versija spausdinimui
(0)
Europos indeksai antradienį raudonavo tvyrant nerimui dėl JAV – Kinijos prekybos derybų bei sumažintų Vokietijos ir kitų ES šalių ekonomikos augimo prognozių (Vokietijos DAX -1,58 proc., Britanijos FTSE 100 -1,63 proc., Stoxx Europe 600 -1,37 proc.). Nesutarimai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų buvo pagrindinė tema ir vakar raudonavusiose JAV rinkose (Dow Jones -1,79 proc., S&P 500 +1,65 proc.).
Europos Komisija (EK) vakar nuo 1,1 iki 0,5 proc. sumažino Vokietijos šių metų ekonomikos augimo prognozes ir akcentavo, kad prekybos konfliktų eskalavimas gali dar labiau pabloginti lūkesčius. Aptariant praėjusius metus EK ataskaitoje užsimenama, kad nepaisant to, jog praėjusiais metais Vokietijos vidaus vartojimas buvo solidus bei padėjo didinti šalies importo apimtis, mažėjanti ES bei globali paklausa silpnino šalies eksportą. Žaliavų logistikos problemos atsispindėjo praėjusiais metais mažėjusiuose šalies farmacijos įmonių rezultatuose, tačiau tuo pat metu BVP augimą palaikė neblizgantys automobilių pramonės gamybos rezultatai. Nepaisant to, pastarajame sektoriuje nerimą didinti pradėjo kylančios produkcijos atsargos. 2019 m. pradžioje EK tikisi, kad Vokietijos automobilių pramonės apimtys išliks santykinai mažos, o tai reikš, kad šalies augimo atsigavimas gali įvykti vėliau nei buvo tikėtasi. Verslo pesimizmas dėl pasaulinės ekonomikos bei augančio protekcionizmo mažina privačias investicijas, tačiau nepaisant to, artimiausiu metu tikimasi išvysti toliau mažėjantį šalies nedarbą, kuris šiais metais gali tesiekti 3,1 proc. Italijos ekonomikos augimo prognozė sumažinta nuo 0,2 iki 0,1 proc. lyginant su prieš pusmetį pasirodžiusia analize, EK grėsmingai atkreipiant dėmesį į šios šalies biudžeto deficitą, šiais metais galintį pasiekti 3,5 proc. bei pranokti ES 3 proc. limitą. Jungtinės Karalystės BVP augimo prognozė šiems metams palikta ties 1,3 proc. lygiu, ties kuriuo augimas turėtų išlikti ir kitąmet: prastėjantį verslo sentimentą dalinai kompensuoja viešojo sektoriaus investicijų augimas šalies viduje, o šalies eksporto lėtėjimą bei konkurencingumo mažėjimą didina tiek išorės veiksniai tiek neapibrėžtumas dėl Brexit, kuris tebepalaiko neigiamą įtaką ne tik pačios Britanijos, tačiau ir jos prekybos partnerių ekonomikoms. Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas vakar reaguodamas į naujienas užfiksavo didžiausią dienos kritimą nuo 2016 m. rugsėjo ir vėl palindo į neigiamą teritoriją ties -0,038 riba.
Rinkoms stokojant reikšmingų naujienų JAV – Kinijos prekybos derybose, šioje temoje vyrauja plačios erdvės spekuliacijoms: neoficialiai teigiama, kad po D. Trumpo pranešimo apie tarifų padidinimą iš Kinijos į JAV importuojamoms 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms, Kinija, kuri derybų nenutraukė, pradėjo ruošti atsakomąsias priemones. Ankstesnių grasinimų pakelti tarifus metu JAV Baltieji Rūmai buvo perspėję Kiniją nesiimti atsakomųjų veiksmų, tačiau šį kartą, nepaisant išaugusios įtampos tiek JAV neatsitraukia nuo derybų stalo ir situacijos toliau neaštrina. Rinkų indeksai, kurie jau buvo įvertinę potencialų sėkmingą prekybos susitarimo įgyvendinimą dar neskuba nuleisti rankų: dauguma apžvalgininkų teigia, kad nepaisant išaugusio neapibrėžtumo prekybos susitarimas vis tiek bus pasiektas, tačiau pripažįstama, kad trūksta patikimos informacijos situacijai įvertinti. Rytoj turėtų prasidėti Kinijos vicepremjero Liu He bei JAV prekybos atstovų derybos Vašingtone, po kurių bus laukiama daugiau naujienų apie derybų progresą. Realiausio scenarijaus atveju laukiama, kad D. Trumpo anonsuoti tarifai penktadienį bus įgyvendinti arba, mažiau tikėtinu atveju, atidėti, tačiau abi šalys toliau tęs derybų procesą siekdamos susitarimo bei bijodamos nesėkmingos derybų proceso baigties: metų pradžioje TVF buvo paskelbęs prognozes, pagal kurias nesėkminga JAV – Kinijos prekybos derybų baigtis JAV ekonomikos augimui kainuotų 0,6 proc., o Kinijos 1,5 proc. Be kita ko, Kinija taip pat turėtų toliau naudotis galimybėmis vilkinti derybų procesą, galimo susitarimo galutinę datą siekdama artinti link JAV prezidento rinkimų 2020 m., kuomet D. Trumpas bandys siekti perrinkimo antrai kadencijai, ir gali būti linkęs nuolaidžiauti. S&P 500 ateities sandorių vertė trečiadienį nenutolsta nuo atidarymo reikšmės ir fiksuoja -0,02 proc. kritimą, o Kinijos CSI 300 traukėsi -0,22 proc. Kritimus fiksavo ir dauguma kitų Azijos indeksų (08:17 val. Japonijos NIKKEI 225 -1,8 proc., Pietų Korėjos KOSPI -0,24 proc.).
