versija spausdinimui
(0)
Europos akcijų rinkose pirmadienį vyko rami ir santykinai neaktyvi prekyba, o jos metu didieji regiono indeksai nenutolo nuo rinkos atidarymo reikšmių. Vokietijos DAX traukėsi -0,08 proc., Britanijos FTSE 100 augo +0,39 proc., o Stoxx Europe 600 +0,23 proc. Tuo tarpu JAV rinkose teigiamos nuotaikos išblėso po poros valandų nuo rinkos atidarymo, investuotojams sureagavus į naujienas, kad prekybos konfliktas žaloja regiono ekonomiką (Dow Jones -0,79 proc., S&P 500 -0,39 proc.).
Savaitgalį JAV buvo paviešintas tyrimas , atliktas bendradarbiaujant šalies akademinei bendruomenei bei Niujorko Federaliniam Rezervui, kuriame buvo aiškinamasi pernai įvestų JAV importo tarifų Kinijos produkcijai, kurių vertė 250 mlrd. JAV dolerių įtaka Amerikos verslui. Tyrime įvardinta, kad D. Trumpo prekybos tarifų įvedimas yra didžiausią reikšmę turintis eksperimentas, nuo 1930 m., kuomet tuometinis JAV prezidentas Herbertas Hooveris pasirašė Smoot-Hawley įstatymą, tuo metu pakėlusį ir taip aukštus importo tarifus šimtams į šalį importuojamų prekių, bei taip siekdamas susidoroti su tuo metu siautusia Didžiąja Depresija. Skaičiuojama, kad pernai įvesti tarifai, įskaitant tarifus aliuminiui ir plienui, bei tūkstančiams prekių, kiekvieną mėnesį JAV verslui kainuoja 3 mlrd. JAV dolerių, kuriuos verslas turi sumokėti papildomų mokesčių pavidalu, bei 1,4 mlrd. JAV dolerių papildomų išlaidų. Studijos skaičiavimais, JAV verslas per metus galėjo patirti dar 165 mlrd. JAV dolerių vertės išlaidų tam, kad perorganizuotų žaliavų bei produkcijos tiekimo grandines. Pasirodžiusiame tyrime teigiama, kad beveik visus šiuos kaštus, susijusius su prekybos tarifų įvedimu, turėjo sumokėti pačios JAV kompanijos bei vartotojai, o tai prieštarauja D. Trumpo pozicijai, kad pati Kinija susimoka už prekybos apribojimus. Šio tyrimo dalyviai apskritai iškėlė abejonių, ar prekybos karas JAV ekonomikai turės grynosios naudos. Teigiama, kad ekonomistai tebevertina investicijų apimtis, kurios buvo sustabdytos dėl išaugusio neapibrėžtumo, D. Trumpui pradėjus prekybos karą. Savaitgalį taip pat pasirodė atskira 4 ekonomistų, tarp kurių yra buvęs Pasaulio Banko vyriausiasis ekonomistas P. Goldberg studija, kurioje teigiama, kad didesni importo tarifai vien tik JAV ekonomikai per metus atsieina apie 68,8 mlrd. JAV dolerių arba beveik 0,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto augimo. Tarifų pajamos tuo tarpu viršija 60 mlrd. JAV dolerių, tačiau neatsveria neigiamo poveikio, o agreguotasis metinis nuostolis JAV ekonomikai, šio tyrimo skaičiavimais siekia bent 6,4 mlrd. JAV dolerių, arba 0,03 proc. šalies BVP. Ši studija taip pat konstatavo, kad tarp šalies vartotojų bei verslų, sumokančių didžiąją dalį prekybos karo kaštų, didžiausią neigiamą tarifų įtaką jaučia JAV fermeriai bei fabrikų darbuotojai – tos grupės, kurios sudaro D. Trumpo rinkėjų pagrindą. Praėjusią savaitę Tarptautinių Finansų institutas paviešino skaičiavimus, pagal kuriuos teigiama, kad vien tik Kinijos atsakomieji tarifai, pritaikyti JAV prekėms, Amerikos ekonomikai per metus padaro 40 mlrd. JAV dolerių nuostolių.
