtų obligacijų kvotas bei prailgindama šių obligacijų terminus, tokiu būdu siekdama kovoti su lėtėjančiu šalies ekonomikos augimu bei lūkesčių neatitinkančiomis šalies fiksuotomis investicijomis. Šiais metais Kinija jau vykdo daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių vertės regionų infrastruktūros skatinimo programą, o analitikai tikisi, kad naujoji programa Kinijai turėtų leisti iki šių metų pabaigos investicijų į šalies infrastruktūrą augimą padidinti iki 8 proc., kai tuo tarpu balandį jis siekė tik 4,4 proc. ir turėtų duoti didesnį efektą, nei anksčiau vykdytos skatinimo programos, kurios rėmėsi mokesčių mažinimu.
Daugumoje Azijos rinkų ketvirtadienio rytą vyrauja neigiamos nuotaikos. 08:00 val. Japonijos NIKKEI 225 indeksas traukėsi -0,58 proc., Kinijos CSI 300 stiebėsi +0,04 proc., o Pietų Korėjos KOSPI krito -0,78 proc. Protestų dėl Kinijos teisminei sistemai palankaus įstatymo, supaprastinančio Honkongo gyventojų ekstradiciją į pagrindinę Kinijos teritoriją krečiamo Honkongo Hang Seng akcijų indeksas šiandien ryte fiksavo vieną didžiausių kritimų regione bei traukėsi -0,86 proc.
Valiutų rinkos
Vakar JAV pasirodė lūkesčių neatitikę infliacijos duomenys, kurie dar labiau paskatino rinkų bei JAV prezidento spaudimą Federaliniam Rezervui imtis palūkanų normų mažinimo: metinė infliacija JAV gegužę buvo lygi 1,8 proc., nors analitikai tikėjosi, kad ji nuo 2 proc. ribos užfiksuotos balandį mažės tik iki 1,9 proc. lygio, o metinė infliacija nevertinant maisto produktų ir energetinių išteklių kainų buvo lygi 2 proc., nors buvo tikimasi, kad ji nesikeis ir išliks ties 2,1 proc. riba. EUR/USD kursas po vakar užfiksuoto kritimo trečdaliu procento, šiandien nežymiai judėjo į viršų ir 08:13 val. laikėsi ties 1,1298 kaina.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 1,175 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,37 proc., Talino -0,38 proc., o Rygos augo +0,83 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kur akcijos kaina sesijos metu traukėsi -0,05 proc. iki 1,99 Eur lygio.
Savaitės pradžioje apie investicijas paskelbusios „Grigeo“ akcijos pastaruoju metu patiria pardavėjų spaudimą ir vakarykštės sesijos metu traukėsi -0,72 proc. iki 1,37 Eur lygio.