versija spausdinimui
(0)
Europos bei Amerikos rinkos vakar raudonavo didėjant priešpriešai tarp į gilėjantį prekybos konfliktą grimztančių JAV bei Kinijos šalių. Europoje, Vokietijos DAX sesiją baigė traukdamasis -1,52 proc., Britanijos FTSE 100 -0,55 proc., Stoxx Europe 600 -1,21 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 atitinkamai krito -2,38 bei -2,41 proc.
Nepaisant JAV grasinimų neaštrinti situacijos bei netaikyti atsakomųjų veiksmų, Kinija vakar paskelbė, kad žada iki 25 proc. padidinti tarifus beveik 2500 Amerikietiškų prekių sąrašui kurio vertė siekia apie 60 mlrd. JAV dolerių, įskaitant chemijos, tekstilės, maisto pramonės produktus, tačiau taikant tam tikras išimtis automobilių sektoriaus produkcijai, kuri buvo įtraukta į šį sąrašą taikant mažesnius tarifus, reaguodama į penktadienį įsigaliojusius tokio paties dydžio JAV tarifus. D. Trumpas netruko sureaguoti į Kinijos planus, paskelbdamas, kad bus toleruojamas paskaičiuotas Kinijos atsakas į tarifus, bei paragino nepersistengti. Tuo tarpu JAV Baltieji Rūmai, kaip ir anksčiau žadėta paskelbė 300 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškų prekių sąrašą, nuo vaikų drabužių bei žaislų iki mobiliųjų telefonų bei nešiojamųjų kompiuterių, tačiau mokesčiais neapkraunant farmacijos produktų, mineralų bei retų iškasenų, kuriam taip pat planuojama įvesti 25 proc. dydžio tarifus ir taip apkrauti beveik visą Kinijos importą į JAV mokesčiais. Tarifai gali būti įvesti tuomet, jeigu D. Trumpui bei Xi Jinpingui nepavyktų susitarti dėl naujų šalių prekybinių santykių po šių lyderių susitikimo birželio pabaigoje vyksiančiame G-20 viršūnių susitikime. Iki to laiko, per artimiausią mėnesį, D. Trumpas žada įvertinti, ar tarp abiejų šalių jau pasiekti kompromisai yra sėkmingi ir tenkina JAV interesus. Nepaisant to, kad Baltųjų Rūmų prekybos atstovai ragina nedramatizuoti situacijos bei tarifų įtakos JAV ekonomikai, vis labiau nerimaujama, kad galimas beveik viso Kinijos importo į JAV apstatymas tarifais gali padaryti pakankamą neigiamą įtaką JAV ekonomikai, jog ši panirtų į recesiją. „Goldman Sachs“ analitikai savaitgalį, remdamiesi anksčiau pritaikytų tarifų įtaka JAV kainų lygiui bei vartotojų išlaidoms, paskelbė prognozes, pagal kurias teigia, kad penktadienį padidinti JAV tarifai šalies asmeninio vartojimo išlaidų infliaciją, kuri šiuo metu lygi 1,6 proc. gali padidinti 0,2 proc. punktais, o 300 mlrd. JAV dolerių vertės tarifai dar 0,5 proc. ir taip paskatintų šalies infliacijos, nevertinant maisto produktų bei energetinių išteklių augimą pastebimai virš 2 proc. ribos. Toje pačioje apžvalgoje teigiama, kad ilgalaikis prekybos konflikto eskalavimas JAV ekonomikos augimą galėtų sumažinti 0,4 proc.
Analitikų teigimu tarifai kainų augimui gali turėti didesnę neigiamą įtaką nei ekonomikos augimui, o tai galėtų didinti spaudimą FED didinti bazines palūkanas, tačiau bent jau trumpuoju laikotarpiu rinka nelabai tuo tiki: tikimybė, kad JAV Federalinis rezervas šiemet gali sumažinti palūkanų normas nuo praėjusios savaitės pabaigos išaugo nuo 59 iki 74 proc. Amerikoje vakar ženkliausius kritimus fiksavo IT sektoriaus kompanijos, kurios sesijos metu krito -3,7 proc. Beveik 3 proc. kritimą vakar regione taip pat fiksavo finansų bei nekasdienio naudojimo prekių gamintojai. Išlygų tarifų klausimu sulaukę JAV sveikatos apsaugos kompanijos vakar fiksavo mažesnius kritimus nei rinkos vidurkis ties 1,7 proc. Tiek Europoje, tiek JAV augimais vakar pasižymėjo komunalinių paslaugų kompanijos atitinkamai augę +0,3 bei +1,1 proc. Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas į prastėjantį rinkų sentimentą reagavo krisdamas iki -0,07 proc. lygio, o JAV 10 m. pajamingumas traukėsi iki 2,401 ribos, nuo kurios antradienio rytą nežymiai augo iki 2,4139 lygio. Antradienį daugumoje Azijos besivystančių rinkų vyravo neigiamos nuotaikos, o didieji regiono indeksai nerado vieningos krypties: 08:27 val. Kinijos CSI 300 fiksavo +0,25 proc. augimą, Pietų Korėjos KOSPI augo +0,11 proc., o Japonijos NIKKEI 225 krito -0,77 proc.