Kinija šiandien ryte paskelbė sumažinanti šių metų šalies BVP augimo prognozę iki 6 – 6,5 proc. intervalo, nors anksčiau buvo prognozuojama, kad šalies ekonomikos augimas sieks apie 6,5 proc. Tokios prognozės reikštų, kad šalies ekonomikos augimas sumažėtų iki mažiausio tempo per pastaruosius tris dešimtmečius. Perspėdamas dėl „artėjančios ekonominės kovos“, Kinijos Premjeras Li Keqiang paskelbė beveik 300 mlrd. JAV dolerių vertės mokesčių mažinimo programą, įskaitant PVM sumažinimą. Teigiama, kad šis plataus spektro mokesčių mažinimas trumpuoju laikotarpiu turės teigiamos įtakos šalies ekonomikai, tačiau ilgu laikotarpiu tai turės paskatų tolimesniam Kinijos skolos augimui. Kinijos CSI 300 šiandien nerado vieningos krypties, tačiau 08:42 val. indekso vertė fiksavo +0,47 proc. augimą, o tuo tarpu Japonijos NIKKEI 225 bei Pietų Korėjos KOSPI indeksai atitinkamai traukėsi -0,44 bei -0,52 proc.
Valiutų rinkos
Tris prekybos sesijas pokyčio nefiksavęs EUR/USD kursas vakar pajudėjo žemyn, o jo vertė nuo savaitės pradžios jau neteko beveik 0,4 proc. bei antradienio rytą 09:00 val. laikėsi ties 1,1324 lygiu.
USD/CNY kursas į lėtėjančios ekonomikos lūkesčius Kinijoje nereaguoja ir antrą prekybos sesiją iš eilės nenutolsta nuo 6,7 ribos.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje pirmadienį buvo sugeneruota 1,64 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,12 proc., Rygos +0,82 proc., o Talino +0,29 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Šiaulių banko“ pozicijoje, kur buvo sugeneruota daugiau nei 670 tūkst. Eur apyvarta, o akcijos kaina sesijos metu augo +1,28 proc. iki 0,473 Eur.
Didesnio nei įprasta aktyvumo sulaukta ir „Aprangos“ pozicijoje, kur akcijos kaina vakar stiebėsi +0,61 proc. iki 1,61 Eur lygio. Rinka tebevertina penktadienį pasirodžiusius pranešimus, kad vasario mėnesio grupės tinklo apyvarta saugo 18 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai bei sudarė 15,2 mln. Eur.
Po penktadienio išpardavimo įtampa atslūgo „Grindeks“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina vakar užfiksavo +1,82 proc. augimą iki 7,82 Eur lygio.
Savaitgalį JAV buvo paviešintas tyrimas , atliktas bendradarbiaujant šalies akademinei bendruomenei bei Niujorko Federaliniam Rezervui, kuriame buvo aiškinamasi pernai įvestų JAV importo tarifų Kinijos produkcijai, kurių vertė 250 mlrd. JAV dolerių įtaka Amerikos verslui. Tyrime įvardinta, kad D. Trumpo prekybos tarifų įvedimas yra didžiausią reikšmę turintis eksperimentas, nuo 1930 m., kuomet tuometinis JAV prezidentas Herbertas Hooveris pasirašė Smoot-Hawley įstatymą, tuo metu pakėlusį ir taip aukštus importo tarifus šimtams į šalį importuojamų prekių, bei taip siekdamas susidoroti su tuo metu siautusia Didžiąja Depresija. Skaičiuojama, kad pernai įvesti tarifai, įskaitant tarifus aliuminiui ir plienui, bei tūkstančiams prekių, kiekvieną mėnesį JAV verslui kainuoja 3 mlrd. JAV dolerių, kuriuos verslas turi sumokėti papildomų mokesčių pavidalu, bei 1,4 mlrd. JAV dolerių papildomų išlaidų. Studijos skaičiavimais, JAV verslas per metus galėjo patirti dar 165 mlrd. JAV dolerių vertės išlaidų tam, kad perorganizuotų žaliavų bei produkcijos tiekimo grandines. Pasirodžiusiame tyrime teigiama, kad beveik visus šiuos kaštus, susijusius su prekybos tarifų įvedimu, turėjo sumokėti pačios JAV kompanijos bei vartotojai, o tai prieštarauja D. Trumpo pozicijai, kad pati Kinija susimoka už prekybos