Valiutų rinkos
Išaugęs politinis neapibrėžtumas Turkijoje, kur šios savaitės pradžioje paskelbta apie reikalavimą pakartotinai įvykdyti mero rinkimus nepalankius rezultatus prezidento partijos atžvilgiu užfiksavusiame Istambule sumažino investuotojų pasitikėjimą potencialiu šalies ekonomikos augimu bei padidino rinkos nuogąstavimus, kad šalies centrinis bankas bus priverstas didinti bazines palūkanų normas. EUR/TRY kursas šiandien ryte artėjo prie pusės metų aukštumų ties 6,926 lygiu (+0,56 proc.).
EUR/USD kursas į vakarykštes naujienas dėl ekonomikos prognozių ES narėms reagavo nuosaikiai krisdamas, tačiau ketvirtą prekybos sesiją nenutolsta nuo 1,12 ribos.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 2,7 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,43 proc., Rygos +0,3 proc., o Talino traukėsi -0,17 proc. Aktyviausiai prekiauta „Šiaulių banko“ akcijomis (1,7 mln. Eur apyvarta), kurių kaina vakar augo +2,18 proc. iki 0,469 Eur lygio. Jau po prekybos sesijos paskelbta, kad nuo gegužės 9 iki gegužės 22 d. bankas vykdys savų akcijų supirkimo programą, siekiant šias akcijas pateikti savo darbuotojams. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina yra lygi 0,525 Eur. „Klaipėdos nafta“ paskelbė, kad balandžio mėn. bendrovės preliminarios pajamos augo 27,8 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Europos Komisija (EK) vakar nuo 1,1 iki 0,5 proc. sumažino Vokietijos šių metų ekonomikos augimo prognozes ir akcentavo, kad prekybos konfliktų eskalavimas gali dar labiau pabloginti lūkesčius. Aptariant praėjusius metus EK ataskaitoje užsimenama, kad nepaisant to, jog praėjusiais metais Vokietijos vidaus vartojimas buvo solidus bei padėjo didinti šalies importo apimtis, mažėjanti ES bei globali paklausa silpnino šalies eksportą. Žaliavų logistikos problemos atsispindėjo praėjusiais metais mažėjusiuose šalies farmacijos įmonių rezultatuose, tačiau tuo pat metu BVP augimą palaikė neblizgantys automobilių pramonės gamybos rezultatai. Nepaisant to, pastarajame sektoriuje nerimą didinti pradėjo kylančios produkcijos atsargos. 2019 m. pradžioje EK tikisi, kad Vokietijos automobilių pramonės apimtys išliks santykinai mažos, o tai reikš, kad šalies augimo atsigavimas gali įvykti vėliau nei buvo tikėtasi. Verslo pesimizmas dėl pasaulinės ekonomikos bei augančio protekcionizmo mažina privačias investicijas, tačiau nepaisant to, artimiausiu metu tikimasi išvysti toliau mažėjantį šalies nedarbą, kuris šiais metais gali tesiekti 3,1 proc. Italijos ekonomikos augimo prognozė sumažinta nuo 0,2 iki 0,1 proc. lyginant su prieš pusmetį pasirodžiusia analize, EK grėsmingai atkreipiant dėmesį į šios šalies biudžeto deficitą, šiais metais galintį pasiekti 3,5 proc. bei pranokti ES 3 proc. limitą. Jungtinės Karalystės BVP augimo prognozė šiems metams palikta ties 1,3 proc. lygiu, ties kuriuo augimas turėtų išlikti ir kitąmet: prastėjantį verslo sentimentą dalinai kompensuoja viešojo sektoriaus investicijų augimas šalies viduje, o šalies eksporto lėtėjimą bei konkurencingumo mažėjimą didina tiek išorės veiksniai tiek neapibrėžtumas dėl Brexit, kuris tebepalaiko neigiamą įtaką ne tik pačios Britanijos, tačiau ir jos prekybos partnerių ekonomikoms. Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas vakar reaguodamas į naujienas užfiksavo didžiausią dienos kritimą nuo 2016 m. rugsėjo ir vėl palindo į neigiamą teritoriją ties -0,038 riba.