Brent naftos kaina neranda pastovios krypties, bei antradienio rytą nenutolsta nuo rinkos atidarymo kainos ties 70,4 JAV dolerių lygiu, rinkai bandant pasverti galimą prekybos karo įtaką energetinių žaliavų vartojimui bei plintant pranešimams apie naftos tanklaivių užpuolimus persijos įlankoje. Savaitgalį paskelbta apie keleto tanklaivių, kurie priklausė Saudo Arabijai, Norvegijai bei Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE) apgadinimus ties JAE krantais. Šiuo metu dar niekas nėra prisiėmęs atsakomybės už išpuolius, galimai vertinamus kaip sabotažas, tačiau gali būti susijęs su aštrėjančia įtampa tarp JAV bei Irano.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas augančią įtampą dėl prekybos konflikto toliau seka nežymiai augdamas ir 09:16 val. laikydamasis ties 1,1238 riba. USD/JPY šiandien ryte atšoko nuo 3 mėnesių aukštumų ir laikėsi ties 109,57 lygiu (+0,25 proc.), USD/CNY kursas po vakarykščio augimo daugiau nei 0,7 proc. šiandien ryte stabilizavosi ties 6,878 lygiu.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje pirmadienį buvo sugeneruota 2,23 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,29 proc., Rygos -0,83 proc., o Talino -0,38 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Tallink Grupp“ pozicijoje, kur buvo sugeneruota daugiau nei du trečdaliai visos rinkos apyvartos, o akcijos kaina sesijos metu traukėsi -0,47 proc. iki 1,06 Eur.
Toliau aktyviai prekiauta regiono bankų pozicijose: „Šiaulių banko“ akcijų kaina sesiją baigė fiksuodama -0,85 proc. kritimą iki 0,469 Eur lygio, o „LHV Group“ kaina išliko ties 11,05 lygiu.
Nepaisant JAV grasinimų neaštrinti situacijos bei netaikyti atsakomųjų veiksmų, Kinija vakar paskelbė, kad žada iki 25 proc. padidinti tarifus beveik 2500 Amerikietiškų prekių sąrašui kurio vertė siekia apie 60 mlrd. JAV dolerių, įskaitant chemijos, tekstilės, maisto pramonės produktus, tačiau taikant tam tikras išimtis automobilių sektoriaus produkcijai, kuri buvo įtraukta į šį sąrašą taikant mažesnius tarifus, reaguodama į penktadienį įsigaliojusius tokio paties dydžio JAV tarifus. D. Trumpas netruko sureaguoti į Kinijos planus, paskelbdamas, kad bus toleruojamas paskaičiuotas Kinijos atsakas į tarifus, bei paragino nepersistengti. Tuo tarpu JAV Baltieji Rūmai, kaip ir anksčiau žadėta paskelbė 300 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškų prekių sąrašą, nuo vaikų drabužių bei žaislų iki mobiliųjų telefonų bei nešiojamųjų kompiuterių, tačiau mokesčiais neapkraunant farmacijos produktų, mineralų bei retų iškasenų, kuriam taip pat planuojama įvesti 25 proc. dydžio tarifus ir taip apkrauti beveik visą Kinijos importą į JAV mokesčiais. Tarifai gali būti įvesti tuomet, jeigu D. Trumpui bei Xi Jinpingui nepavyktų susitarti dėl naujų šalių prekybinių santykių po šių lyderių susitikimo birželio pabaigoje vyksiančiame G-20 viršūnių susitikime. Iki to laiko, per artimiausią mėnesį, D. Trumpas žada įvertinti, ar tarp abiejų šalių jau pasiekti kompromisai yra sėkmingi ir tenkina JAV interesus. Nepaisant to, kad Baltųjų Rūmų prekybos atstovai ragina nedramatizuoti situacijos bei tarifų įtakos JAV ekonomikai, vis labiau nerimaujama, kad galimas beveik viso Kinijos importo į JAV apstatymas tarifais gali padaryti pakankamą neigiamą įtaką JAV ekonomikai, jog ši panirtų į recesiją. „Goldman Sachs“ analitikai savaitgalį, remdamiesi anksčiau pritaikytų tarifų įtaka JAV kainų lygiui bei vartotojų išlaidoms, paskelbė prognozes, pagal kurias teigia, kad penktadienį padidinti JAV tarifai šalies asmeninio vartojimo išlaidų infliaciją, kuri šiuo metu lygi 1,6 proc. gali padidinti 0,2 proc. punktais, o 300 mlrd. JAV dolerių vertės tarifai dar 0,5 proc. ir taip paskatintų šalies infliacijos, nevertinant maisto produktų bei energetinių išteklių augimą pastebimai virš 2 proc. ribos. Toje pačioje apžvalgoje teigiama, kad ilgalaikis prekybos konflikto eskalavimas JAV ekonomikos augimą galėtų sumažinti 0,4 proc.
