versija spausdinimui
(0)
Nusprendusiems parduoti ar įsigyti įmonę kyla opus klausimas – kiek verta mokėti už verslą. Pasitelkus net ir pačius išsamiausius verslo vertinimo metodus tenka pripažinti, kad apskaičiuotoji suma tėra kainos orientyras, kurį veikia subjektyvi vertintojo nuomonė, konstatuota klubo „Pinigų srautas“ organizuotame seminare.
Seminaro metu daugiausia dėmesio skirta diskontuotų pinigų srautų (DPS) metodui. Šiuo metu tai vienas iš plačiausiai naudojamų verslo vertinimo metodų – be jo sunkiai įsivaizduojamas bet koks didesnis verslo pirkimo-pardavimo sandoris, biržoje listinguojamų bendrovių akcijų vertinimas.
„Pastaruoju metu ryški tendencija, kai verslą sukūrę ir jį išvystę savininkai nori trauktis ir parduoti įmones. Todėl jiems reikia žinoti, kiek vertas jų verslas, kad galėtų perleisti jį už tinkamą kainą“, - sako klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas dr. Audrius Dzikevičius.
Tačiau jis perspėja, jog vertė ir kaina nėra tas pats. Kaina yra pirkėjo ir pardavėjo sutarta suma, už kurią perleidžiama įmonė. Ji nebūtinai sutampa su nustatytąja verte. Taip yra dėl to, kad vadinamoji tikroji verslo vertė pateikiama vertintojo supratimu ir atspindi subjektyvią jo nuomonę.
Vertinant verslą DPS metodu, įmonės vertę lemia būsimų jos pinigų srautų dabartinė vertė. Kiekviename šios vertės skaičiavimo etape gali išryškėti vertintojo subjektyvumo įtaka. Pavyzdžiui, skaičiuodamas būsimus pinigų srautus, analitikas prognozuoja įmonės veiklos pelną, nusidėvėjimą, investicijas, įvairius kitus finansinius rodiklius. Skirtingų vertintojų prognozės gali skirtis. Vertintojo subjektyvumo ir prielaidų neišvengiama ir skaičiuojant nustatytų būsimų pinigų srautų dabartinę vertę (diskontuojant), mat vertintojas parenka ir atitinkamą diskonto normą.
„Visos prielaidos yra vertintojo nuomonė ir tai nėra tikslu“, - perspėja „Aurora Holding“ portfelių valdytojas Petras Kudaras.
Dėl to skirtingų vertintojų nustatyta vertės gali smarkiai skirtis. Į DPS metodu apskaičiuotą vertę analitikai pataria žiūrėti ne kaip į absoliučią ir neginčijamą kainą, bet kaip į orientyrą.
Pasak UAB FMĮ „Žabolis ir partneriai“ finansų maklerio Manto Jonuškos, didelių, pavyzdžiui, biržoje listinguojamų bendrovių tikroji vertė iš tiesų yra intervalas, kurį sudaro analitikų nustatytoji kaina +/-20 proc. Mažesnių ir sunkiau prognozuojamų verslų vertės intervalas gali būti dar didesnis ir siekti +/- 50 proc. nuo vertinimo metu apskaičiuotosios kainos.
Todėl siekiantiesiems didesnio tikslumo analitikai pataria naudoti kelis vertinimo metodus, tikrinti vertintojo prielaidas, kuriomis remiantis atliktas vertinimas.
Seminaro metu daugiausia dėmesio skirta diskontuotų pinigų srautų (DPS) metodui. Šiuo metu tai vienas iš plačiausiai naudojamų verslo vertinimo metodų – be jo sunkiai įsivaizduojamas bet koks didesnis verslo pirkimo-pardavimo sandoris, biržoje listinguojamų bendrovių akcijų vertinimas.
„Pastaruoju metu ryški tendencija, kai verslą sukūrę ir jį išvystę savininkai nori trauktis ir parduoti įmones. Todėl jiems reikia žinoti, kiek vertas jų verslas, kad galėtų perleisti jį už tinkamą kainą“, - sako klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas dr. Audrius Dzikevičius.
Tačiau jis perspėja, jog vertė ir kaina nėra tas pats. Kaina yra pirkėjo ir pardavėjo sutarta suma, už kurią perleidžiama įmonė. Ji nebūtinai sutampa su nustatytąja verte. Taip yra dėl to, kad vadinamoji tikroji verslo vertė pateikiama vertintojo supratimu ir atspindi subjektyvią jo nuomonę.
Vertinant verslą DPS metodu, įmonės vertę lemia būsimų jos pinigų srautų dabartinė vertė. Kiekviename šios vertės skaičiavimo etape gali išryškėti vertintojo subjektyvumo įtaka. Pavyzdžiui, skaičiuodamas būsimus pinigų srautus, analitikas prognozuoja įmonės veiklos pelną, nusidėvėjimą, investicijas, įvairius kitus finansinius rodiklius. Skirtingų vertintojų prognozės gali skirtis. Vertintojo subjektyvumo ir prielaidų neišvengiama ir skaičiuojant nustatytų būsimų pinigų srautų dabartinę vertę (diskontuojant), mat vertintojas parenka ir atitinkamą diskonto normą.
„Visos prielaidos yra vertintojo nuomonė ir tai nėra tikslu“, - perspėja „Aurora Holding“ portfelių valdytojas Petras Kudaras.
Dėl to skirtingų vertintojų nustatyta vertės gali smarkiai skirtis. Į DPS metodu apskaičiuotą vertę analitikai pataria žiūrėti ne kaip į absoliučią ir neginčijamą kainą, bet kaip į orientyrą.
Pasak UAB FMĮ „Žabolis ir partneriai“ finansų maklerio Manto Jonuškos, didelių, pavyzdžiui, biržoje listinguojamų bendrovių tikroji vertė iš tiesų yra intervalas, kurį sudaro analitikų nustatytoji kaina +/-20 proc. Mažesnių ir sunkiau prognozuojamų verslų vertės intervalas gali būti dar didesnis ir siekti +/- 50 proc. nuo vertinimo metu apskaičiuotosios kainos.
Todėl siekiantiesiems didesnio tikslumo analitikai pataria naudoti kelis vertinimo metodus, tikrinti vertintojo prielaidas, kuriomis remiantis atliktas vertinimas.