Rinkoms stokojant reikšmingų naujienų JAV – Kinijos prekybos derybose, šioje temoje vyrauja plačios erdvės spekuliacijoms: neoficialiai teigiama, kad po D. Trumpo pranešimo apie tarifų padidinimą iš Kinijos į JAV importuojamoms 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms, Kinija, kuri derybų nenutraukė, pradėjo ruošti atsakomąsias priemones. Ankstesnių grasinimų pakelti tarifus metu JAV Baltieji Rūmai buvo perspėję Kiniją nesiimti atsakomųjų veiksmų, tačiau šį kartą, nepaisant išaugusios įtampos tiek JAV neatsitraukia nuo derybų stalo ir situacijos toliau neaštrina. Rinkų indeksai, kurie jau buvo įvertinę potencialų sėkmingą prekybos susitarimo įgyvendinimą dar neskuba nuleisti rankų: dauguma apžvalgininkų teigia, kad nepaisant išaugusio neapibrėžtumo prekybos susitarimas vis tiek bus pasiektas, tačiau pripažįstama, kad trūksta patikimos informacijos situacijai įvertinti. Rytoj turėtų prasidėti Kinijos vicepremjero Liu He bei JAV prekybos atstovų derybos Vašingtone, po kurių bus laukiama daugiau naujienų apie derybų progresą. Realiausio scenarijaus atveju laukiama, kad D. Trumpo anonsuoti tarifai penktadienį bus įgyvendinti arba, mažiau tikėtinu atveju, atidėti, tačiau abi šalys toliau tęs derybų procesą siekdamos susitarimo bei bijodamos nesėkmingos derybų proceso baigties: metų pradžioje TVF buvo paskelbęs prognozes, pagal kurias nesėkminga JAV – Kinijos prekybos derybų baigtis JAV ekonomikos augimui kainuotų 0,6 proc., o Kinijos 1,5 proc. Be kita ko, Kinija taip pat turėtų toliau naudotis galimybėmis vilkinti derybų procesą, galimo susitarimo galutinę datą siekdama artinti link JAV prezidento rinkimų 2020 m., kuomet D. Trumpas bandys siekti perrinkimo antrai kadencijai, ir gali būti linkęs nuolaidžiauti. S&P 500 ateities sandorių vertė trečiadienį nenutolsta nuo atidarymo reikšmės ir fiksuoja -0,02 proc. kritimą, o Kinijos CSI 300 traukėsi -0,22 proc. Kritimus fiksavo ir dauguma kitų Azijos indeksų (08:17 val. Japonijos NIKKEI 225 -1,8 proc., Pietų Korėjos KOSPI -0,24 proc.).
Valiutų rinkos
Išaugęs politinis neapibrėžtumas Turkijoje, kur šios savaitės pradžioje paskelbta apie reikalavimą pakartotinai įvykdyti mero rinkimus nepalankius rezultatus prezidento partijos atžvilgiu užfiksavusiame Istambule sumažino investuotojų pasitikėjimą potencialiu šalies ekonomikos augimu bei padidino rinkos nuogąstavimus, kad šalies centrinis bankas bus priverstas didinti bazines palūkanų normas. EUR/TRY kursas šiandien ryte artėjo prie pusės metų aukštumų ties 6,926 lygiu (+0,56 proc.).
EUR/USD kursas į vakarykštes naujienas dėl ekonomikos prognozių ES narėms reagavo nuosaikiai krisdamas, tačiau ketvirtą prekybos sesiją nenutolsta nuo 1,12 ribos.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 2,7 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,43 proc., Rygos +0,3 proc., o Talino traukėsi -0,17 proc. Aktyviausiai prekiauta „Šiaulių banko“ akcijomis (1,7 mln. Eur apyvarta), kurių kaina vakar augo +2,18 proc. iki 0,469 Eur lygio. Jau po prekybos sesijos paskelbta, kad nuo gegužės 9 iki gegužės 22 d. bankas vykdys savų akcijų supirkimo programą, siekiant šias akcijas pateikti savo darbuotojams. Maksimali vienos akcijos įsigijimo kaina yra lygi 0,525 Eur. „Klaipėdos nafta“ paskelbė, kad balandžio mėn. bendrovės preliminarios pajamos augo 27,8 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.