apribojimus. Šio tyrimo dalyviai apskritai iškėlė abejonių, ar prekybos karas JAV ekonomikai turės grynosios naudos. Teigiama, kad ekonomistai tebevertina investicijų apimtis, kurios buvo sustabdytos dėl išaugusio neapibrėžtumo, D. Trumpui pradėjus prekybos karą. Savaitgalį taip pat pasirodė atskira 4 ekonomistų, tarp kurių yra buvęs Pasaulio Banko vyriausiasis ekonomistas P. Goldberg studija, kurioje teigiama, kad didesni importo tarifai vien tik JAV ekonomikai per metus atsieina apie 68,8 mlrd. JAV dolerių arba beveik 0,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto augimo. Tarifų pajamos tuo tarpu viršija 60 mlrd. JAV dolerių, tačiau neatsveria neigiamo poveikio, o agreguotasis metinis nuostolis JAV ekonomikai, šio tyrimo skaičiavimais siekia bent 6,4 mlrd. JAV dolerių, arba 0,03 proc. šalies BVP. Ši studija taip pat konstatavo, kad tarp šalies vartotojų bei verslų, sumokančių didžiąją dalį prekybos karo kaštų, didžiausią neigiamą tarifų įtaką jaučia JAV fermeriai bei fabrikų darbuotojai – tos grupės, kurios sudaro D. Trumpo rinkėjų pagrindą. Praėjusią savaitę Tarptautinių Finansų institutas paviešino skaičiavimus, pagal kuriuos teigiama, kad vien tik Kinijos atsakomieji tarifai, pritaikyti JAV prekėms, Amerikos ekonomikai per metus padaro 40 mlrd. JAV dolerių nuostolių.
Kinija šiandien ryte paskelbė sumažinanti šių metų šalies BVP augimo prognozę iki 6 – 6,5 proc. intervalo, nors anksčiau buvo prognozuojama, kad šalies ekonomikos augimas sieks apie 6,5 proc. Tokios prognozės reikštų, kad šalies ekonomikos augimas sumažėtų iki mažiausio tempo per pastaruosius tris dešimtmečius. Perspėdamas dėl „artėjančios ekonominės kovos“, Kinijos Premjeras Li Keqiang paskelbė beveik 300 mlrd. JAV dolerių vertės mokesčių mažinimo programą, įskaitant PVM sumažinimą. Teigiama, kad šis plataus spektro mokesčių mažinimas trumpuoju laikotarpiu turės teigiamos įtakos šalies ekonomikai, tačiau ilgu laikotarpiu tai turės paskatų tolimesniam Kinijos skolos augimui. Kinijos CSI 300 šiandien nerado vieningos krypties, tačiau 08:42 val. indekso vertė fiksavo +0,47 proc. augimą, o tuo tarpu Japonijos NIKKEI 225 bei Pietų Korėjos KOSPI indeksai atitinkamai traukėsi -0,44 bei -0,52 proc.
Valiutų rinkos
Tris prekybos sesijas pokyčio nefiksavęs EUR/USD kursas vakar pajudėjo žemyn, o jo vertė nuo savaitės pradžios jau neteko beveik 0,4 proc. bei antradienio rytą 09:00 val. laikėsi ties 1,1324 lygiu.
USD/CNY kursas į lėtėjančios ekonomikos lūkesčius Kinijoje nereaguoja ir antrą prekybos sesiją iš eilės nenutolsta nuo 6,7 ribos.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje pirmadienį buvo sugeneruota 1,64 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,12 proc., Rygos +0,82 proc., o Talino +0,29 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Šiaulių banko“ pozicijoje, kur buvo sugeneruota daugiau nei 670 tūkst. Eur apyvarta, o akcijos kaina sesijos metu augo +1,28 proc. iki 0,473 Eur.
Didesnio nei įprasta aktyvumo sulaukta ir „Aprangos“ pozicijoje, kur akcijos kaina vakar stiebėsi +0,61 proc. iki 1,61 Eur lygio. Rinka tebevertina penktadienį pasirodžiusius pranešimus, kad vasario mėnesio grupės tinklo apyvarta saugo 18 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai bei sudarė 15,2 mln. Eur.
Po penktadienio išpardavimo įtampa atslūgo „Grindeks“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina vakar užfiksavo +1,82 proc. augimą iki 7,82 Eur lygio.