versija spausdinimui
(0)
Savaitė akcijų biržose prasidėjo meškų benefisu. Europoje daugumos indeksų dienos nuosmukiai viršijo 1 proc. („Stoxx Europe 600“ -1,21 proc.), JAV išpardavimas įgijo dar didesnį pagreitį („S&P 500“ -2,41 proc., „Dow Jones“ -2,38 proc., NASDAQ -3,41 procento). NASDAQ technologijų indeksui tai didžiausias vienos dienos nuosmukis per pastaruosius metus.
Kinija atsakė į JAV padidintus importo muitų tarifus, padarydama tą patį. Kinijos paskelbtos priemonės daugiausia nukreiptos į JAV žemės ūkio produkciją, tarifų padidinimai svyruoja nuo 5 iki 25 procentų. JAV prezidentas informavo, kad susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu per birželio gale vyksiantį G20 susitikimą, ir pažymėjo, kad dar neapsisprendė, ar apmokestinti likusias kiniškas prekes, kurių vertė – 300 mlrd. JAV dolerių.
Investuotojams vis skeptiškiau vertinant JAV ekonomikos perspektyvas, iš palūkanų normų ateities sandorių išskaičiuota tikimybė, kad FED iki 2019 m. pabaigos sumažins palūkanų normas, pasiekė beveik 80 procentų. JAV doleris pagrindinių valiutų krepšelio atžvilgiu vakar atpigo 0,13 proc., o JAV 10-ies m. vyriausybės obligacijų pajamingumas smuktelėjo 7 baziniais punktais iki žemiausio lygio nuo kovo mėn. (2,40 procento).
Į Baltijos šalių biržas įsisuko korekcinės nuotaikos, smuktelėjo visi trys indeksai (OMXV -0,38 proc., OMXT -0,29 proc., OMXR -0,83 procento). Nė vienos bendrovės, viršijusios 10 tūkst. eurų prekybos apyvartą, akcijų kaina nekilo. Didžiausiu neigiamu pokyčiu išsiskyrė „Baltika“ (-35,23 proc.), nors jokių naujienų per biržą nebuvo išplatinta. Tiesioginiai sandoriai išpūtė prekybos „Tallink Grupp“ (-0,47 proc.) akcijomis apyvartą – jų perleista už 1,55 mln. eurų. Virš 50 sandorių sudaryta Šiaulių banko (-0,85 proc.) ir „Tallinna Kaubamaja Grupp“ (-0,95 proc.) akcijomis.
Kinija atsakė į JAV padidintus importo muitų tarifus, padarydama tą patį. Kinijos paskelbtos priemonės daugiausia nukreiptos į JAV žemės ūkio produkciją, tarifų padidinimai svyruoja nuo 5 iki 25 procentų. JAV prezidentas informavo, kad susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu per birželio gale vyksiantį G20 susitikimą, ir pažymėjo, kad dar neapsisprendė, ar apmokestinti likusias kiniškas prekes, kurių vertė – 300 mlrd. JAV dolerių.
Investuotojams vis skeptiškiau vertinant JAV ekonomikos perspektyvas, iš palūkanų normų ateities sandorių išskaičiuota tikimybė, kad FED iki 2019 m. pabaigos sumažins palūkanų normas, pasiekė beveik 80 procentų. JAV doleris pagrindinių valiutų krepšelio atžvilgiu vakar atpigo 0,13 proc., o JAV 10-ies m. vyriausybės obligacijų pajamingumas smuktelėjo 7 baziniais punktais iki žemiausio lygio nuo kovo mėn. (2,40 procento).
Į Baltijos šalių biržas įsisuko korekcinės nuotaikos, smuktelėjo visi trys indeksai (OMXV -0,38 proc., OMXT -0,29 proc., OMXR -0,83 procento). Nė vienos bendrovės, viršijusios 10 tūkst. eurų prekybos apyvartą, akcijų kaina nekilo. Didžiausiu neigiamu pokyčiu išsiskyrė „Baltika“ (-35,23 proc.), nors jokių naujienų per biržą nebuvo išplatinta. Tiesioginiai sandoriai išpūtė prekybos „Tallink Grupp“ (-0,47 proc.) akcijomis apyvartą – jų perleista už 1,55 mln. eurų. Virš 50 sandorių sudaryta Šiaulių banko (-0,85 proc.) ir „Tallinna Kaubamaja Grupp“ (-0,95 proc.) akcijomis.