Analitikų teigimu tarifai kainų augimui gali turėti didesnę neigiamą įtaką nei ekonomikos augimui, o tai galėtų didinti spaudimą FED didinti bazines palūkanas, tačiau bent jau trumpuoju laikotarpiu rinka nelabai tuo tiki: tikimybė, kad JAV Federalinis rezervas šiemet gali sumažinti palūkanų normas nuo praėjusios savaitės pabaigos išaugo nuo 59 iki 74 proc. Amerikoje vakar ženkliausius kritimus fiksavo IT sektoriaus kompanijos, kurios sesijos metu krito -3,7 proc. Beveik 3 proc. kritimą vakar regione taip pat fiksavo finansų bei nekasdienio naudojimo prekių gamintojai. Išlygų tarifų klausimu sulaukę JAV sveikatos apsaugos kompanijos vakar fiksavo mažesnius kritimus nei rinkos vidurkis ties 1,7 proc. Tiek Europoje, tiek JAV augimais vakar pasižymėjo komunalinių paslaugų kompanijos atitinkamai augę +0,3 bei +1,1 proc. Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas į prastėjantį rinkų sentimentą reagavo krisdamas iki -0,07 proc. lygio, o JAV 10 m. pajamingumas traukėsi iki 2,401 ribos, nuo kurios antradienio rytą nežymiai augo iki 2,4139 lygio. Antradienį daugumoje Azijos besivystančių rinkų vyravo neigiamos nuotaikos, o didieji regiono indeksai nerado vieningos krypties: 08:27 val. Kinijos CSI 300 fiksavo +0,25 proc. augimą, Pietų Korėjos KOSPI augo +0,11 proc., o Japonijos NIKKEI 225 krito -0,77 proc.
Brent naftos kaina neranda pastovios krypties, bei antradienio rytą nenutolsta nuo rinkos atidarymo kainos ties 70,4 JAV dolerių lygiu, rinkai bandant pasverti galimą prekybos karo įtaką energetinių žaliavų vartojimui bei plintant pranešimams apie naftos tanklaivių užpuolimus persijos įlankoje. Savaitgalį paskelbta apie keleto tanklaivių, kurie priklausė Saudo Arabijai, Norvegijai bei Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE) apgadinimus ties JAE krantais. Šiuo metu dar niekas nėra prisiėmęs atsakomybės už išpuolius, galimai vertinamus kaip sabotažas, tačiau gali būti susijęs su aštrėjančia įtampa tarp JAV bei Irano.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas augančią įtampą dėl prekybos konflikto toliau seka nežymiai augdamas ir 09:16 val. laikydamasis ties 1,1238 riba. USD/JPY šiandien ryte atšoko nuo 3 mėnesių aukštumų ir laikėsi ties 109,57 lygiu (+0,25 proc.), USD/CNY kursas po vakarykščio augimo daugiau nei 0,7 proc. šiandien ryte stabilizavosi ties 6,878 lygiu.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje pirmadienį buvo sugeneruota 2,23 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,29 proc., Rygos -0,83 proc., o Talino -0,38 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Tallink Grupp“ pozicijoje, kur buvo sugeneruota daugiau nei du trečdaliai visos rinkos apyvartos, o akcijos kaina sesijos metu traukėsi -0,47 proc. iki 1,06 Eur.
Toliau aktyviai prekiauta regiono bankų pozicijose: „Šiaulių banko“ akcijų kaina sesiją baigė fiksuodama -0,85 proc. kritimą iki 0,469 Eur lygio, o „LHV Group“ kaina išliko ties 11,05 lygiu.